Aterosklerozė

Aterosklerozė yra procesas, kurio metu kraujagyslėse susidaro riebalinės plokštelės. Ši liga prasideda dažnai jau vaikystėje ir progresuoja visą gyvenimą. Aterosklerozė negali pažeisti tik vienos, bet dažniausiai visų kraujagyslių.

Rūkymas, antsvoris, aukštas kraujospūdis, mažas fizinis aktyvumas ir cukrinis diabetas padidina aterosklerozės riziką. Šie veiksniai lemia cholesterolio kaupimąsi kraujagyslių sienelėse. Tai gali sukelti krūtinės anginą, širdies infarktą, kojų šlubavimą, inkstų infarktą ir insultą.

Dauguma žmonių nekreipia dėmesio į ankstyvus aterosklerozės simptomus. Tik vėliau pastebima rimtų sveikatos sutrikimų. Laiku atlikti tyrimai ir sveiko gyvenimo būdo įpročiai gali padėti išvengti šių pavojingų ligų.

Kas yra aterosklerozė ir kaip ji vystosi

Aterosklerozė – tai lėtinė liga, kurioje kraujagyslių sienelės kietėja ir siaura. Šis procesas dažniausiai vyksta tyliai, bet gali sukelti didelius sveikatos problemus. Kraujagyslių susiaurėjimas dėl aterosklerozės gali riboti kraujo tekėjimą, kelia pavojų organų aprūpinimui.

Kraujagyslių sienelių pažeidimo mechanizmas

Aterosklerozės vystymąsi lemia pažeidžiamas kraujagyslių vidinis sluoksnis, endotelis. Endotelis gali būti pažeidžiamas dėl aukšto kraujospūdžio, padidėjusio cholesterolio kiekio, rūkymo ir uždegimo. Per pažeistą endotelį į kraujagysles patenka blogasis cholesterolis ir kitos kraujo dalelės, kurios sukelia uždegimą.

Aterosklerozinių plokštelių formavimasis

Šio proceso metu formuojasi aterominės plokštelės, kurios ilgainiui didėja ir dar labiau siaurina kraujagysles. Susikaupęs cholesterolis, riebalai ir kitos medžiagos sudaro aterosklerozines plokšteles, kurios kliudo normaliam kraujo tekėjimui.

Ligos progresavimo stadijos

Aterosklerozės vystymasis vyksta per kelias etapines stadijas. Nuosekliuose sienelių pažeidimuose iki sudėtingų aterosklerozinių plokštelių formavimosi. Šis procesas gali užtrukti daugelį metų ir tęstis visą gyvenimą, kol pasireikš ligos simptomai.

Pagrindiniai rizikos veiksniai

Aterosklerozė yra kraujagyslių ligos, kurią sukelia kraujagyslių kalkėjimas. Šios ligos vystymąsi skatina keletas svarbių rizikos veiksnių:

• Hipertenzija (padidėjęs kraujo spaudimas)
• Cukrinis diabetas
• Antsvoris ir nutukimas
• Rūkymas
• Padidėjęs “blogojo” cholesterolio ir sumažėjęs “gerojo” cholesterolio kiekis kraujyje
• Nejudrus gyvenimo būdas

Moterims aterosklerozės riziką didina menopauzė ir geriamieji kontraceptikai. Kiti nekeičiami rizikos veiksniai apima amžių, vyriškąją lytį ir paveldimumą.

Daugelis šių rizikos veiksnių yra glaudžiai susiję. Vienui vienu jie papildo. Todėl svarbu tinkamai valdyti ir mažinti juos.

Siekiant sumažinti aterosklerozės progresavimo riziką, reikia išvengti komplikacijų.

Aterosklerozės paplitimas skirtingose amžiaus grupėse

Ateroskleroziniai pokyčiai pradeda rasti jaunystėje. Tyrimai parodo, kad 17% jaunesnių nei 20 metų žmonių jau turi aterosklerozę koronarinėse arterijose. Šis skaičius auga, iki 50% ketvirtame dešimtmetyje ir iki 70% vyresniuose nei 40 metų.

Ligos simptomai dažnai pasireiškia vyrams nuo 45-55 metų, moterims – nuo 55-65 metų. Ankstyvoji aterosklerozės diagnostika yra svarbi. Tai leidžia pradėti laiką gydymą ir sulėtinti ligos progresavimą.

Ligos pradžia jauname amžiuje

Aterosklerozės pokyčiai jaunystėje rodo, kad prevencija ir amžiaus lygio atsižvelgimas yra svarbūs. Būtina įvertinti rizikos veiksnius ir stebėti ligos progresavimą nuo jaunų dienų. Tai padeda užkirsti kelią komplikacijoms ateityje.

Rizikos didėjimas vyresniame amžiuje

Vyresniame amžiuje aterosklerozės rizika didėja. Tai dėl mažėjančios fiziologinės būklės, gretutinės ligos ir ilgalaikio kenksmingo elgesio. Svarbu, kad vyresniems pacientams būtų suteikta tinkama gydymo ir priežiūros palaikymas.

Cholesterolio vaidmuo kraujagyslių ligose

Cholesterolis yra svarus aterosklerozės vystymuisi. Jis atsiranda maiste ir organizme. Mažas cholesterolio kiekis reiškia mažą aterosklerozės riziką.

