Baltasis šilkmedis – panaudojimas, nauda ir dozavimas

Baltosios šilkmedžio augalo dalys tradiciškai buvo naudojamos įvairioms sveikatos problemoms spręsti. Klinikiniai tyrimai tiria galimą poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai, cukraus kiekiui kraujyje ir odos būklei. Tačiau esamų klinikinių tyrimų duomenų nepakanka rekomenduoti vartoti baltąją šilkmedį bet kokiai ligai gydyti.

Dozavimas

Nedidelis tyrimas su žmonėmis, sergančiais lengva dislipidemija, parodė, kad galima vartoti apie 1 g baltosios šilkmedžio lapų miltelių tablečių tris kartus per dieną prieš valgį. Kitame mažame tyrime, aprašytame apžvalgoje, kapsuliuotų šilkmedžio lapų miltelių buvo skiriama po 1 g tris kartus per dieną (po valgio) 30 dienų pacientams, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu, siekiant įvertinti riebalų kiekio mažinimo poveikį. Baltoji šilkmedis yra tiekiama įvairiomis formomis ir reklamuojama kaip priemonė cukraus kiekiui kraujyje palaikyti bei širdies ir kraujagyslių sveikatai gerinti.

Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas bet kuriai baltosios šilkmedžio daliai.

Nėštumas ir žindymas

Vengti vartojimo. Nėra informacijos apie saugumą ir veiksmingumą nėštumo bei žindymo laikotarpiu.

Sąveikos

Gerai dokumentuotų sąveikų nėra.

Šalutinis poveikis

Baltosios šilkmedžio žiedadulkių ekstraktas gali sukelti kontaktinę dilgėlinę įkvėpus. Asmenys, linkę į nosies ar bronchų alergijas, gali būti jautrūs žiedadulkėms. Klinikinio tyrimo metu kai kurie pacientai patyrė lengvą viduriavimą, galvos svaigimą, vidurių užkietėjimą ir pilvo pūtimą.

Toksiškumas

Duomenų apie toksiškumą nėra.

Istorija

Baltosios šilkmedžio lapų, šaknų žievės, šakų ir vaisių naudojimas medicinoje užfiksuotas Kinijos farmakopėjoje. Kinų medicinoje ji minima nuo 659 metų. Šilkmedžio sultys įtrauktos į Didžiosios Britanijos žolininkystės farmakopėją. Šaknų žievė pasižymi laisvinančiu ir kirmėlėms naikinti skirtu poveikiu ir yra karčios skonio. Šaknų sultys, manoma, daro kraują klampesnį ir naikina žarnyno kirminus. Šakų žievė pasižymi laisvinančiomis bei priešparazitinėmis savybėmis. Lapai turi prakaitavimą skatinančių ir minkštinamųjų savybių, jų sultys vartojamos siekiant apsaugoti nuo gerklės infekcijų ir uždegimų. Vaisių sultys yra vėsinančios ir laisvinančios, o tradiciškai vartojamos gydyti karščiavimą, peršalimą, viduriavimą, maliariją, amebiazę, vidurių užkietėjimą ir žarnyno kirminus, pavyzdžiui, kaspinuočius.

Baltosios šilkmedžio vaisius galima valgyti šviežius, naudoti sultyse, džemuose, troškiniuose; jie taip pat fermentuojami vyno gamybai. Lapai naudojami kaip pašaras avims, ožkoms ir galvijams. Šilkmedžio vaisiai naudojami sirupų gamyboje, taip pat vaistų skonio ir spalvos gerinimui.

Cheminė sudėtis

Iš baltosios šilkmedžio išskirti baltymai, angliavandeniai, riebalai, skaidulos, mineralai ir vitaminai.

