Endometriozė: simptomai ir gydymo būdai

Endometriozė – tai lėtinė liga, kai gimdos gleivinės audinys auga už gimdos ribų. Ši būklė paveikia apie 10% vaisingo amžiaus moterų. Moterys patiria skausmingus simptomas, kaip stiprius mėnesinių skausmus ir dubens skausmą.

Endometriozė dažniausiai pažeidžia kiaušides, kiaušintakius ir dubens organus. Tačiau retais atvejais gali pažeisti ir kitus organus, kaip plaučius.

Endometriozės simptomai gali būti labai įvairūs. Kiekvienos moters atveju simptomai skiriasi. Dažniausi simptomai yra stiprūs mėnesinių skausmai ir skausmas lytinių santykių metu.

Kiti dažni simptomai yra lėtinis dubens skausmas ir skausmas šlapinantis ar tuštinantis. Moterys taip pat gali patirti gausesnės ar nereguliarios mėnesinės, nevaisingumo, nuovargio, pykinimo ir viduriavimo mėnesinių metu.

Kas yra Endometriozė

Endometriozė yra lėtinė, iki šiol neišgydoma liga. Ji paveikia apie 10% vaisingo amžiaus moterų, dažniausiai 30-50 metų amžiaus grupėje. Ši būklė pasireiškia, kai endometriumo ląstelės auga už gimdos ribų, pažeisdamos kitus organus.

Tai sukelia skausmingus simptomus ir gali sukelti rimtų sveikatos komplikacijų.

Endometriozės paplitimas

Endometriozė yra plačiai paplitusi Liga. Dažniausiai paveikia moteris 15-49 metų amžiaus grupėje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, šia liga serga net 1 iš 10 vaisingo amžiaus moterų visame pasaulyje.

Taip, 190 milijonų žmonių serga šia liga. Lietuvoje oficialiai diagnozuotų pacienčių skaičius yra apie 14 500, tačiau realūs skaičiai gali būti gerokai didesni.

Endometriozės poveikis organizmui

Endometriozė gali pažeisti skirtingus organus. Simptomai ir pasekmės organizmui gali būti įvairūs. Dažniausi simptomai yra skausmingi, nereguliarūs ir gausūs menstruacijų ciklai.

Dubens srities skausmai, skausmai lytinių santykių metu, vidurių sutrikimas, nuovargis ir nevaisingumas. Nesulaukus laiku medicininės pagalbos, ligos komplikacijos gali apimti kiaušidžių vėžį, žarnyno ir šlapimo pūslės sutrikimus.

Rizikos grupės

Didžiausia rizika susirgti endometrioze yra moterims tarp 25 ir 40 metų amžiaus. Ypač didelė rizika serga negimdžiusios moterys, taip pat moterys, turinčios ankstyvą menarchę, vėlyvą menopauzę ir trumpą menstruacinį ciklą.

Endometriozė dažniau pasitaiko moterims, kurių kūno masės indeksas yra mažas, ir tautybės pagrindė yra Europos.

Endometriozės simptomai ir požymiai

Endometriozė yra liga, kuri gali sukelti įvairių simptomų. Tai gali būti skausmingi mėnesiniai, lėtinis dubens skausmas, skausmingi lytiniai santykiai ir gausus kraujavimas. Tačiau ne visi, kurie šią ligą turi, jaučia visus šiuos simptomus.

Pagrindiniai endometriozės simptomai yra:

• Skausmingos mėnesinės, patiriamos 20-40% atvejų endometriozės diagnozuojant nevainingumą
• Lėtinis dubens skausmas
• Skausmingai lytiniai santykiai
• Gausus kraujavimas
• Tuštinimosi ir šlapinimosi sutrikimai
• Nevaisingumas

Endometriozė taip pat gali sukelti nuovargį, pykinimą, viduriavimą ar vidurių užkietėjimą.

Simptomų sunkumas gali skirtis ligos stadijai. Mažiausioje stadijoje audinio mažai arba visiškai nėra. O stadijoje 4 yra daug židinių ir sąaugų. Laiku diagnozuota ir gydoma endometriozė gali pagerinti moters gyvenimo kokybę.

Endometriozės priežastys ir rizikos veiksniai

Endometriozės priežastys nėra visiškai aiškios. Manoma, kad tai gali būti dėl retrogradinės menstruacijos. Taip pat dėl pilvaplėvės ląstelių transformacijos ir embrioninių ląstelių transformacijos.