Kad kiekis viršytų 4,2 mmol/l, aterosklerozė pasireiškia daug žmonių. Tai rodo, kad blogasis cholesterolis yra aterosklerozės pagrindinis priežastis.

Kraujo lipidų apykaita yra aterosklerozės pagrindinis veiksnys. Tai gali sukelti kraujagyslių susiaurėjimą. Todėl svarbu stebėti cholesterolio kiekį.

Cholesterolis, įskaitant blogąją formą, yra pagrindinis aterosklerozės veiksnys. Supratus šį ryšį, galima imtis prevencijos priemonių.

Genetiniai faktoriai ir paveldimumas

Genetika labai paveikia, kaip kūnas reaguoja aterosklerozės. Jei tėvai ar seneliai turėjo aukštą cholesterolio lygį, jūsų rizika didesnė. Tai reiškia, kad jūsų kūnas gali būti daugiau linkęs gaminti cholesterolio.

Šeimos istorijos įtaka

Šeimos istorija svarbi, klausdamiesi apie aterosklerozės riziką. Jei šeimo nariai anksčiau susirgo širdies ligomis, jūsų tikimybė taip pat didesnė. Tai rodo, kad genetiniai veiksniai gali būti svarbūs.

Genetinės predispozicijos

Genetiniai veiksniai gali nulemti, kaip kūnas susiranda su aterosklerozė. Tam tikri genai gali padidinti cholesterolio gamybą. Žinant savo genetinę predispoziciją, galima imtis prevencijos priemones.

Aterosklerozės poveikis skirtingoms kraujagyslėms

Aterosklerozė yra lėtinė liga, kuri pažeidžia įvairias kraujagysles. Pirmiausiai ji pažeidžia apatinių galūnių, ypač kojų, kraujagysles. Šios periferinių arterijų susiaurėjimas gali sukelti protarpinį šlubavimą.

Kojose pasireiškia skausmas ir mėšlungis. Vėliau liga gali pažeisti pagrindinę kūno kraujo tiekimo liniją – aortą.

Aterosklerozė taip pat paveikia smegenų kraujagysles (miego arterijas). Tai gali sukelti insultą. Be to, liga dažnai pažeidžia ir širdies koronarinius indus.

O tai gali reikšti krūtinės anginą ar net miokardo infarktą.

1. Dažniausiai pažeidžiamos apatinių galūnių (kojų) arterijos
2. Vėliau liga gali pažeisti pagrindinę aortą
3. Smegenų kraujagysles (miego arterijos), sukeliant insultą
4. Širdies koronarinius indus, sukeliant krūtinės anginą ar miokardo infarktą

Aterosklerozė yra sisteminė liga, kuri gali pažeisti įvairias kraujagysles. Ji gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Laiku nustatyta ir gydoma aterosklerozė gali padėti išvengti sunkių komplikacijų.

Todėl svarbu reguliariai tikrintis ir laiku pastebėti šios ligos simptomus.

Pagrindiniai ligos simptomai ir požymiai

Aterosklerozė dažnai nepastebima ankstyvoje fazėje. Tačiau, kai liga progreduoja, simptomai pradeda būti akivaizdūs. Krūtinės skausmas, dusulys ir kojos skausmai yra svarbūs.

Ankstyvieji simptomai

Pirmosios aterosklerozės ženklai gali būti sunkiai pamanomi. Žmogus gali jaučiasi nuovargį, sumažėjusį darbingumą. Trūksta energijos.

Krūtinės srityje atsiranda neįprastas diskomfortas. Kvėpavimas taip pat gali būti sunkesnis, įskaitant fizinio krūvio metu.

Vėlyvosios stadijos požymiai

• Krūtinės skausmas. Šis skausmas gali būti jausimas slėgimo, spaudimo ar deginimo. Šis skausmas gali plisti į kairę ranką, kaklą ar žandikaulį.
• Dusulys. Kvėpavimas dirbant fizinį darbą ar einant aukštyn pasunkėja.
• Kojų skausmai. Dažni skausmai blauzdose, ypač einant ar lipant laiptais. Tokie skausmai gali pažadinti ir naktį.

Esant kritinei aterosklerozės stadijai, žmogui gali reikėti sustoti ir pailsėti net nuėjus vos 10 žingsnių. Tai rodo, kad kraujotaka yra labai sutrikusi ir raumenys nebetenka pakankamai deguonies.

Modernūs diagnostikos metodai

Šiandien aterosklerozės diagnostikai naudojami nauji metodai. Svarbu praleisti anamnezę su pacientu, kad gautų jo sveikatos istoriją. Kraujo tyrimai taip pat būna svarbūs, kad nustatytų cholesterolio kiekį.

Ultragarsiniai tyrimai ir angiografija padeda tiksliai matyti kraujagyslių būklę. Jie rodo, kiek didelės yra aterosklerozinių plokštelių. Šie metodai padeda diagnozuoti aterosklerozę anksti ir pradėti gydymą.

Angiografija naudoja kontrastinę medžiagą, kad matytų kraujagyslių būklę. Ultragarsiniai tyrimai, kita vertus, leidžia stebėti kraujagyslių būklę be jokio poveikio. Naudojant šiuos metodus, galima užkirsti kelią rimtoms komplikacijoms.