Aterosklerozė: simptomai, gydymas ir prevencija

Aterosklerozė yra būklė, kai riebalai, cholesterolis ir kitos cheminės medžiagos kaupiasi ant arterijų sienelių. Šis kaupimasis vadinamas plokšte. Dėl plokštės arterijos gali siaurėti, trukdydamos kraujo tekėjimui. Jei plokštė sprogsta, gali susidaryti kraujo krešulys.

Nors aterosklerozė dažnai siejama su širdimi, ji gali paveikti arterijas visame kūne. Ši būklė gali būti gydoma, valdoma ir užkirsti kelią jai, priėmus sveiką gyvenimo būdą.

Aterosklerozės simptomai:

• Lengva aterosklerozė dažnai neturi simptomų, kurie paprastai pasireiškia tik tada, kai arterija susiaurėja ar užsikemša tiek, kad neleidžia pakankamai kraujo tekėti į organus ir audinius. Kraujo krešulys kartais gali visiškai užblokuoti kraujo tekėjimą arba netgi suskaidyti, sukeldamas širdies priepuolį ar insultą.
• Priklausomai nuo to, kurios arterijos yra pažeistos, vidutinės ar sunkios aterosklerozės simptomai skiriasi.
• Jei aterosklerozė yra širdies arterijose (angina), galite jausti krūtinės skausmą ar spaudimą.
• Jei plokštelės formavimasis vyksta arterijose, vedančiose į smegenis, gali pasireikšti staigus rankų ar kojų nutirpimas ar silpnumas, kalbėjimo sunkumai ar nesuprantama kalba, laikinas regos praradimas viename akyje ir kiti aterosklerozės požymiai. Šie simptomai rodo laikinas išemines atakas (TIA), kurios gali sukelti insultą, jei nebus gydomos.
• Jei aterosklerozė yra rankų ir kojų arterijose, gali pasireikšti periferinės arterijų ligos požymiai, tokie kaip kojų skausmas einant (klaudikacija) arba žemas kraujospūdis paveiktoje galūnėje.
• Aterosklerozė, paveikusi arterijas, vedančias į inkstus, gali sukelti aukštą kraujospūdį ar inkstų nepakankamumą.

Kada kreiptis į gydytoją?

Kreipkitės į gydytoją, jei įtariate, kad turite aterosklerozę. Stebėkite ankstyvuosius prastų kraujo tekėjimo požymius, tokius kaip krūtinės skausmas (angina), galūnių skausmas ir nutirpimas. Aterosklerozės progresavimą galima sustabdyti, o širdies priepuolį, insultą ar kitą medicininę avariją galima išvengti ankstyvu nustatymu ir gydymu. Gaukite geriausią aterosklerozės gydymą iš geriausių kardiologų Medicover ligoninėse.

Aterosklerozės priežastys

Aterosklerozė yra lėtinė, lėtai progresuojanti liga, kuri gali prasidėti ankstyvoje vaikystėje ar suaugus. Nors tiksli aterosklerozės priežastis nežinoma, manoma, kad ji prasideda nuo arterijos vidinio sluoksnio pažeidimo. Šie veiksniai gali prisidėti prie pažeidimo:

• Aukštas kraujospūdis
• Aukštas cholesterolio kiekis
• Aukštas trigliceridų kiekis kraujyje, riebalų forma (lipidai).
• Tobako vartojimas (rūkymas ir kitos formos)
• Nutukimas, diabetas ar insulino atsparumas
• Nežinomos priežastys ar ligos, įskaitant artritą, lupusą, psoriazę ar uždegiminius žarnyno susirgimus, sukeliančius uždegimą.

Kraujagyslėse ir kitos cheminės medžiagos susikaupia pažeidimo vietoje ir gali kauptis arterijos vidiniame sluoksnyje, jei vidinis sienelės sluoksnis yra sužeistas. Pažeidimo vietoje riebalų nuosėdos (plokštelės), sudarytos iš cholesterolio ir kitų ląstelių produktų, laikui bėgant sukietėja, ribodamos arterijas. Organai ir audiniai, prijungti prie užkimštų arterijų, gauna nepakankamai kraujo, kad galėtų tinkamai funkcionuoti. Riebalų nuosėdų fragmentai gali galiausiai atsiskirti ir patekti į kraują. Be to, plokštelės lygi danga gali plyšti, išleisdama cholesterolį ir kitas chemines medžiagas į kraują. Tai gali sukelti kraujo krešulį, kuris gali sustabdyti kraujo tekėjimą į tam tikrą kūno dalį, pavyzdžiui, kai kraujo tekėjimas į širdį yra užblokuotas, sukeldamas širdies priepuolį. Kraujo krešulys taip pat gali plisti į kitas kūno vietas, trukdydamas kraujo tekėjimui į organus.

