Bronchitas: simptomai ir gydymo būdai

Bronchito požymiai yra kosulys, švokštimas ir sunkumas kvėpuoti. Gydymas apima ramų poilsį bei gausų skysčių vartojimą.

Žmonės, sergantys bronchitu, patiria bronchų vamzdelių, kurie jungia burną ir nosį su plaučiais, patinimą bei uždegimą. Dėl to jiems gali būti sunku išvalyti klampias gleives iš kvėpavimo takų.

Bronchitas gali būti ūmus arba lėtinis. Ūmus bronchitas dažniausiai praeina, o lėtinis – išlieka ir visiškai nesnyksta. Rūkymo atsisakymas ar vengimas gali padėti išvengti šios ligos.

Straipsnyje nagrinėjamos bronchito priežastys, požymiai, gydymo metodai ir prevencijos būdai.

Bronchito simptomai

Abu – ūmojo ir lėtinio bronchito – požymiai yra šie:

• nuolatinis kosulys, kuris kartais lydimas gleivių,
• švokštimas,
• lengvas karščiavimas ir šaltkrėtis,
• pojūtis, kad krūtinė suspausta,
• gerklės skausmas,
• kūno skaumojimas,
• sunkumas kvėpuoti,
• galvos skausmai,
• užsikimšęs nosis ir sinuso problemos.

Asmuo, sergantis bronchitu, gali turėti kosulį, trunkantį kelias savaites ar net mėnesius, jei bronchų vamzdeliai ilgai gyja. Lėtinio bronchito simptomai gali periodiškai paaštrėti, dažniausiai žiemos metu.

Tačiau bronchitas nėra vienintelė būklė, sukeliančia kosulį. Kosulys, kuris neišnyksta, gali rodyti astmą, pneumoniją ar kitas ligas. Jei kosulys tęsiasi ilgą laiką, būtina kreiptis į gydytoją dėl diagnozės.

Kas yra bronchitas?

Bronchitas – tai būklė, paveikianti plaučių bronchų vamzdelius, kurie gali užsikrauti uždegimu. Dėl to pasireiškia kosulys ir padidėjęs gleivių gamyba. Uždegimas siaurina kvėpavimo takus, todėl praeina mažiau oro.

Kokie bronchito tipai?

Bronchito tipai yra šie:

Ūmus bronchitas: Ši būklė pasireiškia ribotą laikotarpį ir paprastai seka virusinės infekcijos, pavyzdžiui, peršalimo ar gripo, modeliu. Simptomai gali būti:

• kosulys, kartais lydimas gleivių arba be jų,
• krūtinės diskomfortas ar skausmas,
• karščiavimas,
• lengvas galvos skausmas ir kūno skaumojimas,
• sunkumas kvėpuoti.

Lėtinis bronchitas: Lėtinis bronchitas turi panašius požymius kaip ūmus, tačiau išlieka ilgalaikė liga. Medicinos šaltiniai apibūdina jį kaip lėtinių obstrukcinių plaučių ligų tipą, kai bronchų vamzdeliuose kaupiasi didelis kiekis gleivių. Liga gali praeiti, bet vėl sugrįžti. Jei kartu išsivysto emfizema, diagnozuojama lėtinė obstrukcinė plaučių liga – sunki ir potencialiai gyvybei pavojinga būklė.

Kam pasireiškia bronchitas?

Ūmus bronchitas gali išsivystyti bet kuriam, tačiau dažniausiai diagnozuojamas vaikams iki penkerių metų amžiaus.

Kada kreiptis į gydytoją?

Dauguma bronchitu sergančių asmenų gali pasveikti namuose, ilsėdamiesi, vartodami priešuždegiminius vaistus ir gausiai gerdami skysčius. Tačiau reikia kreiptis į gydytoją, jei pasireiškia:

• kosulys, trunkantis ilgiau nei tris savaites,
• karščiavimas, besitęsiantis tris ar daugiau dienų,
• kraujas gleivėse,
• greitas kvėpavimas, krūtinės skausmai arba abu simptomai kartu,
• mieguistumas ar painiava,
• pasikartojantys arba stiprėjantys simptomai.

Taip pat, asmenys, turintys esamų plaučių ar širdies ligų, turėtų nedelsdami kreiptis į gydytoją, jei pradeda pasireikšti bronchito požymiai.

Kaip atsiranda bronchitas?

Bronchitas vystosi, kai virusai, bakterijos ar dirgiklių dalelės sukelia bronchų uždegimą. Rūkymas yra pagrindinė rizikos priežastis, tačiau ir nerūkantieji gali susirgti šia liga.

Ūmus bronchitas

Ūmus bronchitas gali pasireikšti dėl:

• virusinės infekcijos, pavyzdžiui, peršalimo ar gripo sukeltos,
• bakterinės infekcijos,
• kontakto su medžiagomis, kurios dirgina plaučius, tokiomis kaip tabako dūmai, dulkės, garai, garavimo produktai ir oro tarša.

Asmenys padirbę didesnę riziką susirgti ūmu bronchitu, jei:

• susiduria su virusu ar bakterijomis, sukeliančiomis uždegimą,
• rūko arba įkvepia pasyvius dūmus,
• serga astma ar turi alergijų.

Užsikrėtimo riziką galima sumažinti reguliariai plaunant rankas bei vengiant dūmų ir kitų dirgiklių.

Lėtinis bronchitas

Lėtinis bronchitas išsivysto dėl pasikartojančio plaučių ir kvėpavimo takų audinių dirginimo bei pažeidimų. Dažniausia priežastis yra rūkymas, nors ne visi sergantys bronchitu rūko.