Pagal sausąją masę, baltoji šilkmedžio lapai turi 15–30% baltymų, 2–8% riebalų, 10–14% žalių skaidulų, 28–44% maistinės skaidulos, 11–17% pelenų. Lapų baltymai Indijoje naudojami kartu su kvietiniais miltais duonos gamyboje. Lapai taip pat turi vitamino C, beta-karotinų, geležies, cinko, kalcio, fosforo ir magnio. Iš lapų išskirti sialinę rūgštį jungiantys lektinai (MLL 1 ir MLL 2), galintys dalyvauti augalo apsaugoje nuo patogenų. Lapai taip pat turi daug antioksidacinių flavonoidų, pavyzdžiui, kvercetino. Identifikuoti daugybė antioksidantų fenolinių junginių ir moracinų, kurių daugiausia lapuose ir šaknyse. Kai kurie lapuose aptikti chalcono dariniai pasižymi vidutiniu citotoksiškumu.

Pagrindinės riebalų rūgštys baltosios šilkmedžio vaisiuose yra linolo (57%) ir palmitino (22%) rūgštys. Vaisiuje yra apie 1,1% riebalų. Vaisių drėgmės kiekis siekia 72%; visiškai tirpių medžiagų 20,4%, rūgštingumas 0,25%, pH 5,6, vitamino C kiekis 22,4 mg/100 g. Iš viso identifikuota 10 mineralinių elementų, daugiausia kalio. Vaisiuose yra daug antocianinų, kurie gali būti naudojami kaip natūrali raudona maisto dažomoji medžiaga. Taip pat išskirta įvairių alkaloidų ir amino rūgščių.

Iš žievės nustatyti stilbenai, flavonoidai, benzofurano dariniai ir kumarinai. Stilbeno darinys mulberroside A pasižymi kosulį slopinančiu ir priešastminiu poveikiu. Mulberroside A ir oksiresveratrolis pasižymi priešuždegiminiu ir antioksidaciniu poveikiu. Kuwanon C ir G turi antibakterinių savybių, o kuwanon G ir H – kraujospūdį mažinančių. Šaknų žievės flavonoidai rodo antivirusinį aktyvumą, vienas flavanonų glikozidas pasižymi priešvėžiniu aktyvumu.

Naudojimas ir farmakologija

Alerginės reakcijos

Tyrimai laboratorinėmis sąlygomis

Baltosios šilkmedžio šaknų žievės ekstraktas sumažino graužikų ląstelių degranuliaciją bei histamino išsiskyrimą.

Antibakterinis aktyvumas

Tyrimai laboratorinėmis sąlygomis

Baltosios šilkmedžio lapuose esančios medžiagos, tokios kaip kuwanon C, mulberrofuran G ir albanol B, pasižymi antibakteriniu poveikiu. Šilkmedžio ekstraktai veikė prieš kelias bakterijų rūšis (taip pat streptokokus, auksinį stafilokoką, Escherichia coli) ir pelėsių genties grybus. Kuwanon G efektyviai slopino burnos patogenus ir dantų ėduonies bakterijas. Ir kiti lapų junginiai pademonstravo antibakterinį aktyvumą prieš burnos bakterijas.

Priešuždegiminis aktyvumas

Tyrimai su gyvūnais ir laboratorinėmis sąlygomis

Šilkmedžio šaknų žievės junginiai, tokie kaip mulberroside A ir oksiresveratrolis, sumažino uždegimą žiurkių audiniuose. Šilkmedžio lapų ekstraktai slopino uždegiminius mediatorius ląstelių kultūrose ir saugojo žiurkių organų audinius nuo streso sukelto uždegimo; antioksidantinis poveikis buvo stipresnis nei rutino.

Antioksidacinis aktyvumas

Tyrimai laboratorinėmis sąlygomis

Daugelis šilkmedžio lapuose ir šaknyse esančių flavonoidų bei fenolinių junginių veikia kaip laisvųjų radikalų surišėjai. Mulberroside A ir oksiresveratrolis pasižymi lipidų peroksidacijos slopinimo ir laisvųjų radikalų naikinimo savybėmis. Neprinokusiuose vaisiuose antioksidacinį aktyvumą suteikia kofeino rūgšties junginiai, o prinokusiuose – antocianinai. Baltosios šilkmedžio ekstraktai taip pat pagerino širdies apsaugą laboratoriniuose tyrimuose.