Chirurginių operacijų, endometriumo ląstelių pernešimo kraujagyslėmis ar limfine sistema ir imuninės sistemos sutrikimų. Genetiniai, aplinkos ir hormoniniai veiksniai taip pat gali turėti įtakos šios ligos vystymuisi.

Genetiniai veiksniai

Moksliniai tyrimai rodo, kad genetiniai veiksniai gali būti susiję su endometriozės išsivystymu. Jeigu artimi giminaičiai serga endometrioze, rizika susirgti yra didesnė.

Aplinkos veiksniai

Žalingi aplinkos veiksniai, tokie kaip stresas, naudojamų valiklių ir cheminių medžiagų poveikis, taip pat gali didinti endometriozės riziką. Sveika gyvensena ir organinės mitybos produktų vartojimas gali padėti sumažinti šią riziką.

Hormoniniai veiksniai

Estrogeno disbalansas ir kitų lytinių hormonų pokyčiai gali turėti įtakos endometriozės atsiradimui. Hormoninės kontraceptinės priemonės, hormoninė terapija ar nėštumas gali paveikti šios ligos eigą.

Endometriozė paveikia apie 10% reprodukcinio amžiaus moterų pasaulyje, kas sudaro apie 190 milijonų moterų. Laiku diagnozuota ir tinkamai gydoma endometriozė gali padėti sumažinti ligos komplikacijas ir pagerinti moterų gyvenimo kokybę.

Endometriozės stadijos ir tipai

Endometriozė yra sudėtinga liga, kuri turi daug skirtingų stadijų ir tipų. Jos sunkumas ir simptomai labai skiriasi. Tai priklauso nuo endometriozės išplitimo ir pažeidimo gylio.

Endometriozės stadijos

1. Minimali endometriozė – nedideli pažeidimai pilvaplėvėje, gali nesukelti simptomų.
2. Lengva endometriozė – didesni pažeidimai pilvaplėvėje, dažniau jaučiamas skausmas.
3. Vidutinio sunkumo endometriozė – giliau pažeista pilvaplėvė, endometriomos, organų deformacijos.
4. Sunki endometriozė – išplitę endometriozės židiniai, gili infiltracija, organų pažeidimai.

Endometriozės stadijos nustatomos pagal pažeidimų dydį, gylį ir išplitimą organizme.

Endometriozės tipai

• Paviršinė pilvaplėvės endometriozė – pažeidimai ant pilvaplėvės paviršiaus.
• Endometriomos – cističkai pakitusios kiaušidės.
• Giliai infiltruojanti endometriozė – gili infiltracija į organus ir audinį.
• Pilvo sienos endometriozė – retesnis endometriozės tipas, pažeidžiantis pilvo sieną.

Endometriozės tipai apibūdina pažeidimų lokalizacijos vietą ir jų agresyvumą.

Endometriozės poveikis vaisingumui

Endometriozė yra lėtinė sąlyga, kai gimdos gleivinės ląstelės auga už gimdos ribų. Tai gali didelį poveikį moters vaisingumui. Apie 30–50% moterų, sergančių endometrioze, susiduria su nevainingumu.

Ligos sukeliamas uždegimas ir randai gali pažeisti kiaušintakius. Tai trukdo kiaušinėlio apvaisinimui ir implantacijai.

Nevaisingumo rizika

Endometriozė didina moters nevaisingumo riziką dėl kelių priežasčių:

• Kiaušintakių pažeidimas, trukdantis kiaušinėlio judėjimui į gimdą.
• Kiaušidžių funkcijų sutrikimas dėl endometriozinių pažaidų.
• Gimdos ertmės ir gleivinės pokyčiai, trukdantys įsišaknyti apvaisintam kiaušinėliui.

Pastojimo galimybės

Nepaisant to, kad endometriozė gali apsunkinti pastojimą, daugelis moterų, sergančių lengva ar vidutinio sunkumo forma, vis dar gali pastoti. Specialistai pataria neatidėlioti nėštumo.

Laikui bėgant liga gali progresuoti ir sumažinti pastojimo tikimybę. Tinkamas gydymas bei stebėjimas gali padėti išlaikyti ar net pagerinti reprodukcinę sveikatą.

Endometriozės diagnostika

Endometriozės diagnozavimas reikalauja medicininės istorijos, fizinio patikrinimo ir ultragarsinio tyrimo. Taip pat naudojamas magnetinis rezonanso tomografijas (MRT) ir laparoskopija. Laparoskopija yra pagrindinis būdas nustatyti endometriozę.

Pacientės dažnai laukia nuo 3 iki 7 metų, kad būtų diagnozuota. Tai dėl to, kad simptomai panašūs į kitas ligas. Todėl diagnozė gali būti neatspindinti.

