Ar „gerasis“ cholesterolis tikrai geras? Nauji tyrimai keičia senus įsitikinimus

Daug metų gydytojai ir visuomenė kartojo: „Padidinkite gerąjį cholesterolį, kad apsaugotumėte širdį.” HDL – vadinamasis „gerasis” cholesterolis – buvo laikomas organizmo gynėju nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai verčia permąstyti šį teiginį.

Kas yra gerasis cholesterolis (HDL)?

HDL funkcija organizme

HDL (aukšto tankio lipoproteinai) yra viena iš pagrindinių cholesterolio formų žmogaus kraujyje. Skirtingai nei LDL („blogasis” cholesterolis), HDL veikia kaip transporteris – jis surenka cholesterolio perteklių iš audinių ir kraujagyslių sienelių bei perneša jį atgal į kepenis, kur cholesterolis yra perdirbamas arba pašalinamas iš organizmo.

Dėl šios funkcijos HDL ilgą laiką buvo laikomas apsauginiu faktoriumi nuo aterosklerozės – ligos, kai kraujagyslių sienelėse kaupiasi riebalų nuosėdos, apsunkinančios kraujo tėkmę.

Kodėl HDL vadinamas „geruoju”?

Medicininė logika paprasta: kuo daugiau HDL – tuo efektyviau pašalinamas cholesterolio perteklius, tuo mažesnė širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Tačiau, kaip rodo naujausi tyrimai, HDL poveikis gali būti kur kas sudėtingesnis nei manyta anksčiau.

Nauji moksliniai atradimai apie HDL

Didelis HDL kiekis – ne visada naudingas

2022 m. paskelbtoje plataus masto tyrimų analizėje, atliktoje JAV Nacionalinio sveikatos instituto užsakymu, buvo pastebėta, kad itin aukštas HDL lygis gali būti ne tik nenaudingas, bet ir kenksmingas. Kai kuriais atvejais itin aukštas HDL lygis siejamas su padidėjusia širdies ligų ir net mirties nuo širdies priežasčių rizika.

Šis atradimas suglumino medicinos pasaulį. Iki šiol buvo manoma, kad HDL negali būti „per daug”. Tačiau dabar aiškėja, kad ne tik kiekis, bet ir HDL kokybė bei funkcionalumas yra svarbesni nei bendras jo lygis kraujyje.

HDL kokybė svarbiau nei kiekybė

Mokslininkai pabrėžia, kad HDL, kaip molekulė, nėra vienalytė – tai visas kompleksas baltymų ir riebalų junginių, kurie gali skirtis savo funkcionalumu. Kai kurie HDL tipai iš tiesų veikia kaip antioksidantai, kovoja su uždegimu ir padeda pašalinti cholesterolį. Tačiau kiti – ypač modifikuoti dėl lėtinių ligų ar nesveikos gyvensenos – gali būti nebeveiksmingi ar net žalingi.

Tai reiškia, kad žmogus gali turėti aukštą HDL lygį, bet jei jo HDL molekulės yra „defektiškos”, jos negali atlikti savo funkcijos, ir širdies ligų rizika vis tiek išlieka aukšta.

Kas keičiasi gydymo ir prevencijos srityje?

Nereikia „dirbtinai” kelti HDL

Anksčiau kai kurie gydytojai skirdavo vaistus ar papildus, skirtus didinti HDL kiekį. Dabar ši praktika laikoma pasenusia. Nauji klinikiniai tyrimai rodo, kad vaistai, didinantys HDL, nebūtinai mažina širdies ligų riziką – ypač jei nekeičiama bendra paciento gyvensena.

Dėmesys sveikam gyvenimo būdui

Geriausias būdas palaikyti sveiką HDL funkciją – natūralus gyvenimo būdas:

• Reguliarus fizinis aktyvumas (ypač aerobinė veikla, tokia kaip vaikščiojimas, bėgimas, plaukimas);

• Sveika mityba, turtinga omega-3 rūgštimis, vaisiais ir daržovėmis;

• Rūkymo atsisakymas ir alkoholio vartojimo mažinimas;

• Streso valdymas ir pakankamas miegas.

Tokie įpročiai ne tik gali palaikyti sveiką HDL lygį, bet ir pagerinti jo funkcionalumą – t. y., užtikrinti, kad HDL iš tiesų atliktų savo „gerąjį” darbą.

Asmeninis požiūris į cholesterolį

Vis dažniau kalbama apie personalizuotą mediciną – tai reiškia, kad cholesterolio lygiai ir jų interpretacija turi būti vertinami individualiai. Vienam pacientui 1,0 mmol/l HDL gali būti tinkamas lygis, kitam – tai gali rodyti disfunkcinį procesą. Todėl gydytojai vis dažniau vertina HDL ne vien pagal kiekį, bet ir kitų kraujo tyrimų, ligos istorijos bei rizikos veiksnių kontekste.