Apendicitas

Apendicitas – tai būklė, kai uždegimas išsivysto apendikse – nedideliame, pirštą primenančiame organe, esančiame apačioje dešinėje pilvo pusėje, ten, kur jis jungiasi su storoju žarnynu.

Kas lemia apendikso uždegimą

Dažniausiai apendicito priežastis yra apendikso spindžio užsikimšimas. Šį užsikimšimą gali sukelti kietos išmatų masės, limfoidinio audinio padidėjimas, infekcijos, įvairūs augliai ar net pilvo traumos. Kartais apendikso užsikimšimą sukelia susikaupę mineralai, ar labai retai – į vidų patekę smulkūs svetimkūniai ar sėklos.

Blokuotas apendiksas užsipildo gleivėmis ir pūliais – tai uždegimo pasekmė. Dėl spaudimo kraujotaka uždegimo apimtoje vietoje sutrinka, apendikso audiniai pradeda žūti. Laiku nesuteikus pagalbos, apendiksas gali prakiurti ir išlietis pūliai, sukeldami sunkias komplikacijas kaip peritonitas – pilvaplėvės uždegimas.

Pagrindiniai apendicito simptomai

Pirmiausia apendicitas pasireiškia pilvo skausmu. Pradžioje nemalonus jausmas dažniausiai atsiranda ties bamba, vėliau per kelias valandas persikelia į dešinę apatinę pilvo dalį ir tampa vis stipresnis. Skausmo pobūdis gali būti įvairus – nuo spazminio iki aštraus.

Be būdingo skausmo, apendicitas pasirodo ir kitais požymiais:

• Pykinimas ir vėmimas (dažniausiai išsivysto po to, kai prasideda pilvo skausmai)
• Noras vengti valgyti (apetito stoka)
• Vidurių užkietėjimas arba priešingai – viduriavimas
• Bendras negalavimas
• Lengvas kūno temperatūros padidėjimas

Jei apendiksas prakiūra, skausmas pilve tampa labai stiprus, pakyla aukšta temperatūra, gali atsirasti šaltkrėtis, širdies ritmo padažnėjimas, o arterinis kraujospūdis – sumažėti, kas rodo rimtas komplikacijas.

Apendicito diagnostika

Įtariant apendicitą, gydytojas įvertina simptomus, atlieka apžiūrą ir specialius fizinius testus. Spaudžiant dešinę apatinę pilvo dalį gali pasireikšti skausmas ar pilvo raumenų įtempimas. Prireikus, bus atliekamas skaitmeninis tiesiosios žarnos tyrimas – taip papildomai įvertinamas skausmingumas iš tiesiosios žarnos pusės.

Norint neatmesti kitų galimų diagnostinių variantų (pavyzdžiui, kai kurių ginekologinių ligų), moterims gali būti atliekamas dubens organų ištyrimas. Neretai apendicitas gali būti painiojamas su kiaušidžių cistomis, negimdiniu nėštumu, endometrioze ar dubens uždegimine liga.

Kraujo tyrimai padeda įsitikinti, ar organizme vyksta uždegimas – tam įvertinama leukocitų koncentracija ir C reaktyvus baltymas (CRB). Apendicito atveju dažnai šie rodikliai padidėja. Šlapimo tyrimas gali būti atliekamas siekiant atmesti šlapimo takų infekciją, tačiau kai kada baltieji kraujo kūneliai randami ir apendicito atveju, todėl diagnozuoti nėra visada paprasta.

Vaizdiniai tyrimai – pilvo ultragarsas arba kompiuterinė tomografija (KT) – leidžia tiksliau įvertinti apendikso būklę ir išvengti klaidų diagnozuojant ligą. Suaugusiesiems dažniausiai pasirenkami KT tyrimai, o vaikams ar nėščiosioms – ultragarsas, nes šio metodo metu nevyksta apšvita.

Kaip gydomas apendicitas

Pagrindinis gydymo būdas – chirurginis apendikso pašalinimas (apendektomija). Operacija gali būti atliekama dviem pagrindiniais būdais:

• Atvira apendektomija: per didesnį pjūvį dešinėje apatinėje pilvo dalyje šalinamas apendiksas.
• Laparoskopinė apendektomija: keliuose smulkiuose pilvo pjūviuose įvedami instrumentai, leidžiantys pašalinti apendiksą su mažesniu audinių sužeidimu ir greitesniu gijimu.

Laparoskopinė operacija dažnai siejama su trumpesniu atsistatymo laikotarpiu ir mažesniais randais, tačiau kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, jei apendiksas stipriai uždegęs arba prakiuręs, gali tekti rinktis atvirą operaciją. Jei žmogus jau yra turėjęs pilvo operacijų ir susiformavo daug randų, taip pat dažnai pasirenkamas atviras būdas.

Neretai, jei apendiksas dar nėra prakiuręs, gydytojas gali rekomenduoti gydymą antibiotikais. Antibiotikai dažniausiai pradedami lašinant į veną, vėliau tęsiant jų vartojimą geriamai. Šis gydymas tinka ne visiems, nes yra tikimybė, kad apendicitas pasikartos.

Atsistatymas po apendicito gydymo

Po apendektomijos sveikimas dažniausiai būna greitas. Po laparoskopinės operacijos į ligoninę paprastai tenka pasilikti tik parą ar net grįžti namo tą pačią dieną. Po atviros operacijos hospitalizacija užtrunka iki kelių dienų. Pooperacinis skausmas aplink pjūvio vietą – dažna, bet tik laikina problema. Vėliau svarbu laikytis gydytojo duotų nurodymų: tinkamai prižiūrėti žaizdą, laikytis rekomendacijų dėl fizinio aktyvumo, laiku apsilankyti pas chirurgą tolesniam stebėjimui.

Santrauka

Apendicitas kyla, kai šis smulkus virškinimo organas tampa uždegimu apimtas ir gali lengvai sukelti rimtas komplikacijas. Pagrindinis požymis – stiprus pilvo skausmas, dažniausiai prasidedantis ties bamba ir persikeliantis į dešinę apatinę pilvo dalį. Diagnozė nustatoma remiantis paciento simptomais, apžiūra, kraujo bei vaizdiniais tyrimais. Dažniausiai liga gydoma chirurgiškai pašalinant apendiksą, tačiau kai kuriais atvejais galima išsiversti ir be operacijos, taikant antibiotikus. Svarbiausia – laiku kreiptis į gydytojus ir nedelsti, jei atsiranda aprašyti simptomai.