Ultragarsinis tyrimas, pvz., transvaginalinis, padeda diagnozuoti endometriomus. MRT tačiau turi ribotumis nustatant endometriozę dubens ir kiaušidžių srityje.

• Hormonų ir žymenų tyrimai, kaip CA-125, ne visada padeda diagnozuoti. Tačiau gali rodyti padidėjusį lygį.
• Laparoskopija yra pagrindinis būdas diagnozuoti endometriozę. Suteikia pranašumų kaip greitesnį atsigavimą ir mažesnes gydymo išlaidas.

Endometriozė dažnai lieka nediagnozuota. Svarbu gerai pažinti simptomus ir kreiptis į gydytoją. Tada galima diagnozuoti ir pradėti gydymą.

Gydymo metodai ir galimybės

Endometriozės gydymas reikalauja rasti geriausią būdą. Tai turi atitikti pacientės poreikius ir ligos stadiją. Gydytojas pasirinks medikamentinį, chirurginį ar alternatyvius metodus.

Medikamentinis gydymas

Medikamentinis gydymas padeda malšinti skausmą ir atstatyti hormonų pusiausvybę. Naudojami skausmą malšinantys vaistai, kontraceptinės tabletes, gestagenai ir GnRH agonistai. Šie būdai laikinai sumažina ligos progresavimą.

Chirurginis gydymas

Chirurgija pašalina endometriozės židinius iš dubens ertmės arba pooperacinio gydymo tikslais. Laparoskopinė arba atviroji operacija gali sumažinti simptomų sunkumą. Tačiau reikia stebėti, kad endometriozė negali išnaujo pasireikšti.

Alternatyvūs gydymo būdai

Alternatyvūs būdai apima akupunktūrą, kineziterapiją, masažą, dietų keitimą ir stresą mažinančias praktikas. Šie metodai gali sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Tačiau jie turi būti derinami su tradiciniais būdais.

Endometriozės gydymas turi būti suderintas su pacientės poreikiais. Atsižvelgiant į ligos stadiją, simptomus, amžių ir vaisingumą. Svarbu aktyviai dalyvauti gydymo procese ir rasti geriausią endometriozės gydymo variantą.

Gyvenimo kokybės gerinimas

Gyvenimas su endometrioze gali būti iššūkis. Tačiau yra būdų pagerinti savo gyvenimo kokybę. Pagrindinis prioritetas yra efektyvus skausmo valdymas.

Reguliarūs apsilankymai pas gydytoją ir laikymasis gydymo plano yra svarbu. Palaikymo grupių paieška taip pat padeda. Tai sumažina simptomus ir pagerina gyvenimą.

Mitybai svarus vaidmuo. Įtraukus daugiau žalių daržovių ir vaisių, simptomai gali sušvelninti. Tinkama mityba sumažina uždegimą ir pagerina nuotaiką.

Fizinis aktyvumas yra esminis aspektas. Reguliari mankšta ar kineziterapija sumažina skausmą. Tai pagerina nuotaiką ir miegą.

Būtina sumažinti stresą savo gyvenime. Relaksacijos metodai, mediacija, joga pagerina savijautą. Kokybiškas poilsis taip pat padeda.

Su endometrioze gyvenančios moterys turi domėtis savo būkle. Konsultuotis su gydytojais ir ieškoti būdų valdyti endometriozę yra svarbu. Tai pagerins jų gyvenimo kokybę.

Prevencija ir profilaktika

Nors endometriozės prevencijos nėra tiksliai nustatytos, kai kurie veiksmai gali sumažinti riziką. Reguliarios ginekologinės patikros, sveika mityba, fizinis aktyvumas ir streso valdymas gali padėti išvengti ar kontroliuoti šią ligą. Hormoninių kontraceptikų vartojimas taip pat yra naudingas endometriozės profilaktikai.

Svarbu atkreipti dėmesį į simptomus ir laiku kreiptis į gydytoją. Ankstyvasis endometriozės aptikimas ir tinkamas gydymas yra ypač svarbūs norint išvengti komplikacijų. Reguliarios ginekologinės apžiūros leidžia laiku diagnozuoti endometriozę ir pradėti tinkamą gydymą.

Nors endometriozę visiškai išvengti sunku, aktyvus sveikatos priežiūros įsitraukimas ir prevencinių priemonių taikymas gali padėti sumažinti ligos poveikį. Suderinus sveiko gyvenimo būdą ir medicininį priežiūrą, galima veiksmingai kontroliuoti endometriozės simptomus ir sumažinti jos komplikacijas.