Aterosklerozės rizikos veiksniai

Aterosklerozė yra arterijų sukietėjimas laikui bėgant. Be amžiaus, šie veiksniai gali padidinti aterosklerozės riziką:

• Aukštas kraujospūdis
• Aukštas cholesterolio kiekis
• Aukštas C reaktyvusis baltymas (CRP)
• Diabetas
• Nutukimas
• Apnėja (miego trūkumas)
• Tobako vartojimas, įskaitant rūkymą ir kramtymą
• Šeimos istorija širdies ligų
• Fizinio aktyvumo stoka
• Nesveiki mitybos įpročiai

Aterosklerozės prevencija

Tos pačios sveikos gyvenimo būdo korekcijos, rekomenduojamos gydant aterosklerozę, taip pat yra naudingos ir užkirsti kelią jai. Štai keletas jų:

• Reikia vengti rūkymo.
• Reikia skatinti maistingų maisto produktų vartojimą.
• Reguliarus fizinis aktyvumas yra būtinas.
• Reikia palaikyti sveiką svorį.
• Kraujospūdis turi būti tikrinamas ir palaikomas sveikame lygyje.
• Reikia palaikyti sveikus cholesterolio ir cukraus kiekius kraujyje.

Atminkite, kad viską reikia daryti palaipsniui ir apsvarstyti, kokius gyvenimo būdo pakeitimus galite įgyvendinti ilgalaikėje perspektyvoje.

Aterosklerozės diagnostika

Jūsų gydytojas atliks fizinį tyrimą ir paklaus apie jūsų asmeninę ir šeimos medicinos istoriją. Kai gydytojas klausosi jūsų arterijų su stetoskopu, jis gali išgirsti švilpimo garsą (bruit). Jūsų gydytojas gali rekomenduoti vieną ar daugiau testų, tokių kaip:

• Kraujo tyrimai: Gydytojas užsakys kraujo cukraus ir cholesterolio tyrimus, kad įvertintų kraujo cukraus ir cholesterolio lygius. Aukšti kraujo cukraus ir cholesterolio kiekiai sukelia aterosklerozę. Taip pat gali būti atliktas C reaktyvaus baltymo (CRP) tyrimas, siekiant patikrinti baltymą, susijusį su arterijų uždegimu.
• EKG: Gali būti rekomenduojama EKG (elektrokardiograma), kurioje fiksuojami širdies elektriniai signalai.
• Streso testas su fiziniu krūviu: Šis testas gali būti rekomenduojamas, jei požymiai ir simptomai dažniausiai pasireiškia aktyvumo metu. Jūs vaikščiosite ant bėgimo takelio arba važiuosite stacionariu dviračiu, kai būsite prijungti prie EKG. Šis fizinio krūvio streso testas gali atskleisti širdies anomalijas, kurios kitu atveju galėtų likti nepastebėtos. Jei negalite mankštintis, gali būti paskirtas vaistas, kuris imituoja fizinio krūvio poveikį jūsų širdžiai.
• Echokardiograma: Šis testas naudoja garso bangas, kad parodytų, kaip gerai kraujas teka per arterijas, kai jūsų širdis plaka. Kartais jis naudojamas kartu su fizinio krūvio streso testu.
• Ultragarsas su Dopleriu: Gydytojas gali naudoti pažangų ultragarso prietaisą (Doplerio ultragarsą), kad stebėtų kraujospūdį keliose vietose jūsų rankoje ar kojoje. Šie rodikliai gali padėti įvertinti bet kokių blokadų sunkumą arterijose, taip pat kraujo tekėjimo greitį per jas.
• Šlaunies-rankos indeksas (ABI): Šlaunies-rankos indeksas yra matavimas tarp kulkšnies ir riešo. Šis testas gali nustatyti, ar kojų ir pėdų arterijose yra aterosklerozė. ABI testo metu jūsų gydytojas palygina kraujospūdį kulkšnyje su kraujospūdžiu rankoje. Abnormalus skirtumas gali rodyti periferinę kraujagyslių ligą, kurią daugiausia sukelia aterosklerozė.
• Katedrinė angiografija: Šis testas gali atskleisti, ar jūsų vainikinės arterijos yra susiaurėjusios ar užkimštos. Procedūros metu gydytojas įterpia mažą kateterį į kraujagyslę ir į širdį. Kateteris yra panardintas į dažus. Kai dažai užpildo arterijas, jos tampa matomos rentgeno spinduliuose, atskleidžiančios užsikimšimo vietas.
• Kalcis vainikinėse arterijose: Šis standartinis testas, dar žinomas kaip širdies skenavimas, naudoja kompiuterinę tomografiją, kad gautų išsamius širdies vaizdus. Kalcio nuosėdos arterijų sienelėse gali būti matomos. Testo rezultatai pateikiami kaip balas. Kuo didesnis balas, kai kalcio yra, tuo didesnė jūsų aterosklerozinės širdies ligos rizika.
• Kiti vaizdavimo tyrimai: Jūsų gydytojas taip pat gali tirti jūsų arterijas naudojant MRA arba PET. Šie testai gali atskleisti didelių arterijų kietumą ir siaurėjimą, taip pat aneurizmas.

