Blogasis cholesterolis

LDL cholesterolis dažnai vadinamas „bloguoju“ cholesteroliu, nes jis kaupiasi kraujagyslių sienelėse ir didina sveikatos sutrikimų, tokių kaip širdies smūgis ar insultas, riziką.

Tačiau cholesterolis nėra vien pavojingas. Jis būtinas organizmui – apsaugo nervus, padeda formuoti sveikas ląsteles ir hormonus.

Dalį cholesterolio gauname su maistu, o likusią dalį gamina kepenys. Kadangi cholesterolis netirpsta kraujyje, jį per organizmą perneša baltymai. Šie junginiai vadinami lipoproteinais.

LDL yra viena iš lipoproteinų rūšių. Jo pilnas pavadinimas – „mažo tankio lipoproteinas“.

HDL ir LDL cholesterolis

Didžioji dalis cholesterolio organizme yra LDL tipo. Kita dalis – tai didelio tankio lipoproteinas (HDL), dar vadinamas „geruoju“ cholesteroliu. HDL perneša LDL į kepenis, kur šis pašalinamas iš organizmo. Aukštas HDL kiekis gali apsaugoti nuo širdies smūgių ir insultų.

LDL cholesterolio ribos

Kalbant apie LDL cholesterolį, kuo mažesni skaičiai – tuo geriau. Pagrindinės gairės suaugusiesiems yra šios:

• Mažiau nei 2,6 mmol/l – optimalu

• 2,6–3,3 mmol/l – artimas optimaliam arba kiek viršijantis

• 3,4–4,1 mmol/l – padidėjęs ribinis

• 4,1–4,9 mmol/l – aukštas

• 5 mmol/l ir daugiau – labai aukštas

Jeigu turite tokių sveikatos sutrikimų kaip širdies ligos ar diabetas, gydytojas gali rekomenduoti siekti LDL lygio, neviršijančio 1,8 mmol/l.

LDL cholesterolio norma

Kiekvieno žmogaus organizmas yra skirtingas, todėl nėra vienos visiems tinkamos „normalios“ LDL cholesterolio ribos. Visgi rekomenduojama, kad jo kiekis būtų mažesnis nei 2,6 mmol/l.

Aukšto LDL cholesterolio priežastys

Daugybė veiksnių gali paveikti cholesterolio kiekį kraujyje. Kai kuriuos jų galima kontroliuoti, pavyzdžiui, mitybą ar fizinį aktyvumą. Kiti, tokie kaip amžius ar genetika, yra neatskiriama jūsų tapatybės dalis.

Kas gali padidinti LDL lygį

• Genetika. Jei jūsų šeimoje yra asmenų, turinčių aukštą cholesterolio kiekį, jums taip pat gali būti didesnė tikimybė jo padidėjimui.

• Amžius. Cholesterolio kiekis linkęs didėti su amžiumi, nes organizmui tampa vis sunkiau jį pašalinti.

• Lytis. Moterims ir asmenims, kuriems gimimo metu priskirta moteriška lytis, LDL gali padidėti po menopauzės.

• Tam tikros ligos. Diabetas, lėtinė inkstų liga, šeiminė hipercholesterolemija ir ŽIV infekcija gali sukelti padidėjusį LDL.

• Vaistai. Kai kurie vaistai, ypač skirti kraujospūdžiui ar ŽIV gydyti, gali turėti šalutinį poveikį – padidinti LDL lygį.

• Riebus maistas. Raudona ir perdirbta mėsa, riebaus pieno produktai, greitas maistas, kepti patiekalai ir saldumynai turi daug sočiųjų ir transriebalų, kurie didina LDL.

• Fizinis pasyvumas. Nepakankamas judėjimas gali lemti svorio augimą ir didesnę aukšto cholesterolio riziką.

• Didelis kūno svoris. Antsvoris ar nutukimas gali lemti padidėjusį cholesterolio kiekį.

• Tabako vartojimas. Cigarečių ir kitų tabako produktų, įskaitant elektronines cigaretes, vartojimas mažina HDL kiekį kraujyje. Kadangi HDL padeda naikinti LDL, jo trūkumas lemia didesnį „blogojo“ cholesterolio kiekį.

Mitybos įtaka LDL kiekiui

Mityba turi didelę įtaką cholesterolio lygiui. Sočiųjų ir transriebalų gausa gali padidinti LDL kiekį kraujyje.

