Enterovirusas: simptomai ir apsauga nuo ligos
Sužinosite
- Kas yra enterovirusas ir jo paplitimas
- Pagrindiniai enterovirusinės infekcijos plitimo būdai
- Rizikos grupės ir imlumas ligai
- Enterovirusų sukeliamų ligų simptomai
- Rankų-kojų-burnos liga: specifiniai požymiai
- Sunkios ligos formos ir komplikacijos
- Diagnozavimo metodai ir tyrimai
- Gydymo galimybės ir rekomendacijos
Enterovirusai yra plačiai paplitę infekcijų sukėlėjai, ypač vasaros mėnesiais. Jie priklauso Picornaviridae šeimai. Gali sukelti įvairias ligas, dažniausiai kūdikiams ir vaikams.
Enterovirusai plinta oro lašeliniu būdu ir fekaliniu būdu. Dažniausiai infekcija pasireiškia vaikams. Tai dėl nepakankamo imuninės sistemos atsako ir prastesnių higienos įgūdžių.
Dažni simptomai yra karščiavimas, kosulys, gerklės skausmas. Taip pat nosies užgulimas, galvos skausmas ir raumenų skausmai. Sunkesnės ligos, kaip meningitas ar mielitas, gali reikalauti hospitalizacijos.
Norint apsisaugoti nuo šių virusų, svarbu laikytis asmens higienos. Dažnai plauti rankas, vengti artimo kontakto su sergančiaisiais. Stebėti savo ir šeimos narių sveikatos būklę.
Kas yra enterovirusas ir jo paplitimas
Enterovirusai priklauso Picornaviridae šeimai. Jie yra plačiai paplitę visame pasaulyje. Šie virusai sukelia daugybę ligų, ne tik vaikams, bet ir suaugusiems.
Enterovirusai atsparūs aplinkos veiksniams. Jie gali išlikti gyvybingi ilgą laiką.
Picornaviridae šeimos virusų charakteristikos
Picornaviridae šeima turi daugiau nei 70 virusų rūšių, įskaitant enterovirusus. Šie virusai maži, atsparūs įvairiems aplinkos veiksniams. Dėl to jie greitai plito ir sukelia ligas.
Sezoniniai aktyvumo periodai
Enterovirusai visu metu cirkuliuoja, bet dažniausiai užfiksuojami vasarą ir rudens. Pavyzdžiui, 2018 metais NVPL išskyrė Koksaki A10, Koksaki B3, enterovirusą A71 ir echovirusą 30.
Enterovirusai yra plačiai paplitę pasaulyje. Jų atsparumas ir greitas plitimas reikaluoja profilaktikos. Rankų higiena ir bendro užterštumo prevencija yra svarbios.
Pagrindiniai enterovirusinės infekcijos plitimo būdai
Enterovirusinės infekcijos plinta dažniausiai per fekaliniu-oraliniu būdą. Taip pat galima užsikrėsti per sąlytį su infekuoto žmogaus kvėpavimo takų išskyromis. Užteršti vandens telkiniai, pvz., stovinčio vandens ar baseino, taip pat gali būti nebeveikusiai.
Enterovirusinės infekcijos inkubacinis laikotarpis yra gana ilgas. Vidutiniškai trūksta 10-12 dienų iki simptomų. Kai kurie atvejai gali trukti iki 14 dienų.
- Enterovirusinės infekcijos plinta nuo žmogaus žmogui per užterštą maistą ar vandenį, kuriuose yra užkrato.
- Taip pat galima užsikrėsti tiesiogiai liečiantis su užsikrėtusiojo kvėpavimo takų išskyromis, pvz., kosint, čiaudint ar tiesiog esant arti sergančiojo asmens.
- Užterštame vandenyje, ypač stovinčiame, enterovirusai gali išlikti gyvi ir aktyvūs, todėl paplitimas juo gali vykti.
Rizikos grupės ir imlumas ligai
Kūdikiai, mažamečiai vaikai, besilaukiančios moterys ir žmonės su silpna imunitete dažniausiai susiranda enterovirusinės infekcijos. Vaikai dažnai serga dėl nepakankamo imuninės sistemos atsako ir prastesnių higienos įgūdžių. Vyresnio amžiaus vaikai dažniau lengviau atsitrenka infekcijai, bet naujagimams gali būti sunkiau.
Kodėl vaikai dažniau serga
Vaikai dažniau serga dėl kelių priežasčių:
- Nepakankamas imuninės sistemos atsakas
- Prastesni higienos įgūdžiai
- Dažnai lanko darželius ir mokyklas, kur virusas plinta lengviau
Nėščiųjų ir silpno imuniteto žmonių rizika
Besilaukiančios moterys ir žmonės su silpna imunitete taip pat yra rizikos grupės. Jų organizmas yra labiau pažeidžiamas enteroviruso. Todėl jiems gali pasireikšti sunkesnės virusinės negalavimo formos.
Enterovirusų sukeliamų ligų simptomai
Enterovirusų sukeltos ligos gali pasireikšti įvairiais simptomais. Tai priklauso nuo serotipo ir vaiko imuninės sistemos pajėgumų. Dažniausiai vaikai tenka patirti aukštą karščiavimą (iki 39-40 laipsnių), gerklės ir galvos skausmus, konjunktyvitą ir virškinamojo trakto sutrikimus.