Antivirusinis poveikis

Tyrimai laboratorinėmis sąlygomis

Lechianone G iš šaknų žievės stipriai slopino herpes simplex 1 tipo virusą. Kuwanon H pasižymi aktyvumu prieš ŽIV, o kitų Morus rūšių flavonoidai slopino kvėpavimo takų virusus. Iš baltojo šilkmedžio stiebo ir lapų pagaminti ekstraktai buvo veiksmingi prieš žmogaus koronavirusą 229E. Kuwanon G sumažino šio viruso pažeidimus ląstelėse.

Nerimas

Tyrimai su gyvūnais

Šilkmedžio lapų ekstraktai gyvūnų modeliuose parodė nerimą mažinantį ir raumenis atpalaiduojantį poveikį.

Vėžinėms ligoms

Tyrimai laboratorinėmis sąlygomis

Baltosios šilkmedžio ekstraktai in vitro veikė prieš įvairius žmogaus vėžio ląstelių tipus, pavyzdžiui, žarnyno, plaučių, leukocitų vėžio ląsteles. Antocianinai iš vaisių slopino plaučių vėžio ląstelių migraciją ir invaziją. Kai kurie veiklieji junginiai skatino apoptozę, mažino vėžio ląstelių judrumą ir slopino navikų invaziją. Albanol A iš šaknų žievės paskatino leukemijos ląstelių apoptozę ir slopino DNR topoizomerazės II aktyvumą.

Širdies ir kraujagyslių ligos

Šilkmedžio lapų poveikis riebalų kiekiui kraujyje siejamas su kepenyse vykstančių genų reguliacija, sumažėjusia gliukozės koncentracija dėl DNJ veikliosios medžiagos, mažinančios riebalų rūgščių patekimą į kepenis, ir flavonoidų antiaterosklerotiniu poveikiu.

Tyrimai su gyvūnais ir laboratorinėmis sąlygomis

Baltoji šilkmedis sumažino uždegiminių genų raišką kraujagyslių ląstelėse, veikė kaip kraujagysles atpalaiduojanti ir sutraukianti priemonė. Flavonoidai mažino aterosklerozės riziką gyvūnų modeliuose. Papildomas baltojo šilkmedžio lapų kiekis maiste sumažino žalingų riebalų kiekį ir pagerino cholesterolio rodiklius. Panašų poveikį rodė ir vaisių ekstraktai. Vartojant DNJ turintį ekstraktą arba jo turtingą baltąją šilkmedį, sumažėjo kepenų riebalų kiekis ir pagerėjo lipidų apykaita.

Klinikiniai duomenys

Dvidešimt trys pacientai, sergantys dislipidemija, 12 savaičių vartojo po tris 280 mg baltosios šilkmedžio lapų tabletes tris kartus per dieną prieš valgį. Kas keturias savaites vertintas lipidų profilis ir kepenų funkcija. Tyrimo metu trigliceridai sumažėjo 10,2% po 4 savaičių ir 12,5% po 8 savaičių. Po 12 savaičių sumažėjo bendras cholesterolis (4,9%), trigliceridai (14,1%), mažo tankio cholesterolis (5,6%), o gerojo cholesterolio kiekis padidėjo beveik 20%. Rodoma, kad 1 g baltosios šilkmedžio lapų tablečių tris kartus per parą gali būti veiksmingas esant lengvai dislipidemijai.

Kitame mažame tyrime, apžvelgtame apžvalgoje, šilkmedžio lapų milteliai (3 g per dieną 30 dienų) žymiai pagerino cholesterolio, MTL, VLDL ir DTL rodiklius pacientams, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu, palyginti su vartojusiais glibenklamidą (5 mg per dieną), kurių rodikliai nesiskyrė.

Metaanalizė, įvertinusi 13 atsitiktinių, placebu kontroliuojamų tyrimų apie šilkmedžio lapų poveikį gliukozės ir lipidų apykaitai, parodė, kad kai kuriuose tyrimuose šilkmedis buvo naudotas kartu su kitais augalais, todėl rezultatai dėl cholesterolio ir trigliceridų negali būti priskirti vien šilkmediui. Individualiuose tyrimuose rezultatai buvo nevienareikšmiški arba grupių skirtumai nebuvo rasti.

