Anhedonija

Anhedonija yra susidomėjimo, malonumo ar džiaugsmo stoka gyvenimo patirtimi. Žmonės, patiriantys anhedoniją, gali nenorėti leisti laiko su kitais ar užsiimti veikla, kuri anksčiau teikė laimę. Tai dažnas daugelio psichikos sveikatos sutrikimų simptomas. Natūralu, kad gyvenimo eigoje keičiasi pomėgiai. Tačiau anhedonijos atveju džiaugsmas ar malonumas užsiimant mėgstama veikla yra žymiai mažesnis.

Anhedonijos tipai

Yra du pagrindiniai anhedonijos tipai:

• Socialinė anhedonija: Tai atsiranda, kai žmogus nejaučia malonumo būdamas tarp kitų žmonių.
• Fizinė anhedonija: Šiuo atveju fizinis prisilietimas, kvapai ar garsai neteikia džiaugsmo. Pavyzdžiui, muzika, maistas ar intymūs santykiai gali tapti nepatrauklūs.

Kaip juntama anhedonija?

Patiriant anhedoniją, galima nejausti emocijų – tarsi viduje būtų tuštuma, kurioje turėtų būti jausmai. Tai gali atrodyti kaip tamsus debesis, užstojantis saulę. Šis jausmas gali pasireikšti šiais būdais:

• Nejautrumu.
• Nuoboduliu.
• Apatija.
• Negatyvumu.

Be to, gali kilti miego sutrikimų, kurie paveikia nuotaiką ir gebėjimą atlikti kasdienes užduotis. Taip pat gali sumažėti lytinis potraukis. Žmogui gali būti sunku leisti laiką su kitais, nes atrodo, kad jis nieko negali duoti – nei meilės, nei prieraišumo, nei dėkingumo. Tai gali sukelti socialinę izoliaciją ar socialinio nerimo sutrikimą.

Anhedonija ir Apatija: Ar jos vienodos?

Ne. Nors anhedonija ir apatija gali pasireikšti tuo pačiu metu, jos nėra tapatūs reiškiniai. Anhedonija yra malonumo ar džiaugsmo nebuvimas, o apatija – energijos ar motyvacijos trūkumas veikti.

Kokios būklės sukelia anhedoniją?

Anhedonija gali būti šių būklių simptomas:

• Depresija.
• Šizofrenija.
• Bipolinis sutrikimas.
• Priklausomybės sutrikimai.
• Parkinsono liga.
• Potrauminio streso sutrikimas.
• Trauminis smegenų sužeidimas.

Kas sukelia anhedoniją?

Tyrimai rodo, kad anhedonija gali būti susijusi su aktyvumo sumažėjimu smegenų ventriniame striatume. Ši smegenų sritis yra virš ir už ausų. Joje yra smegenų „malonumo centras”, kuris gamina ir priima dopaminą – „geros savijautos” hormoną. Šios smegenų dalies aktyvumo pokyčiai gali paveikti tai, kaip suvokiame malonumus, pavyzdžiui, bendravimą su kitais ar tam tikras veiklas.

Anhedonijos diagnozė

Sveikatos priežiūros specialistas ieškos anhedonijos simptomų užduodamas klausimus apie emocinę būseną ir nuotaiką. Taip pat gali būti atliktas fizinis tyrimas, siekiant atmesti kitus galimus fizinius sutrikimus. Gydytojas taip pat surinks išsamią medicininę istoriją. Kadangi anhedonija gali būti susijusi su depresija, gydytojas gali rekomenduoti atlikti kraujo tyrimus, kad nustatytų ar atmestų galimas pagrindines būkles, galinčias paveikti psichikos sveikatą, pavyzdžiui:

• Vitaminų trūkumą (pvz., vitamino D).
• Skydliaukės hormonų disbalansą (hipotirozę).

Ar egzistuoja specifinis gydymas anhedonijai?

Specifinio gydymo anhedonijai nėra. Sveikatos priežiūros specialistas padės palengvinti šį simptomą, nustatydamas ir gydydamas priežastį arba pagrindinę būklę. Galimos gydymo galimybės:

• Kognityvinė elgesio terapija.
• Antipsichotiniai vaistai.
• Antidepresantai.
• Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI).
• Ketamino injekcija.
• Elektrošoko terapija (ECT).
• Transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS).

Gydymą gali tekti derinti, pavyzdžiui, vaistus su kognityvine elgesio terapija. Jei pradėjus naują gydymą patiriate šalutinį poveikį, pavyzdžiui, savižudiškas mintis, būtinai apie tai informuokite gydytoją. Gydymą gali tekti tęsti net ir pagerėjus savijautai, kad anhedonija negrįžtų.

Ką galite daryti namuose, kad palengvintumėte anhedoniją?

Sveikatos priežiūros specialistas ar psichikos sveikatos profesionalas gali rekomenduoti būdus, kaip namuose sumažinti anhedonijos simptomus. Pavyzdžiui, gali būti siūloma:

• Reguliariai mankštintis: Tai gali būti pasivaikščiojimas ar joga. Fizinio aktyvumo metu organizmas išskiria dopaminą. Kadangi anhedonija veikia dopamino lygį organizme, mankšta gali padėti padidinti dopamino gamybą ir aktyvuoti smegenų „malonumo centrą”.

Kokios galimos rizikos negydant anhedonijos?

Negydoma anhedonija gali paveikti tiek psichikos, tiek fizinę sveikatą. Galimos rizikos:

• Sunki depresija.
• Socialinė izoliacija.
• Nerimas.
• Santykių išlaikymo sunkumai.
• Nuotaikų pokyčiai.
• Savižudiškos mintys.
• Energijos trūkumas ar nuovargis.
• Prasta mityba.

Jei patiriate savižudiškų minčių, kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą arba skambinkite pagalbos linija (pvz., 988 – Savižudybių ir krizių linija). Jei jaučiate, kad jums gresia tiesioginis pavojus, skambinkite 911 arba vietinės pagalbos tarnybų numeriu.

Ar galima išvengti anhedonijos?

Nėra žinomo būdo užkirsti kelią anhedonijai.

Ar anhedonija praeina?

Anhedonija gali išnykti arba sumažėti gydytojo ir/ar psichikos sveikatos profesionalo priežiūroje. Ji savaime nepraeina. Pradėję gydymą, turėtumėte pradėti jaustis geriau. Tačiau anhedonija gali sugrįžti po gydymo. Sumažinkite jos pasikartojimo riziką laikydamiesi gydytojo rekomendacijų net ir pagerėjus savijautai