Kaip jūsų akys reaguoja į vidinį įtampą

Ar esate pastebėję, kad patiriant stiprią įtampą ar stresą, akys gali atrodyti pavargusios, paraudusios ar net pradėti trūkčioti? Akių reakcija į vidinį įtampą – dažnas, bet dažnai nepakankamai suprantamas reiškinys. Nors stresas daro poveikį visam organizmui, akys bene greičiausiai parodo pokyčius, susijusius su mūsų emocine būsena. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kokiais būdais akys reaguoja į psichologinę įtampą, kaip atpažinti stresui būdingus akių simptomus, ir kokių veiksmų galima imtis siekiant apsaugoti akių sveikatą.

Kaip vidinis įtampa veikia mūsų organizmą?

Vidinė įtampa arba stresas – tai fiziologinių ir psichologinių reakcijų kompleksas, atsirandantis reaguojant į iššūkius, pavojus, nepatogias situacijas ar emocinį krūvį. Organizmas į šias situacijas atsako aktyvuodamas „kovok arba bėk“ (angl. fight-or-flight) reakciją, kurios metu išskiriami streso hormonai, tokie kaip kortizolis ir adrenalinas. Šie hormonai veikia daugelį kūno sistemų, įskaitant kraujotaką, nervų sistemą, bei įvairius jutimo organus – taip pat ir akis.

Kodėl akys tokios jautrios stresui?

Akys yra vienos tiesiogiai nervų sistemos kontroliuojamų organų – jos greitai ir jautriai reaguoja į emocinius ar fizinius pokyčius organizme. Stresas gali paveikti akių raumenis, kraujotaką, ašarų gamybą ir net regos aštrumą. Neretai užsitęsęs vidinis įtampa lemia nuovargio požymius akyse arba sukelia įvairių nepatogumų, kurie ilgainiui gali tapti lėtiniais.

Akių reakcijos į vidinį įtampą

Pasirodo, kad emocinis krūvis gali pasireikšti įvairiais akių simptomais. Kai kurie iš jų gali būti trumpalaikiai ir nepavojingi, tačiau kiti – ilgalaikiai ar varginantys.

Dažniausi simptomai

• Perštėjimas ar sausumas: Esant stresui, sumažėja ašarų gamyba arba ašaros tampa prastesnės kokybės. Tuomet pasireiškia sausų, deginimo pojūčių akyse, gali atsirasti paraudimas.
• Akių trūkčiojimas (miokimija): Būdingas spontaniškas ir nevaldomas voko raumenų trūkčiojimas. Nors daugeliu atvejų šis simptomas yra nepavojingas, jis siejamas su nervine įtampa, dideliu kofeino vartojimu ar nuovargiu.
• Regėjimo neryškumas: Streso metu sutrinka akių raumenų koordinacija, dėl ko regėjimas gali tapti neryškus ar „plaukiantis“.
• Padidėjęs jautrumas šviesai: Kai kuriems žmonėms stiprus stresas padidina akių jautrumą šviesai, gali atsirasti diskomfortas dirbant kompiuteriu ar esant ryškiai dienos šviesai.
• Galvos skausmai ir akių spaudimo jausmas: Emocinė įtampa gali sukelti įtampos tipo galvos skausmus, kurie dažnai pasireiškia kaip spaudimas akiduobėse ar virš akių.

Fiziologinis pagrindas

Streso hormonai keičia kraujo tėkmę galvos ir veido srityje, taip darinant spaudimą smulkiosioms akių kraujagyslėms. Įspūdinga, kad viena garsiausių akių reakcijų į staigų stresą yra vyzdžių išsiplėtimas. Šis mechanizmas padeda greičiau aptikti pavojų, tačiau kasdienybėje, veikiant užsitęsusiam stresui, jis gali sukelti akių nuovargį.

Dažniausi mitai apie akių reakciją į stresą

Viešojoje erdvėje galima rasti įvairių netikslių teiginių apie akis ir stresą. Svarbu žinoti, kas iš jų nėra moksliškai pagrįsta.

• „Stresas gali sukelti aklumą“ – mitas: Nėra įrodymų, kad trumpalaikis ar vidutinis stresas tiesiogiai sukelia aklumą. Tačiau ilgalaikis stresas gali paūminti egzistuojančias akių ligas, pavyzdžiui, glaukomą.
• „Akių trūkčiojimas yra pavojingas sveikatai“ – mitas: Dažniausiai akių trūkčiojimas yra laikina reakcija į nervinę arba fizinę įtampą ir savaime praeina.
• „Nereikia kreipti dėmesio į pavargusias akis streso metu“ – klaidinga: Ilgalaikiai akių simptomai reikalauja dėmesio: jei akių nuovargis, regėjimo neryškumas ar kiti požymiai užsitęsia, būtina pasitarti su gydytoju.

Kaip sumažinti akių įtampą streso metu?

Nors visiškai išvengti streso praktiškai neįmanoma, galime imtis veiksmų, kurie padėtų sumažinti akių diskomfortą ar apsaugotų jas nuo neigiamo poveikio.

Pagrindinės rekomendacijos

• Laikykitės reguliarių darbo-trumpos pertraukos ciklų: Dirbdami kompiuteriu ar skaitydami kas 20-30 minučių leiskite akims pailsėti – trumpam užsimerkite ar pažvelkite į tolimą tašką.
• Užtikrinkite pakankamą drėgmę: Venkite ilgiau būti sausame ir šildomame ore, naudokite drėkintuvus ar dirbtines ašaras, jei jaučiate sausumą akyse.
• Valdykite stresą kasdieniame gyvenime: Praktikuokite kvėpavimo pratimus, jogą, meditaciją. Moksliškai įrodyta, kad šios priemonės mažina kortizolio lygį ir pagerina bendrą savijautą.
• Ribokite kofeino ir alkoholio vartojimą: Šios medžiagos gali prisidėti prie akių sausumo ir trūkčiojimo.
• Kreipkitės į specialistą: Jei pastebite regėjimo pokyčius arba intensyvų akių skausmą, būtina konsultacija su gydytoju oftalmologu.

Kada būtina kreiptis pagalbos?

Nors dauguma akių reakcijų į stresą yra laikinos, kai kurie požymiai gali signalizuoti apie rimtesnes sveikatos problemas. Nedelskite kreiptis į gydytoją, jei:

• akyse ar aplink akis jaučiate stiprų skausmą,
• staiga pablogėja regėjimas,
• atsirado spalvinių ratilų, šviesos blyksnių ar tamsių dėmių,
• akys itin jautrios šviesai ar išsiskiria išskyros.

Tokie simptomai gali būti ne tik streso, bet ir kitų, rimtesnių akių ligų požymis.

Išvados

Akys – ne tik mūsų langas į pasaulį, bet ir atspindys, kaip jaučiasi visas organizmas. Vidinis įtampa paveikia akių funkciją įvairiais būdais: nuo sausumo, trūkčiojimo iki laikino neryškumo. Svarbiausia – atpažinti šiuos signalus ir imtis paprastų, bet veiksmingų priemonių stresui mažinti bei akių sveikatai palaikyti. O jei simptomai kelia nerimą ar ilgai nepraeina, būtina profesionali medicininė pagalba.