Epilepsija: priežastys, simptomai ir gydymas

Epilepsija yra nervų sistemos liga, kurios simptomais yra pasikartojantys priepuoliai. Ji diagnozuojama, kai pasireiškia bent du neprovokuoti priepuoliai. Arba vienas priepuolis su didelė kartojimosi rizika.

Apie 1% Lietuvos gyventojų sužino apie epilepsiją. 60% atvejų prasideda vaikystėje. Priepuoliai kyla dėl elektrinių iškrovų smegenų žievėje.

Epilepsijos priežastys gali būti įvairios. Jos gali būti genetinių veiksnių, galvos traumų ar smegenų infekcijų pasekymai. Ligos požymiai skiriasi – nuo lengvų absencijų iki stiprių traukulių.

Tačiau dauguma epilepsijos atvejų gali būti sėkmingai kontroliuojami. Vaistai ar chirurgija gali padėti.

Kas yra epilepsija ir jos paplitimas

Epilepsija yra nervų sistemos liga, kurios simptomais yra pasikartojantys priepuoliai. Tai viena iš dažniausių neurologinių sutrikimų. Jis apima įvairius priepuolių tipus ir kitas su smegenų veikla susijusias komplikacijas.

Epilepsijos apibrėžimas

Epilepsija yra lėtinė smegenų būklė. Ji pasireiškia pasikartojančiais, nenumatomiems epilepsiniams priepuoliams. Šie priepuoliai yra laikini ir nuspėjami reiškiniai, atsirandantys dėl smegenų nervų ląstelių per didelės ir sinchroniškos elektrinės aktyvumo.

Epilepsija gali būti įgimta ar įgyta. Ji turi įtakos asmens gyvenimo kokybei.

Paplitimas Lietuvoje ir pasaulyje

Pasaulyje epilepsija serga apie 0,05 proc. žmonių. Aktyvios epilepsijos paplitimas Lietuvoje siekia 4,25 atvejį 100 000 gyventojų. Apytiksliai 1% Lietuvos gyventojų patyrė pasikartojančius epilepsinius priepuolius.

5% gyventojų patyrė bent vieną epilepsinį priepuolį gyvenime.

Rizikos grupės

Epilepsija dažniau pasireiškia vaikams iki 5 metų amžiaus ir vyresniems nei 75 metų asmenims. Vaikams epilepsijos rizika didesnė dėl besivystančio smegenis, dažnesnių traumų, metabolinių sutrikimų ir infekcijų.

Vyresnio amžiaus žmonėms epilepsija dažnesnė dėl degeneracinių procesų, kraujotakos sutrikimų ir navikų. Genetiniai veiksniai taip pat turi reikšmę, nes epilepsija dažnai pasireiškia šeimose.

Epilepsijos formos ir jų ypatumai

Epilepsija pasireiškia įvairiomis formomis. Jos skiriasi priepuolių pobūdžiu ir smegenų sritimais. Pagrindinės formos yra generalizuota epilepsija, židininė epilepsija ir kombinuota epilepsija.

Generalizuota epilepsija

Generalizuota epilepsija paveikia visą kūną. Pasireiškia viso kūno traukuliais. Ši forma diagnozuojama daugumui, maždaug 35-50% ligonių.

Židininė epilepsija

Židininė epilepsija veikia vieną smegenų dalį. Gali pasireikšti su sąmonės sutrikimu arba be jo. Ši forma diagnozuojama apie 17-60% pacientų.

Kombinuota epilepsija

Kombinuota epilepsija pasižymi abiejų tipų priepuoliais. Ši forma siejama su Draveto sindromu. Manoma, kad diagnozuojama 2-8% pacientų.

Pagrindinės epilepsijos priežastys

Epilepsija yra dažna neurologinė problema. Jos priežastys gali būti įvairios. Struktūriniai smegenų pažeidimai, metaboliniai sutrikimai, genetinės mutacijos, infekcijos ir autoimuniniai procesai yra pagrindinės priežastys.

Struktūrinė epilepsija susijusi su smegenų traumomis ar navikais. Metabolinė epilepsija susidaro dėl medžiagų apykaitos problemų. Genetinė epilepsija susijusi su specifinėmis genetinių mutacijomis.

Infekcijos, kaip meningitas, AIDS, ar virusinis encefalitas, gali sukelti epilepsiją. Autoimuniniai smegenų uždegimai taip pat gali sukelti šią ligą.

