Chlamidijos

Chlamidiozė yra dažna lytiškai plintanti uždegiminė liga. Ji sukelia Chlamydia trachomatis bakterija. Ši liga gali sukelti įvairius simptomus arba visiškai nesimptomėti.

Anksti diagnozuota ir atitinkamai gydoma chlamidiozė leidžia išvengti rimtų komplikacijų. Tarp jų yra nevaisingumas.

Chlamidiozės diagnozė nustatoma PGR tyrimu. Šis tyrimas pasižymi aukštu tikslumu ir jautrumu. Jis padeda greitai ir efektyviai nustatyti infekcijos buvimą ar nebuvimą.

Ši informacija leidžia nedelsiant pradėti tinkamą antibiotikų terapiją.

Kas yra chlamidijos ir kaip jos plinta

Chlamidiozę sukelia Chlamydia trachomatis, maža gramneigiamoji bakterija. Ši infekcija yra viena dažniausių pasaulyje. Ypač paplitusi tarp seksualiai aktyvių jaunų žmonių.

Užsikrėsti galima dažniausiai per lytinius santykius. Taip pat motina gali užkrėsti naujagimį gimdymo metu.

Chlamidiozės sukėlėjas

Chlamydia trachomatis yra viena iš nedaugelio gramneigamųjų bakterijų. Jie gali daugintis tik žmogaus ląstelėse. Ši bakterija gali išlikti ilgai, bet dažniausiai infekcija yra lengvai išgydoma.

Užsikrėtimo būdai

Pagrindiniai Chlamydia trachomatis užsikrėtimo būdai yra nesaugūs lytiniai santykiai. Daugybė lytinių partnerių ir nepakankamas žinios apie nediagnozuotas ligas yra svarūs faktoriai. Inkubacinis periodas trunka nuo 5-7 iki 30 dienų.

Rizikos grupės

• Lytiškai aktyvūs jauni žmonės, ypač turintys daug partnerių
• Nėščios moterys
• Asmenys, kurių prieinama prieiga prie sveikatos priežiūros paslaugų yra ribota
• Asmenys, anksčiau persirgę kitomis lytiškai plintančiomis ligomis

Ligos paplitimas Lietuvoje ir pasaulyje

Chlamidiozė yra viena iš labiausiai paplitusių lytiškai plintančių ligų pasaulyje. Lietuvoje apie 3-5% lytiškai aktyvių žmonių yra užsikrėtę chlamidijomis. Dažnai ne visi užsikrėtusieji kreipiasi į gydytojus, nes dažniai ši liga nepasireiškia.

Statistiniai duomenys rodo, kad:
• Lietuvoje 2008 m. buvo užregistruota 403 urogenitalinės C. trachomatis atvejai, o 2009 m. – 326 atvejai.
• C. trachomatis paplitimas atskirose visuomenės grupėse Lietuvoje svyruoja nuo 5 iki 30 proc.
• Daugiau nei 80 proc. užsikrėtusių vyrų ir moterų neturi jokių simptomų sergant C. trachomatis infekcija.

Pasaulyje situacija yra dar aštresnė:
• Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet užregistruojama apie 374 milijonai naujų atvejų dėl gydytinų lytiškai plintančių ligų, įskaitant chlamidiozę, gonorėją, sifylį ir trihomonozę.
• Pranešti chlamidijų, gonorėjos ir sifilių atvejai 2019 m. pasiekė aukščiausią lygį.

Taigi epidemiologijos ir statistikos duomenys rodo, kad infekcijų paplitimas išlieka didelė problema tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje.

Chlamidiozės simptomai moterims

Daugiau nei 70% užsikrėtusių moterų sveikata nepatiria jokių ligos požymių. Tačiau kai kurie ankstyvieji ligos požymiai gali būti pastebimi. Pavyzdžiui, padidėjęs išskirų kiekis, deginimas šlapinantis ar neplanuotas kraujavimas po lytinių santykių.

