Difterija

Difterija yra sunki infekcija, kurią sukelia Corynebacterium diphtheriae bakterija. Ši liga pažeidžia kvėpavimo takus, širdies raumenį ir nervų sistemą. Difterija plinta oro lašeliais, kai užsikrėtęs asmuo kosėja, čiaudi ar kalba.

Pagrindinis būdas apsisaugoti nuo šios ligos – vakcinacija. Vakcinacija smarkiai sumažina difterijos atvejų skaičių visame pasaulyje. Tačiau liga vis dar pasitaiko regionuose, kur vakcinacijos lygis yra žemas.

Difterijos simptomai paprastai pasireiškia po 2-5 dienų nuo užsikrėtimo. Jie gali apimti stiprų gerklės skausmą, karščiavimą, bendrą silpnumą. Taip pat pasireiškia patinusiai limfmazgiai kakle ir būdingas pilkasis ar baltasis apnašas ant tonzilių ir gerklės.

Svarbu kuo anksčiau kreiptis į gydytoją. Tinkamai ir laiku atliktas gydymas yra būtinas. Jis padeda išvengti komplikacijų ir užkirsti kelią ligos plitimui.

Kas yra difterija ir jos paplitimas

Difterija buvo didžiausia vaikų mirties priežastis iki vakcinos. Dabar, dėl vakcinacijos, jos skaičius mažėja. Tačiau, kur vakcinuoti mažai, difterija vis dar yra grėsme.

Ligos istorija ir dabartinė situacija

XIX amžiuje difterija buvo dažna. Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje ji buvo visiškai paplitusi. Bet nuo 1960-ųjų, kai pradėjo skiepyti nuo difterijos, situacija labai pagerėjo.

Šiandien Lietuvoje nėra naujų difterijos atvejų. Europoje iki 2023 m. vasario buvo 273 atvejai.

Geografinis paplitimas

Difterija dažniau pasitaiko besivystančiose šalyse ir migrantų stovyklose. Čia vakcinacijos lygis yra žemas. Rizikos regionais laikomi Afganistanas, Pakistanas ir kiti.

Rizikos grupės

• Nevakcinuoti asmenys
• Keliautojai į endeminius regionus
• Žmonės, gyvenantys prastomis higienos sąlygomis

Difterijos paplitimas ir rizikos grupės yra svarbūs. Reikia juos įvertinti, kad būtų efektyvi ligos prevencija.

Difterijos sukėlėjai ir perdavimo būdai

Pagrindinė difterijos sukėlėja yra Corynebacterium diphtheriae bakterija. Ši bakterija plinta per kvėpavimo takus, pvz., kosint, čiaudint. Taip pat per tiesioginį kontaktą su sergančiojo išskyromis ir užterštais daiktais.

Bakterijos patekant į organizmą per kvėpavimo takus, akių, lytinių organų gleivinę ar pažeistą odą, prasideda infekcinė difterijos liga.

Užsikrėtęs asmuo gali platinti infekciją iki 4 savaičių. O sveiki nešiotojai – net iki 6 mėnesių. Difterija yra itin užkrečiama liga, reikalaujanti griežtų prevencinių priemonių.

• Pagrindinė difterijos sukėlėja yra Corynebacterium diphtheriae bakterija.
• Liga plinta per kvėpavimo takus, tiesioginio kontakto su sergančiojo išskyromis ir užterštus daiktus.
• Bakterijos patenka į organizmą per kvėpavimo takus, akių, lytinių organų gleivinę ar pažeistą odą.
• Užsikrėtęs asmuo gali platinti infekciją iki 4 savaičių, o sveiki nešiotojai – net iki 6 mėnesių.

Pagrindiniai difterijos simptomai

Difterija yra rimta bakterinė infekcija. Ji sukelia dažnai pasitaikančius simptomus. Ankstyvieji požymiai yra gerklės skausmas, karščiavimas ir silpnumas.

Vėliau pasireiškia specifiniai simptomai. Pavyzdžiui, pilkas ar baltas apnašas ant tonzilių ir gerklės. Taip pat pasireiškia patinę limfmazgiai kakle ir sunkumas kvėpuoti.

Ankstyvieji ligos požymiai

• Gerklės skausmas
• Karščiavimas
• Bendras silpnumas

Vėlyvieji simptomai

1. Pilkas ar baltas apnašas ant tonzilių ir gerklės
2. Patinę limfmazgiai kakle (“buliaus kaklas”)
3. Sunkumas kvėpuoti

Specifiniai difterijos požymiai

Difterija gali pasireikšti įvairiomis formomis. Kiekviena formos turi savo specifinius simptomus. Pavyzdžiui, gerklų difterija pasireiškia užkimusiu balsu ir sunkiu kvėpavimu.

