Agranulocitozė: simptomai, priežastys ir gydymas

Agranulocitozė yra sunki liga, pasižyminti itin žemu neutrofilų skaičiumi. Baltieji kraujo kūneliai, kurie yra imuninės sistemos dalis, apsaugo organizmą nuo infekcijų, naikindami patogenus.

Agranulocitozės tipai

Paveldima agranulocitozės forma kyla dėl genetikos, kuri veikia neutrofilų gamybą organizme. Ši forma dažniausiai pasitaiko kūdikiams ir mažiems vaikams. Įgyta agranulocitozė gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, tačiau apie 70% atvejų yra susiję su vaistų sukeltu šalutiniu poveikiu. Dauguma šios formos atvejų pasitaiko suaugusiems žmonėms.

Agranulocitozės simptomai

Agranulocitozės sukelti infekcijos simptomai gali atsirasti staiga arba palaipsniui. Galimi simptomai apima:

• Karščiavimas ir šaltkrėtis
• Greitesnis kvėpavimas ir širdies plakimas
• Nuovargis ir raumenų silpnumas
• Uždegusios ir kraujuojančios dantenos
• Opų atsiradimas gerklėje ir burnoje, trukdančių ryti
• Staigus kraujospūdžio sumažėjimas, galintis sukelti silpnumą, galvos svaigimą ar net sąmonės netekimą.

Agranulocitozės priežastys

Agranulocitozė atsiranda dėl pavojingai žemo neutrofilų skaičiaus. Tai gali nutikti, kai:

• Organizmas negamina pakankamai veiksmingų neutrofilų.
• Esami neutrofilai miršta per anksti arba yra naikinami.

Agranulocitozės rizikos veiksniai

Agranulocitozė šiek tiek dažniau pasitaiko moterims ir tiems, kurie priskiriami moteriškai lytiai.

• Ji gali paveikti bet kokio amžiaus asmenis.
• Didesnė agranulocitozės rizika pastebima pacientams, kurie gauna vėžio gydymą, įskaitant chemoterapiją.
• Asmenims, sergantiems autoimuninėmis ligomis, tokiomis kaip lupus ar reumatoidinis artritas, kai imuninė sistema atakuoja tam tikras kūno dalis.

Taip pat riziką didina tam tikrų receptinių vaistų vartojimas, tokių kaip:

• Methimazolas
• Trimethoprimas/sulfametoksazolas
• Klozapinas

Agranulocitozės komplikacijos

• Agranulocitoze sergantys asmenys yra labiau linkę į pakartotines ar nuolatines infekcijas.
• Jei agranulocitozė tęsiasi ilgiau nei tris ar keturias savaites, infekcijos rizika labai padidėja.
• Nepaisant gydymo, agranulocitozė gali sukelti sepsį, kas yra imuninės sistemos perteklius ir gali būti mirtinas.
• Jei turite kitų sveikatos problemų, pavyzdžiui, plaučių, inkstų ar širdies ligų, arba esate vyresnis nei 65 metų, rizika susidurti su agranulocitozės komplikacijomis yra didesnė.
• Labai svarbu nutraukti receptinių vaistų vartojimą, jei jie sukelia simptomus.
• Pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu dėl tinkamo vaistų nutraukimo proceso.

Agranulocitozės gydymas

• Antibiotikai: gydytojas gali skirti antibiotikų kartu su kitais vaistais, siekiant sumažinti simptomus ir gydyti ligą.
• Granulocitų koloniją stimuliuojantis faktorius: gydytojas gali rekomenduoti injekcijas, kad padidintų neutrofilų gamybą organizme. Galimi vaistai yra lenograstimas, pegfilgrastimas arba filgrastimas.
• Imunosupresantai: jei agranulocitozė yra sukelta autoimuninės ligos, gydytojas gali skirti imunosupresantų, tokių kaip prednizonas.
• Kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacija: jei kiti gydymo metodai nesuveikia, gali prireikti kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos, leidžiančios organizmui gaminti daugiau neutrofilų.

Agranulocitoze sergantys pacientai turėtų imtis priemonių infekcijų prevencijai. Rekomenduojama vengti didelių žmonių susibūrimų, dažnai plauti rankas ir uždengti veidą viešose vietose. Pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu dėl papildomų prevencinių priemonių, kurias galite taikyti.