Šie sutrikimai gali būti vėmimas ar viduriavimas. Herpangina taip pat yra paprasta. Vaikai tenka patirti skausmingus pūslelinius bėrimus gerklės srityje.
Pasitaiko ir rankų-kojų-burnos ligos. Jų požymiai yra pūsleliniai bėrimai ant ryklės, delnų ir pėdų.
Simptomų spektras gali būti gana platus. Svarbu juos atpažinti ir laiku kreiptis į gydytoją. Tai ypač reikalinga, jei pasireiškia sunkūs virškinamojo trakto sutrikimai, dehydracija ar silpnesnio imuniteto vaikų atveju.
Rankų-kojų-burnos liga: specifiniai požymiai
Rankų-kojų-burnos liga yra dažna. Ji pasireiškia būdingais simptomais. Dažniausiai serga vaikai iki 5 metų, bet ir suaugę žmonės gali būti infekuoti.
Bėrimų charakteristikos ir trukmė
Pūslelinis bėrimas ant ryklės, delnų ir padų yra svarus požymis. Jie dažniausiai išnyksta po 3-5 dienų. Kartais bėrimai gali trukti iki savaitės.
Bėrimai gali būti maži ar dideli. Tačiau jie dažniausiai nėra niežtinti ir nepasireiškia diskomforto.
Karščiavimo ypatumai
Karščiavimas yra paprastas simptonas. Jis trunka 1-2 dienas. Vaikai iki 5 metų gali nepasireikšti karščiavimo.
Gerklės skausmas ir negalavimas taip pat gali būti simptomais. Svarbu atpažinti šiuos požymius ir pasirūpinti tinkama priežiūra.
Sunkios ligos formos ir komplikacijos
Dažnai enterovirusinės infekcijos sukelia tik lengvą ligą. Tačiau kai kurie atvejai gali sukelti rimtąsias komplikacijas. Šios komplikacijos reikia greitojo medicinio pagalbos.
Enterovirusinės infekcijos gali pažeisti įvairius organus. Tai gali būti smegenys, širdis ar kvėpavimo takai.
Encefalitas yra viena iš sunkiausių komplikacijų. Tai yra uždegimas galvos smegenų audinių. Jis gali sukelti komos, traukulių ar net mirties.
Enterovirusinės infekcijos gali sukelti meningitą ir miokarditą. Meningitas – uždegimas minkštųjų smegenų dangalų. Miokarditas – uždegimas širdies raumens, sutrikdantis širdies veiklai.
Naujagimams pavojinga infekcija gali sukelti naujagiminį sepsį. Tai yra sunkus organizmo užkrėtimas, kuriuo būna grėsmė gyvybei. Vaikams taip pat gali pasireikšti kvėpavimo sutrikimai ar paralyžius.
Svarbu laiku diagnozuoti ir gydyti sunkias enterovirusinių infekcijų formas. Tad išvengsime rimtų pasekmių. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo didesnės galimybės sėkmingai įveikti ligą.
Diagnozavimo metodai ir tyrimai
Enterovirusinės infekcijos nustatymui naudojami įvairūs tyrimai. Vienas svarbiausių yra enterovirusų išskyrimas ląstelių kultūrose. Šis tyrimas atliekamas iš išmatų ar kvėpavimo takų mėginių.
Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Ji atlieka klinikinius tyrimus, padedančius identifikuoti konkrečius enterovirusų tipus.
Laboratoriniai tyrimai
NVSPL laboratorija 2018 metais išskyrė kelis enterovirusų tipus. Tarp jų buvo ir retai aptinkamas Koksaki A22 virusas. Šie tyrimai svarbūs, kad nustatytų, kokio tipo enterovirusu serga pacientas.
Klinikinių mėginių analizė
Analizuojant klinikinius mėginius, siekiama ištirti viruso paplitimą žmogaus organizme. Taip nustatoma, kokios konkrečios enterovirusinės infekcijos sukėlė susirgimą. Tai leidžia tiksliai diagnozuoti ligą ir parinkti veiksmingą gydymo metodą.
Gydymo galimybės ir rekomendacijos
Deja, specifinio gydymo nuo enterovirusinių infekcijų nėra. Gydymas dažniausiai yra simptominis, sutelktas į negalavimų palengvinimą. Svarbu užtikrinti pakankamą skysčių vartojimą ir naudoti vaistus, kurie malšina simptomus.
Pavyzdžiui, karščiavimą ar niežulį. Sunkesnių atvejų metu gali būti reikalinga hospitalizacija ir intensyvesnė priežiūra.
Nors nėra specifinio gydymo, gydytojai rekomenduoja skirti daugiau dėmesio profilaktikai ir higienos priemonėms. Tai apima reguliarų rankų plovimą, vengimą kontakto su užsikrėtusiais asmenimis. Visapusišką asmens ir aplinkos higieną.
Tokios priemonės gali sumažinti enterovirusų plitimo riziką ir apsaugoti nuo negalavimų.
Taigi, nors enterovirusų sukeltoms infekcijoms nėra specifinio gydymo, svarbu laiku atpažinti simptomus. Imtis tinkamų priemonių ir pasikonsultuoti su gydytoju. Tai padės palengvinti ligos eigą ir išvengti komplikacijų.