Cukrinis diabetas

Tyrimai su gyvūnais ir laboratorinėmis sąlygomis

Diabetui sukeltiems žiurkėms vartojant 70% šilkmedžio žievės alkoholio ekstrakto dozėmis 600 mg/kg per dieną 10 dienų, sumažėjo gliukozės kiekis kraujyje 41% ir padidėjo insulino koncentracija 44%. Šis ekstraktas galėjo sumažinti lipidų peroksidaciją kasos ląstelėse. Glikoproteinas moran 20K iš šilkmedžio šaknų vandeninio metanolio ekstrakto sumažino gliukozės kiekį kraujyje žiurkėms, o jo aminorūgščių sudėtis buvo panaši į insulino. Moracin M, steppogenin-4′-O-beta-D-glukozidas ir mulberroside A taip pat pasižymėjo cukraus kiekį mažinančiu poveikiu. Baltosios šilkmedžio lapų DNJ veikė kaip žarnyno fermentų inhibitorius, slopino cukraus virškinimą ir pasisavinimą. Šilkmedžio ekstraktai aktyvino baltymus, reikalingus gliukozės pernešimui į raumenis, ir galėjo mažinti valgymo norą sergant diabetu.

Klinikiniai duomenys

Sveikiems savanoriams vienkartinė DNJ turinčio ekstrakto dozė (0,8 arba 1,2 g) sumažino po valgio pakylantį cukraus kiekį ir insulino sekreciją. Panašus poveikis stebėtas vartojant šilkmedžio lapų ekstraktą su sacharoze santykiu 1:10. Dviejuose mažo masto tyrimuose pacientams, sergantiems 2 tipo diabetu, pastebėtas reikšmingas trumpalaikis gliukozės sumažėjimas pavartojus 1 arba 3,3 g lapų ekstrakto, palyginti su kontroline grupe.

Randomizuotas tyrimas, kuriame dalyvavo 85 nutukę pacientai su sutrikusia gliukozės apykaita, parodė, kad 4,6 g lapų miltelių tris kartus per dieną 12 savaičių kartu su mitybos rekomendacijomis nepagerino kraujo gliukozės lyginant su vien mitybos rekomendacijomis. Tačiau šilkmedžio grupėje pagerėjo nevalgiusio cukraus, glikuoto hemoglobino ir atsparumo insulinui rodikliai.

Metaanalizė parodė, kad iš septynių tyrimų, analizuojančių po valgio gliukozės kiekį, vartojant šilkmedį šis lygis statistiškai reikšmingai sumažėjo po 30, 60 ir 90 minučių dėl šilkmedžio vartojimo. Vėlgi, kai kuriuose tyrimuose šilkmedis buvo vartojamas kartu su kitais augalais, todėl poveikio patikimumas ribotas.

Podagra

Tyrimai su gyvūnais ir laboratorinėmis sąlygomis

Žiurkėms, kurioms buvo sukelta hiperurikemija, šilkmedžio sudėtyje esantis morinas (80 mg/kg) sumažino šlapimo rūgšties kiekį ir slopino ksantino oksidazę. Šis veikimas buvo stipresnis nei kai kurių vaistinių preparatų. Morinas taip pat veikė žmogaus inkstų ląstelių šlapimo rūgšties pernešimą.

Neurodegeneracinės ligos

Tyrimai su gyvūnais ir laboratorinėmis sąlygomis

Siekiant sustiprinti mulberroside GABA kiekį lapuose naudoti anaerobiniai procesai; taip paruošti lapai sumažino smegenų pažeidimą dėl išemijos. Tyrimai su Parkinsono ligos modeliais parodė, kad vaisių ekstraktas apsaugo nuo neurotoksinio poveikio. Lapų ekstraktai turėjo antidopaminerginį poveikį, susijusį su dopamino D2 receptoriais bei slopino kai kuriuos elgesio pokyčius, pasireiškiančius esant šizofrenijai. Šaknų žievės metabolitai slopino monoaminooksidazės fermentus.