Laiku diagnozavus difterijos simptomus ir pradėjus atitinkamą gydymą, galima išvengti sunkių komplikacijų. Todėl svarbu atidžiai stebėti ir laiku atpažinti difterijos požymius.

Bakterinės infekcijos poveikis organizmui

Difterijos bakterijos išskiria toksinus, kurie sukelia vietinį pažeidimą ir bendrą organizmo intoksikaciją. Šie difterijos toksinai patenka į kraują ir gali pažeisti širdies raumenį (sukelti miokarditą), nervų sistemą, kepenis ir kraujagysles. Vienas iš būdingų difterijos požymių yra difterinė plėvelė, kuri formuojasi dėl toksino poveikio audiniams. Sunkiais atvejais šie toksinai gali sukelti gyvybei pavojingas organizmo pažeidimą.

Apytiksliai viename grame dirvožemio būna 40 mln. bakterijų, o viename mililitre gėlo vandens – 1 mln. bakterijų. Žemėje yra apie 5 × 10^30 bakterijų, kurios sudaro biomasę didesnę už bendrą augalų ir gyvūnų biomasę. Nors bakterijos yra svarbios biologinėse ir pramoninėse procesuose, dažnai jos sukelia sunkias infekcinių ligų komplikacijas.

• Tuberkuliozė per metus pražudo apie 2 mln. žmonių, daugiausiai užsachario Afrikoje.
• Infekcijoms gydyti išsivysčiusiose šalyse naudojami antibiotikai, tačiau dėl atsparumo antibiotikams kyla problema.
• Bakterijos atlieka svarbų vaidmenį nuotekų valyme, naftos išsiliejimų skaidyme, sūrio ir jogurto gamyboje fermentacijos būdu, taip pat metalų gavyboje kasybos sektoriuje ir biotechnologijoje.

Svarbu pažymėti, kad tinkamai skiepintis ir reguliariai atnaujinti skiepus gali padėti išvengti sunkių difterijos komplikacijų. Taip pat žmonės, anksčiau persirgę difterija, turėtų reguliariai gauti styrinius skiepus.

Difterijos diagnostika ir tyrimai

Difterijos diagnozei svarbu naudoti difterijos diagnostika ir įvairius laboratorinius tyrimus. Paciento apžiūra yra pagrindas, kai ieškomas būdingų požymių, kaip difterinės plėvelės gerklėje. Bet tik laboratoriniai tyrimai gali patvirtinti diagnozę.

Laboratoriniai tyrimai

Pagrindinis tyrimas yra bakteriologinis pasėlis iš gerklės tepinėlio. Siekiama išauginti ir identifikuoti Corynebacterium diphtheriae bakteriją. Papildomai, serologiniai tyrimai nustato antikūnų prieš difterijos toksiną kraujyje.

• Bakteriologinis tepinėlio pasėlis iš gerklės
• Bakterijų išskyrimas ir identifikavimas
• Serologiniai tyrimai (antikūnų prieš toksiną nustatymas)

Klinikinė diagnostika

Klinikinė diagnostika apima atidžią paciento apžiūrą. Žiočių difterija yra dažniausia forma, pasireiškanti pilkos spalvos plėvele ant tonzilių ir gomurio. Patinęs kaklas, karščiavimas ir galvos skausmas taip pat būna svarbūs.

Difterijos diagnozei patvirtinti yra būtina kiekvieno paciento ištyrimas. Tiesa, tik kompleksinis tyrimas leidžia tiksliai diagnozuoti šią sunkią ligą.

Gydymo metodai ir priemonės

Difterijos gydymas prasideda nuo pirmų žingsnių, net jei tyrimų rezultatai dar nėra. Pagrindinės priemonės yra antidifterinis serumas, antibiotikai ir skysčių lašinimas į veną. Sunkesniems atvejams gali būti priskiriami gliukokortikoidai.

Gerklų difterijos atveju naudojami garų inhaliacijos. Jie sudaryti iš gliukokortikoidų, sodos, eukaliptu ir ramunėlių. Pacientai guli ligoninėje ir yra izoliuojami. Gydomas, kol du kartus iš eilės neišauginamos ligos sukėlėjos bakterijos.

