Ar mūsų kūnas žino, kada laikas gyti? Kaip biologinis laikrodis veikia atsistatymą

Kiekvienas žmogaus kūnas turi vidinį laikrodį – cirkadinį ritmą, kuris reguliuoja miego ir budrumo ciklą, hormonų išsiskyrimą, virškinimą ir net kūno temperatūrą. Tačiau mažai kas žino, kad šis vidinis laikrodis daro įtaką ir tam, kaip greitai mes gyjame po traumų, operacijų ar ligų. Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad žaizdų gijimo greitis, imuninės sistemos efektyvumas ir net vaistų veiksmingumas priklauso nuo to, kuriuo paros metu kūnas gauna signalą, kad reikia gyti.

Kas yra biologinis laikrodis?

Cirkadiniai ritmai – mūsų vidinis režisierius

Cirkadiniai ritmai – tai 24 valandų ciklai, reguliuojami smegenyse esančio pagumburio (hipotalamo) srityje. Pagrindinis šio laikrodžio „valdiklis” – suprachiazmatinis branduolys (SCN), kuris reaguoja į šviesos ir tamsos pokyčius. Kai temsta, SCN signalizuoja kūnui gaminti melatoniną – miego hormoną. Kai švinta, melatonino gamyba slopinama, o kūnas pereina į budrumo režimą.

Tačiau šie ritmai daro įtaką ne tik miegui. Jie valdo ląstelių dalijimąsi, hormonų išsiskyrimą, kraujo spaudimą, imuninį atsaką ir net metabolizmą.

Gijimo greitis priklauso nuo paros laiko

Žaizdų gijimo paradoksas

Tyrimai su laboratoriniais gyvūnais ir žmonėmis rodo, kad žaizdos gyja greičiau, kai patiriamos dieną, nei naktį. Mokslininkai nustatė, kad dienos metu odoje esančios fibroblastų ląstelės (atsakingos už žaizdų „suklijavimą”) yra aktyvesnės. Taip pat dieną greičiau aktyvuojami imuninės sistemos makrofagai, atsakingi už pažeistų ląstelių „išvalymą”.

Tai reiškia, kad žaizda, atsiradusi 9 val. ryto, gyja greičiau nei ta pati žaizda atsiradusi 21 val. vakaro – net jei jos identiško dydžio ir gylio.

Operacijos: ar paros metas lemia sėkmę?

Kai kurie chirurgai jau dabar renkasi sudėtingesnes operacijas atlikti rytinėmis valandomis. 2017 m. publikuotas tyrimas parodė, kad širdies operacijų metu pacientams, operuotiems ryte, buvo mažesnė komplikacijų rizika nei tiems, kurie operuoti popiet. Skirtumas sietinas su širdies audinių atsaku į oksidacinį stresą ir geresne širdies kraujotaka rytais.

Kodėl imunitetas ir uždegimas seka laikrodį?

Naktinis uždegimas

Galbūt pastebėjote, kad ligos simptomai – pvz., užgulta nosis, skausmas ar karščiavimas – sustiprėja vakare ar naktį. Taip nutinka todėl, kad uždegiminiai citokinai (pvz., IL-6, TNF-alfa) aktyviau gaminami naktį. Organizmas naktį skiria daugiau dėmesio ląstelių atstatymui ir kovai su patogenais, todėl simptomai suintensyvėja.

Imuninės sistemos pikai

Imuninių ląstelių kiekis ir aktyvumas kinta per parą. Pavyzdžiui, T-limfocitų aktyvumas didžiausias naktį, kai organizmas ilsisi ir energijos poreikis sumažėja. Tačiau vakare sumažėja kortizolio – priešuždegiminio hormono – kiekis, todėl uždegiminiai procesai tampa ryškesni.

Kada geriausia vartoti vaistus ar papildus?

Chronoterapija – gydymas pagal laiką

Chronoterapija – tai gydymo planavimas pagal biologinius ritmus. Pavyzdžiui, kai kurie kraujo spaudimą mažinantys vaistai veikia efektyviau, jei vartojami vakare, nes kraujospūdis natūraliai kyla dieną ir krinta naktį.

Kortikosteroidai (vaistai nuo uždegimo) rekomenduojami vartoti rytais, nes tai atitinka natūralų kortizolio išsiskyrimo laiką, todėl mažesnė šalutinio poveikio rizika.

Magnis ar melatoninas – geriausia vartoti vakare, nes jie padeda paruošti organizmą miegui, o probiotikus – ryte, kai skrandžio rūgštingumas mažesnis.