Šie riebalai yra šiuose produktuose:

• Raudona ir perdirbta mėsa: kepsniai, kiauliena, šonkauliai, dešrelės, mėsainiai, lašiniai

• Riebaus pieno produktai: nenugriebtas pienas, sviestas, sūris

• Kepti patiekalai: vištienos kepsneliai, bulvytės

• Saldumynai: pyragai, spurgos, ledai

Jeigu jūsų LDL kiekis yra padidėjęs, verta pasikonsultuoti su gydytoju dėl sveikos mitybos plano.

Padidėjusio LDL cholesterolio diagnozavimas

Kraujo tyrimas leidžia nustatyti LDL, HDL ir bendrą cholesterolio kiekį. Taip pat matuojami trigliceridai – tai riebalų rūšis, kuri saugo perteklinę iš maisto gautą energiją. Aukštas trigliceridų kiekis padidina širdies ligų riziką.

Svarbu aptarti savo cholesterolio rezultatus su gydytoju. Kada tikrinti cholesterolį priklauso nuo jūsų sveikatos, rizikos veiksnių, šeimos istorijos ir amžiaus.

• Sveikiems suaugusiesiems rekomenduojama cholesterolio tyrimą atlikti kas 4–6 metus.

• Vaikai turėtų pirmąjį cholesterolio tyrimą atlikti tarp 9 ir 11 metų amžiaus, o vėliau – kas 5 metus.

• Jaunesni suaugusieji turėtų tikrintis kas 5 metus.

• Vyrai nuo 45 iki 65 metų ir moterys nuo 55 iki 65 metų – kas 1–2 metus.

Jeigu turite širdies ligų, diabetą ar šeimoje pasitaikė aukšto cholesterolio atvejų, tyrimai turėtų būti atliekami dažniau.

Aukšto LDL cholesterolio rizikos

Padidėjęs LDL cholesterolio kiekis gali padidinti įvairių sveikatos sutrikimų riziką, tarp jų:

• Koronarinė arterijų liga

• Periferinių arterijų liga

• Širdies ligos, įskaitant krūtinės skausmą (anginą) ir širdies smūgį

• Insultas

Anksčiau gydymo gairės buvo orientuotos į konkretaus „blogojo“ cholesterolio skaičiaus sumažinimą. Dabar gydytojai dažniau taiko individualizuotą metodą – siekia sumažinti LDL tam tikru procentu, atsižvelgdami į jūsų riziką susirgti širdies liga ar patirti insultą.

Gydytojai naudoja skaičiuokles, kurios padeda įvertinti jūsų tikimybę susidurti su šiomis problemomis per artimiausius 10 metų. Vertinami šie veiksniai:

• Cholesterolio kiekis

• Amžius

• Kraujo spaudimas

• Ar rūkote

• Ar vartojate vaistus nuo kraujospūdžio

Šie aspektai daro įtaką širdies ligų rizikai. Kiti rizikos veiksniai apima:

• Diabetas

• Širdies ligų atvejai šeimoje

Kaip sumažinti LDL cholesterolį

Gydytojas sudarys planą, apimantį gyvenimo būdo pokyčius ir (arba) medikamentinį gydymą, kuris padės sumažinti cholesterolio kiekį bei bendrą širdies ligų riziką.

Planas gali apimti:

Sveiką mitybą

Venkite maisto, kuriame daug sočiųjų riebalų, cholesterolio ar paprastųjų angliavandenių, tokių kaip cukrus ir balti miltai. Vartokite daugiau skaidulinių medžiagų bei augalinių sterolių, esančių margarine ar riešutuose. Skaidulų turintis maistas, pavyzdžiui, pupelės ir daržovės, padeda organizmui sunkiau pasisavinti LDL iš maisto.

Reguliarų fizinį aktyvumą

Geriausiai tinka toks, kuris paskatina širdį plakti greičiau.

Svorio mažinimą

Net ir 2–5 kg svorio sumažėjimas gali pagerinti cholesterolio rodiklius.

Rūkymo nutraukimą

Jei sunku mesti rūkyti, gydytojas padės rasti jums tinkamiausią pagalbos būdą.

Vaistus

Kai kurie medikamentai, pavyzdžiui, statinai, mažina organizmo gaminamą cholesterolio kiekį. Kitas vaistas – ezetimibas – sumažina cholesterolio įsisavinimą iš maisto. Jeigu negalite vartoti statinų arba turite sunkų hipercholesterolemijos atvejį, gali būti skiriamos PCSK9 inhibitoriaus injekcijos. Šie vaistai padeda kepenims pašalinti daugiau LDL iš kraujo.