Kitos galimos priežastys apima:

• ilgalaikį poveikį oro taršai, dulkėms ir aplinkos garams,
• genetinius veiksnius,
• pasikartojančius ūmo bronchito epizodus,
• kvėpavimo takų ligų ar gastroezofaginio refliukso ligos istoriją.

Asmenys, sergantys astma ar alergijomis, yra labiau pažeidžiami abiem ligos tipams. Geriausias būdas išvengti lėtinio bronchito – mesti rūkyti.

Ar bronchitas yra užkrečiamas?

Jei bronchitas atsiranda dėl virusinės ar bakterinės infekcijos, galima perduoti ligą kitam asmeniui per kosulio metu išskiriamus lašelius.

Siekiant sumažinti infekcijos perdavimo riziką, reikia:

• dažnai plauti rankas,
• kosėti į servetėlę,
• ypač atsargiai elgtis aplink mažus vaikus, vyresnius žmones ir asmenis, kurių imunitetas silpnas.

Daugiau sužinokite apie ūmo bronchito perdavimą.

Ar bronchitas yra covid-19 šalutinis poveikis?Remiantis Nacionalinio širdies, plaučių ir kraujo instituto informacija, virusinės infekcijos, pavyzdžiui, covid-19, gali sukelti kvėpavimo takų uždegimą, dėl kurio vystosi bronchitas.

Kaip diagnozuojamas bronchitas?

Gydytojas atliks fizinę apžiūrą, klausydamasis stetoskopu neįprastų garsų plaučiuose. Taip pat jis gali klausti apie:

• simptomus, ypatingai kosulį,
• ligos istoriją,
• neseniai pasitaikiusius peršalimo ar gripo epizodus,
• ar rūko,
• kontaktą su pasyviu rūkymu, dulkėmis, garais ar oro tarša.

Gydytojas gali atlikti ir šiuos tyrimus:

• paimti išskyrų mėginį bakterijų ar virusų nustatymui laboratorijoje,
• patikrinti kraujo deguonies kiekį,
• pasiūlyti krūtinės rentgeno tyrimą,
• pasiūlyti plaučių funkcijos testą,
• atlikti kraujo tyrimus.

Bronchito gydymas

Antibiotikai neveikia ūmo bronchito, todėl gydytojai paprastai jų neskiria. Gydytojas gali patarti pacientui, sergančiam bronchitu, imtis natūralių priemonių, kad būtų lengviau:

• naudoti medų arbatoje ar karštame vandenyje, siekiant palengvinti kosulio simptomus,
• naudoti drėkintuvą, kuris padeda atlaisvinti gleives, gerina oro srautą ir mažina švokštimą,
• pailsėti,
• gerti pakankamai skysčių,
• užsiimti fiziniais pratimais, stiprinančiais krūtinės raumenis, palengvinančiais kvėpavimą,
• tobulinti kvėpavimo techniką per pulmonarinę reabilitaciją,
• pašalinti plaučių dirgiklius, pavyzdžiui, mesti rūkyti.

Kokie vaistai gydyti bronchitą?

Be recepto parduodami vaistai, tokie kaip ibuprofenas, padeda sumažinti kosulį ir palengvina susijusį skausmą. Laikui bėgant, ūmus bronchitas praeina, dažnai be specialaus gydymo.

• Vaistas nuo kosulio: Kosulys padeda išvalyti gleives iš bronchų, tačiau vaistai gali suteikti palengvėjimą, ypač naktį.
• Bronchodilatatoriai: Šie vaistai plečia bronchų vamzdelius ir padeda išvalyti gleives.
• Mukolitikai: Jie skystina arba praskiedžia gleives kvėpavimo takuose, palengvindami jų iškosulį.
• Priešuždegiminiai ir steroidiniai vaistai: Jie padeda sumažinti uždegimą, kuris gali pakenkti audiniams.

Lėtinio bronchito simptomai gali laikinas išnykti arba pagerėti, tačiau vėl pasireikš arba sustiprės, ypač jei atsiranda dūmų ar kitų dirgiklių poveikis.

Jei ūmus bronchitas susidaro dėl bakterinės infekcijos, gydytojas gali skirti antibiotikus. Kartais jų vartojimas padeda išvengti antrinės infekcijos. Vis dėlto šie vaistai nėra tinkami virusinei infekcijai. Dauguma gydytojų skiria antibiotikus tik tuomet, kai bakterijos yra patvirtinta ligos priežastis, nes per didelis jų vartojimas gali lemti atsparumo vystymąsi ir apsunkinti ilgalaikį infekcijų gydymą.

Daugiau sužinokite apie namų gydymo būdus bronchitui gydyti.

Galimos bronchito komplikacijos

Dažniausia bronchito komplikacija yra pneumonija. Ji gali išsivystyti, jei infekcija pasklinda toliau į plaučius. Pneumonijos atveju plaučių alveolose kaupiasi skysčiai.

Pneumonija dažniau pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, rūkojančioms asmenims, turintiems kitas ligas bei žmonėms su susilpnėjusiu imunitetu. Ji gali kelti gyvybei pavojų ir reikalauja medicininės priežiūros.

Kaip išvengti bronchito?

Nors ūmo ar lėtinio bronchito prevencijos ne visada pasiekiama, keletas priemonių gali sumažinti riziką. Tai apima:

• nevartoti arba mesti rūkyti,
• vengti plaučių dirgiklių, tokių kaip dūmai, dulkės, garai, garavimo produktai ir oro tarša,
• nešioti kaukę, uždengiant nosį ir burną, kai taršos lygis yra aukštas,
• dažnai plauti rankas, siekiant sumažinti sąlytį su mikrobais ir bakterijomis,
• pasikonsultuoti dėl skiepų, apsaugančių nuo pneumonijos ir gripo.