1. Antidifterinis serumas – pirminis gydymo būdas, kuris neutralizuoja difterijos toksiną ir užkerta kelią komplikacijoms.
2. Antibiotikai – skiriami siekiant sumažinti bakterijų koncentraciją organizme ir užkirsti kelią plitimui.
3. Skysčių lašinimas į veną – padeda palaikyti vandens ir elektrolitų balansą, ypač sunkių atvejų metu.
4. Gliukokortikoidai – naudojami sunkiais atvejais, kai reikia suvaldyti audinių patinimą ir uždegiminius procesus.

Kompleksinis gydymas ir paciento stebėjimas ligoninėje padeda sėkmingai įveikti difteriją. Tai išvengia komplikacijų.

Galimos komplikacijos ir jų prevencija

Difterija gali sukelti rimtų komplikacijų, kurios gali būti gyvybei pavojingos. Šios komplikacijos apima širdies raumens uždegimą (miokarditas), neurologinius pažeidimus ir kvėpavimo takų obstrukciją.

Širdies komplikacijos

Viena iš sunkiausių komplikacijų yra miokarditas. Tai reiškia, kad širdies raumuo užsidega. Tai gali sukelti širdies ritmo sutrikimus ir nepakankamumą.

Būtina kuo greičiau pradėti gydymą. Tai padeda išvengti rimtų širdies pažeidimų.

Neurologinės komplikacijos

Difterija gali pažeisti nervų sistemą. Tai sukelia paralyžių, ypač veido, gerklų ir kvėpavimo raumenų. Šie pažeidimai gali būti laikini ar nuolatiniai.

Kvėpavimo takų problemos

Difterinė plėvelė, kuri susidaro kvėpavimo takuose, gali sukelti dusimą. Tai ypač pavojinga, nes gali sukelti mirtį dėl užspringimo.

Norint išvengti šių komplikacijų, labai svarbu anksti diagnozuoti ir energingai gydyti difteriją. Vakcinacija taip pat yra pagrindinė profilaktikos priemonė, sauganti nuo šios rimtos ligos.

Vakcinacija ir imunoprofilaktika

Vakcinacija yra svarus būdas apsaugoti nuo difterijos. Difterijos vakcina dažniausiai dalyvauja kartu su kitų ligų vakcinomis. Lietuvoje imunizacijos programa įtraukia difterijos vakcinaciją.

Vaikai pradeda skiepytis nuo 2 mėnesių. Vėliau jie gali gauti revakcinaciją. Suaugusiesiems rekomenduojama skiepytis kas 10 metų.

Įvairūs atvejai su difterija pasitaiko Lietuvoje. 2008 ir 2011 metais buvo 3 atvejai, iš kurių vienas baigėsi mirtimi.

• Vaikai Lietuvoje skiepijami nuo 2, 4, 6 ir 18 mėnesių amžiaus, o vėliau atliekamos revakcinacijos 6-7 ir 15-16 metų amžiuje.
• Suaugusiesiems Lietuvoje rekomenduojama difterijos vakcina kas 10 metų, tačiau dalis asmenų virš 25 metų ja pasinaudoja nemokamai per Nacionalinę imunizacijos programą.
• Pagrindinė naudojama vakcina Lietuvoje yra Infanrix Hexa, kuri apsaugo nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, hepatito B ir Haemophilus influenzae B.

Vakcinacija ženkliai sumažina difterijos paplitimą. Lietuvoje vakcinacija įtraukta į nacionalinę imunizacijos programą. Svarbu tęsti skiepijimą ir suaugusių amžiuje.

Bendrosios prevencijos priemonės

Be vakcinacijos, svarbu laikytis bendrųjų prevencijos priemonių. Tai apima reguliarų rankų plovimą ir vengimą artimo kontakto su sergančiais. Taip pat svarbu tinkamai apsargauti asmeninią higieną.

Informuoti visuomenę apie difterijos simptomus yra labai svarbu. Tai padeda apsaugoti nuo ligos plitimo. Keliaujant į regionus, kur difterija yra paplitusi, būtina tikrinti savo vakcinacijos statusą.

Sveikatos specialistai pabrėžia, kad aukštas vakcinacijos apimtis visoje populiacijoje yra svarbus. Tai padeda kontroliuoti infekcinių ligų, tokių kaip difterija, plitimą.

Remiantis statistiniais duomenimis, Lietuvoje nuo 1992 metų vyksta prevencinės vakcinacijos programa. Vakcinacijos aprėptis šalyje yra aukštas, nuo 94% iki 99% įvairiose amžiaus grupėse. Tai padeda užkirsti kelią infekcinių ligų plitimui.

Stebėti vakcinacijos rodiklius ir užtikrinti jų tolygumą visose Lietuvos regionuose yra svarbu. Tai padeda apsaugoti visų nuo ligų plitimo.