Nutukimas

Tyrimai su gyvūnais

MCH (melanino koncentracijos hormonas) veikia maisto suvartojimą ir energijos apykaitą. Tyrime su nutukusiomis pelėmis šilkmedžio lapų ekstraktas slopino MCH1 receptorių, sumažino kūno masę, maisto suvartojimą ir riebalų kaupimąsi kepenyse.

Osteoartritas

Tyrimai su gyvūnais ir laboratorinėmis sąlygomis

Pelėms, sergančioms osteoartritu, flavonoidas morusinas iš šaknų žievės padėjo atkurti kremzlės struktūrą. Tyrimai rodė uždegimo slopinimą ir kremzlės saugojimą nuo irimo.

Odos tonas

Tyrimai laboratorinėmis sąlygomis

Tirozinazė yra pagrindinis fermentas melanino biosintezėje, todėl jos inhibitoriai gali pagerinti odos atspalvį. Baltosios šilkmedžio ekstrakte esanti betulino rūgštis pasižymėjo priešuždegiminiu ir antityrosinaziniu veikimu. Lapų metanolio ekstraktas, kuriame yra mulberroside F, slopino tirozinazės poveikį ir veikė kaip antioksidantas.

Klinikiniai duomenys

Viename klinikiniame tyrime 75% šilkmedžio ekstraktas (kokoso aliejaus pagrindu) taikytas pigmentinėms veido dėmėms, 8 savaites, du kartus per dieną, prieš tepant SPF 30 kremą nuo saulės. Rezultatai parodė efektyvumą ir saugumą šviesinant melazmą.

Klinikiniame tyrime be recepto parduodama priemonė su šilkmedžio ekstraktu pagerino veido raukšlių išvaizdą atkuriant fibrillin-1 baltymą.

Miegas

Tyrimai su gyvūnais

Baltosios šilkmedžio lapų ekstraktas žiurkėms reikšmingai sutrumpino užmigimo laiką ir miego trukmę, bet buvo mažiau veiksmingas nei diazepamas.

Gyvačių nuodai

Tyrimai laboratorinėmis sąlygomis

Lapai visiškai slopino laboratorinį viperos nuodų proteolitinį ir hialuronidazės aktyvumą, saugojo nuo audinių irimo. Ekstraktas neutralizavo nuodų sukeliamą audinių patinimą, kraujosruvas ir raumenų pažeidimus.

Stresas

Tyrimai su gyvūnais

Baltosios šilkmedžio šaknų ekstraktas gali turėti adaptogeninį poveikį ir apsaugoti nuo ilgalaikio streso sukeltų elgesio ir biocheminių pokyčių.

Dozavimas

Nedidelio tyrimo duomenimis, esant lengvai dislipidemijai gali būti vartojama po 1 g baltosios šilkmedžio lapų miltelių (su 1,3 mg DNJ) tris kartus per dieną prieš valgį. Kitame mažame tyrime tokia pat dozė buvo vartota po valgio 30 dienų, siekiant įvertinti riebalų kiekio mažinimą pacientams, sergantiems 2 tipo diabetu. Baltosios šilkmedžio galima įsigyti įvairiomis formomis, ji reklamuojama kaip priemonė palaikyti normalų cukraus kiekį ir širdies sveikatą.

Nėštumas ir žindymas

Vengti vartojimo. Trūksta duomenų apie saugumą ir veiksmingumą nėštumo ar žindymo laikotarpiu.

Sąveikos

Gerai dokumentuotų sąveikų nėra.

Šalutinis poveikis

Vengti vartoti asmenims, jautriems bet kuriai šilkmedžio sudedamajai daliai. Žiedadulkių ekstraktas gali sukelti kontaktinę dilgėlinę įkvėpus. Asmenys, turintys nosies ar bronchų alergijas, gali būti jautrūs žiedadulkėms. Kai kuriems pacientams pasitaikė lengvas viduriavimas, galvos svaigimas, vidurių užkietėjimas ir pilvo pūtimas.