Vėlyvoje chlamidiozės stadijoje simptomai gali būti sunkesni. Moterys gali patirti skausmą apatinėje pilvo dalyje, karščiavimą. Taip pat gali išsivystyti mažojo dubens uždegiminė liga.

Šios būklės gali sukelti ilgalaikių diagnostikos ir gydymo iššūkių.

Besimptomė eiga

Apie 70% moterų sveikata užsikrėtusių chlamidijomis nejaučia jokių ligos požymių. Todėl svarbu reguliariai atlikti diagnostikos tyrimus. Ypač jaunoms moterims, kurios aktyviai santykiauja be barjerinės kontracepcijos.

Chlamidiozės požymiai vyrams

Ne visi vyrų, kurie turi chlamidiozę, jaučia simptomus. Tačiau iki 75 proc. užsikrėtusiųjų patiria rūpestį kelančius požymius. Dažniausiai pasireiškia deginimas ir skausmas šlapinantis, taip pat pūlingos išskyros iš šlaplės.

Negydoma infekcija gali sukelti tokias sveikatos problemas kaip prostatitas ir epididimitas.

Nors negalavimų požymiai gali būti akivaizdūs, daugiau nei pusė sergančių vyrų išlieka besimptomiai. Dėl to reguliarūs sveikatos patikrinimai ir šlapimo tyrimai yra itin svarbūs vyrų sveikatai. Tik laiku diagnozavus uretrito simptomus ir pradėjus tinkamą prostatito gydymą, galima išvengti rimtų komplikacijų.

• Deginimas ir skausmas šlapinantis
• Pūlingos išskyros iš šlaplės
• Prostatitas
• Epididimitas

Nepriklausomai nuo to, ar jaučiami simptomai, visiems vyrams, kurie buvo galimo užsikrėtimo chlamidioze atveju, patartina pasitikrinti. Taip bus galima laiku pradėti reikiamą gydymą ir sumažinti komplikacijų riziką.

Komplikacijos ir ilgalaikės pasekmės

Neišgydyta reprodukcinė sveikata gali sukelti rimtų pasekmių. Moterims tai gali reikšti kiaušintakių uždegimą, nevaisingumą, didesnę riziką negimdinio nėštumo atveju. Vyrams – prostatitą, epididimitą, taip pat nevaisingumą. Užsitęsusios lėtinės infekcijos gali pažeisti šlapimo ir lytinę sistemas.

Nevaisingumo rizika

Viena iš dažniausių chlamidiozės komplikacijų – nevaisingumas. Uždegiminiai procesai gali pažeisti kiaušintakius, sukelti randus ir trikdyti jų veiklą. Tai labai apsunkina pastojimą ir sumažina tikimybę pastoti.

Lėtinės ligos

Neadekvatus gydymo svarba gali sukelti tolimesnes komplikacijas. Užsitęsusios lėtinės infekcijos gali sukelti lėtines uždegiminės kilmės ligas, tokias kaip lėtinis prostatitas, epididimitas ar net šlapimo pūslės uždegimas. Šios ligos ne tik kenkia reprodukcinei sveikatai, bet ir pablogina gyvenimo kokybę.

Diagnostikos metodai ir tyrimai

Chlamidijų infekcija dažnai nepasireiškia simptomais. Todėl būtina atlikti reguliarius tyrimus, net jei nėra jokių simptomų. Diagnozė nustatoma atlikus PGR (polimerazės grandininės reakcijos) tyrimą.

Šis metodas yra labai tikslus ir jautrus. Jis leidžia aptikti net mažiausią bakterijų kiekį mėginiuose, imtuose iš šlaplės, gimdos kaklelio ar šlapimo.

Paprastai chlamidijų infekcija diagnozuojama laboratoriniais tyrimais. Rekomenduojama atlikti juos esant rizikos veiksnių ar nusiskundimams. Ši ankstyvoji diagnostika yra itin svarbi.