Aterosklerozės gydymas:

Gyvenimo būdo pakeitimai, įskaitant subalansuotos mitybos laikymąsi ir fizinį aktyvumą, yra pirmoji gynybos linija prieš aterosklerozę. Tačiau kai kuriais atvejais gali prireikti vaistų ar chirurginių procedūrų.

Aterosklerozės vaistai

Yra įvairių vaistų, kurie gali padėti sulėtinti arba netgi atvirkšti aterosklerozės padarinius. Štai keletas vaistų, naudojamų aterosklerozės gydymui:

• Statinai ir kiti cholesterolio vaistai
• Kraujo skystinimo vaistai
• Kraujo spaudimo vaistai

Chirurginės arba ne chirurginės technikos

Didesnio agresyvumo požiūris į aterosklerozės gydymą kartais yra būtinas. Jei turite reikšmingų simptomų ar užsikimšimo, gydytojas gali apsvarstyti vieną iš šių chirurginių procedūrų:

• Stento implantacija ir angioplastika: Perkutaninė vainikinė intervencija (PCI) yra gydymas, padedantis atblokuoti užkimštą ar užblokuotą arteriją. Jūsų gydytojas įterpia kateterį į paveiktą arteriją. Antras kateteris praeina per pirmąjį kateterį iki užsikimšimo, turėdamas ant galo išpūstą balioną. Jūsų gydytojas išpūčia balioną, kuris išplečia arteriją. Dažnai paliekamas tinklinis vamzdelis (stentas), kad padėtų atidaryti arteriją.
• Endarterektomija: Plokštelių kaupimasis ant susiaurėjusios arterijos sienelių gali prireikti chirurginio pašalinimo. Kai procedūra atliekama ant kaklo arterijų.
• Fibrinolizinė terapija: Jei kraujo krešulys blokuoja arteriją, jūsų gydytojas gali naudoti krešulius tirpinančius vaistus, kad juos suardytų.
• Echokardiograma: Šis testas naudoja garso bangas, kad parodytų, kaip gerai kraujas teka per arterijas, kai jūsų širdis plaka. Kartais jis naudojamas kartu su fizinio krūvio streso testu.
• Apkrovimo chirurgija vainikinėms arterijoms: Jūsų gydytojas naudoja sveiką kraujagyslę iš kitos kūno vietos, kad sukurtų aplink užkimštą arteriją aplinkkelį, nukreipdamas kraujo tekėjimą. Kartais kaip aplinkkelis naudojamas sintetinės medžiagos grafitas.

Gyvenimo būdo pakeitimai ir savipagalba

• Metimas rūkyti: Rūkymas sukelia arterijų pažeidimus. Rūkyti metimas yra efektyviausias būdas išlaikyti jūsų arterijas sveikas ir išvengti aterosklerozės padarinių.
• Fizinis aktyvumas: Reguliarus fizinis aktyvumas pagerina kraujo tekėjimą, sumažina kraujospūdį ir sumažina aterosklerozės bei širdies ligų riziką. Mankštinkitės bent 30 minučių.
• Svorio metimas ir sveikatos palaikymas: Net kelis kilogramus numetus, jei turite antsvorio, galite sumažinti aukšto kraujospūdžio ir aukšto cholesterolio, dviejų svarbių aterosklerozės rizikos veiksnių, tikimybę.
• Maistingų maisto produktų vartojimas: Širdžiai palanki mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių ir viso grūdo produktų, taip pat mažai rafinuotų angliavandenių, saldumynų, sočiųjų riebalų ir natrio, padės jums valdyti svorį, kraujospūdį, cholesterolio ir cukraus kiekius kraujyje. Vietoj balto duonos pabandykite naudoti viso grūdo duoną. Užkandžiaukite obuoliu, bananais ar morkų lazdelėmis. Naudokite mitybos etiketes, kad stebėtumėte savo druskos ir riebalų suvartojimą. Sumažinkite arba pašalinkite cukrų ir cukraus pakaitalus, pakeisdami juos mononesočiaisiais riebalais, tokiais kaip alyvuogių aliejus.
• Streso vengimas: Kiek įmanoma, sumažinkite stresą. Naudokite sveikus streso valdymo metodus, tokius kaip raumenų atsipalaidavimas ir gilus kvėpavimas. Jei turite aukštą cholesterolio, aukštą kraujospūdį, diabetą ar bet kurią lėtinę ligą, dirbkite su gydytoju, kad juos kontroliuotumėte ir pagerintumėte bendrą sveikatą.

Ką daryti ir ko nedaryti

Asmuo, turintis aterosklerozę, turi laikytis tam tikrų taisyklių, kad valdytų būklę ir susijusius simptomus. Gyvenimo būdo pakeitimai yra labai svarbūs šioje būsenoje, todėl reikia griežtai laikytis sveikų įpročių.