Ar lėtinis nuovargis – tik energijos trūkumas, ar rimtas signalas iš kūno?

Vis daugiau žmonių pasaulyje jaučiasi pavargę be aiškios priežasties. Jie miega pakankamai, geria kavą, bando sportuoti, bet energijos lygis vis tiek būna žemas. Ši būsena dažnai apibūdinama kaip lėtinis nuovargis – tačiau tikroji problema slypi giliau. Nuovargis nėra vien tik energijos trūkumas, tai gali būti organizmo signalas, kad kažkas neveikia taip, kaip turėtų.

Kas yra lėtinio nuovargio sindromas?

Ne tik psichologinė problema

Lėtinio nuovargio sindromas (LNS), dar vadinamas mieloincifalopatija, yra sudėtinga sveikatos būklė, kuriai būdingas ilgalaikis, nepaaiškinamas nuovargis, trunkantis daugiau nei šešis mėnesius ir stipriai trikdantis kasdienį gyvenimą. Svarbiausia – poilsis neatneša palengvėjimo.

LNS dažnai lydi:

• Sutrumpėjęs miego ciklas;

• Sutrikusi koncentracija;

• Raumenų ir sąnarių skausmai;

• Galvos svaigimas atsistojus;

• Blogėjanti atmintis.

Tai nėra vien tik „psichologinė” ar „emocinė” problema – vis dažniau mokslininkai kalba apie imuninės sistemos, hormoninės ir neurologinės sistemos disbalansą kaip galimus pagrindinius šios būklės sukėlėjus.

Kodėl vis daugiau žmonių jaučiasi nuolat pavargę?

1. Stresas kaip pagrindinis nuovargio generatorius

Lėtinis stresas išsekina antinksčius – porinius organus, atsakingus už streso hormonų, tokių kaip kortizolis, gamybą. Nuolatinis kortizolio šuolis organizmą laiko „kovok arba bėk” režime, todėl jis niekada pilnai neatsipalaiduoja.

Kai ši būsena tampa nuolatine, atsiranda antinksčių nuovargis – būklė, kai net paprasti veiksmai (pvz., pokalbis, pasivaikščiojimas, vairavimas) atrodo išsekantys.

2. Miego kokybė svarbiau nei trukmė

Net jei miegate 8 valandas, kokybiškas miegas reiškia gilių miego fazių pasiekimą, kada vyksta fizinis atsistatymas ir ląstelių regeneracija. Jeigu miegate sekliai, dažnai prabundate, sapnuojate intensyviai ar net knarkiate, jūsų kūnas lieka nepailsėjęs.

Miego sutrikimai, tokie kaip obstrukcinė miego apnėja, gali likti nepastebėti metų metus, bet ženkliai prisidėti prie lėtinio nuovargio.

3. Maistinių medžiagų trūkumas

Net subalansuota mityba negarantuoja, kad organizmas įsisavina reikiamus vitaminus ir mineralus. Dažniausi trūkumai, prisidedantys prie nuovargio:

• Geležies;

• Vitamino B12;

• Vitamino D;

• Magnio.

Šios medžiagos būtinos deguonies pernešimui, nervų veiklai ir energijos gamybai ląstelėse.

Nuovargis kaip organizmo gynybos mechanizmas

Energijos taupymas – išlikimo strategija

Organizmas kartais „išjungia” motyvaciją, norą judėti, bendrauti ar dirbti tam, kad taupytų išteklius. Tai nėra tinginystė – tai apsauginė reakcija, kai kūnas suvokia, kad negali susitvarkyti su apkrova.

Lėtinis nuovargis dažnai pasireiškia po virusinių infekcijų (pvz., Epstein-Barr), traumų, psichologinių sukrėtimų ar ilgo išsekimo periodo. Tai būdas „pristabdyti sistemą” ir priversti mus peržiūrėti savo gyvenimo būdą.

Nervų sistemos perdegimas

Vadinamoji simpatinė nervų sistema, atsakinga už aktyvumą, ilgainiui „perdega”, jei nėra atsvaros – parasimpatinės sistemos, kuri skatina poilsį ir regeneraciją. Kai šis balansas išnyksta, kūnas nebegeba grįžti į ramybės būseną net ilsintis – todėl ir nuovargis nepraeina.