Leidžia laiku pradėti tinkamą gydymą ir išvengti komplikacijų.

• PGR testas – tikslus ir jautrus metodas, leidžiantis aptikti net mažiausią chlamidijų kiekį.
• Mėginiai imami iš šlaplės, gimdos kaklelio ar šlapimo.
• Tyrimas rekomenduojamas net ir nejaučiant simptomų, ypač rizikos grupėms.

Šie laboratoriniai tyrimai yra ypač svarbūs. Chlamidijų infekcija dažnai būna besimptomė ir gali nesukelti jokių matomų požymių. Laiku atlikti tyrimai leidžia laiku diagnozuoti ligą ir pradėti veiksmingą gydymą.

Išvengiant ilgalaikių komplikacijų.

Gydymo būdai ir antibiotikų terapija

Chlamidijų infekcijai gydyti dažniausiai naudojami antibiotikai. Azitromicinas yra vienas populiariausių vaistų, kurį dažnai skiria vienkart. Doksiciklinas taip pat efektyvus, bet reikia vartoti 7-14 dienų.

Svarbu, kad abu užsikrėtusieji partneriai baigti antibiotikų kursą. Net jei vienas iš jų neturi simptomų. Po gydymo reikia atlikti kontrolę, kad įveiktų infekciją.

Gydymo trukmė

Chlamidijų gydymo trukmė priklauso nuo infekcijos sunkumo. Lengvesniems atvejams pakanka vienkartinės dozės. Tačiau sunkesniems atvejams reikia 7-14 dienų gydymo.

Svarbu, kad pacientas visą laiką vartotų vaistus pagal protokolą.

Efektyviausi vaistai

Pagrindiniai gydymo vaistai yra azitromicinas ir doksiciklinas. Tyrimai rodo, kad šie vaistai veiksmingi ir gerai toleruojami. Labai svarbu laikytis gydymo protokolų ir gydyti abu užsikrėtusius partnerius.

Prevencijos priemonės ir apsauga

Saugūs lytiniai santykiai ir naudojamas prezervatyvai padeda išvengti chlamidijų. Reguliarus tikrinimas, kai keičiama partnerė, sumažina riziką. Tai svarbu, kad būtumėte atsargūs su savo partneriais.

Lytinis švietimas yra labai svarbus. Informacija apie lytiškai plintančias infekcijas gali padėti. Žinoma, kaip simptomai ir komplikacijos, padeda anksčiau diagnozuoti ir gydyti.

• Naudokite prezervatyvus kiekvieno lytinio akto metu
• Apribokite lytinių partnerių skaičių
• Reguliariai tikrinkitės dėl lytiškai plintančių infekcijų
• Būkite informuoti apie chlamidijų simptomus ir gydymą

Laiku pradėtas gydymas yra svarbus. Tai padeda išvengti komplikacijų ir infekcijos plitimo.

Nėštumas ir chlamidiozė

Nėščiųjų sveikata yra labai svarbi. Chlamidiozė gali sukelti daug problemų, net ir naujagmiui. Motinai gali atsirasti persileidimas, priešlaikinis gimdymas ir kitos komplikacijos.

Kūdikis, užsikrėtęs chlamidija, gali susirgti sunkiomis infekcijomis. Pavyzdžiui, plaučių ar akių uždegimu. Dėl to nėščiosios moterys privalomai turi būti testuojamos 35-37 savaitę nėštumo metu.

Laiku diagnozuojus ir gydantis, galima pabaisėti, kad naujagmis nepasirgs. Svarbu, kad ši infekcija būtų atpažinta ir gydyta laiku. Negydoma chlamidiozė gali sukelti ilgalaikių sveikatos problemų, įskaitant nevaisingumą.

Nėščiosioms ir moterims, norančioms būti motinos, rekomenduojamas reguliarius tikrinimasis. Tai užtikrina saugią nėštumą ir sveiką naujagimį.