Idiopatinė epilepsija yra viena iš rūšių, kurios priežastis dažniausiai yra genetinė. Kriptogeninė epilepsija diagnozuojama, kai priežastis nėra aiški. Simptominė epilepsija susidaro dėl smegenų pažeidimų.

• Smegenų traumas
• Smegenų ligas, pvz., insultas, augliai
• Įgimtas smegenų anomalijas
• Neurologines ligas, pvz., Alzheimerio liga, neurofibromatozė
• Infekcijas, pvz., meningitas, AIDS, encefalitas
• Medžiagų apykaitos sutrikimus
• Genetines mutacijas

Epilepsijos priežastys gali būti įvairios. Diagnozė ir gydymas reikalauja neurologinių tyrimų. Specialistų priežiūra gali pagerinti gyvenimą.

Epilepsijos simptomai ir požymiai

Epilepsija susijusi su įvairiais simptomais. Jie gali pasireikšti priepuolio metu. Bendrieji simptomai yra sąmonės sutrikimai, staigūs traukuliai ir sumišimas.

Specifiniai epilepsijos požymiai skiriasi priklausomai nuo ligos formos.

Bendrieji simptomai

Dažniausiai epilepsijos priepuolio metu pasireiškia šie simptomai:

• Staigus sąmonės praradimas
• Nekontroliuojami raumenų susitraukimai ir traukuliai
• Sutrikęs suvokimas ir orientacija

Specifiniai požymiai pagal epilepsijos tipą

Priklausomai nuo epilepsijos tipo, pasireiškia specifiniai požymiai:

1. Generalizuota epilepsija: absansai, mioklonijos, toniniai-kloniniai traukuliai.
2. Židininė epilepsija: motoriniai, sensoriniai, autonominiai, psichiniai simptomai.

Priepuolio fazės

Epilepsijos priepuolis paprastai turi kelis etapus:

1. Aura – įspėjamieji požymiai, tokie kaip kešti pojūčiai ar jausmai.
2. Iktalinė faza – priepuolio metas su būdingais simptomais.
3. Postiktalinė faza – laikotarpis po priepuolio, kurį lydi nuovargis, sumišimas.

Dažni požymiai yra staigus riktelėjimas, sustingimas, akių žvilgsnis į viršų, putas iš burnos ir veido pamėlynavimas.

Epilepsijos diagnostika ir tyrimai

Epilepsiją diagnozuojame remiantis klinikine priepuolių išraiška ir anamneze. Taip pat naudojame elektroencefalografiją (EEG) ir magnetinio rezonanso tomografiją (MRT). Laboratoriniai tyrimai, kaip gliukozės kiekis, padeda diagnozėje.

EEG tyrimas yra būtinas epilepsijos diagnozėje. Jis nustato neįprastą smegenų elektrinę veiklą. MRT tyrimas gali atskleisti smegenų struktūrines pažaidas, kurios gali būti priežastimi.

Lietuvoje Retų epilepsijų kompetencijos centras yra pagrindinis diagnostikos centras. Jame atliekami elektroencefalografijos, vaizdiniai, laboratoriniai ir neuropsichologiniai tyrimai. Tai padeda tiksliai diagnozuoti ir gydyti epilepsiją.

• Elektroencefalografija (EEG)
• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
• Laboratoriniai tyrimai (kraujo, elektrolitų, genetiniai)
• Neuropsichologiniai tyrimai

Šie tyrimai kompetencijos centre leidžia nustatyti epilepsijos priežastis. Taip parinkama veiksmingas gydymas.

Vaikų ir kūdikių epilepsija

Vaikams epilepsija dažnai pasireiškia kitaip nei suaugusiesiems. Jie dažnai turi trumpalaikius sąmonės sutrikimus, vadinamus absansais. Tai yra užsitęsęs žvilgsnis, panašus į prastą dėmesį.

Dar viena specifinė forma – infantiliniai spazmai. Jie pasireiškia 3-6 mėnesių amžiuje. Šie priepuoliai yra trumpi ir reti, dažnai susiję su miegu ir verkimu.

Infantiliniai spazmai

Infantiliniai spazmai yra pavojinga epilepsijos rūšis. Jie gali sukelti vystymosi sutrikimų ir psichomotorinės raidos atsilikimą. Šiems priepuoliams būtina greitai atpažinti ir gydyti.

Vystymosi ypatumai

Epilepsija dažnai diagnozuojama vaikams iki 5 metų. Vaikų nervų sistema yra jautresnė ir labiau pažeidžiama. Todėl epilepsijos simptomai gali skirtis nuo suaugusiųjų.

Dauguma vaikų išauga iš epilepsijos iki paauglystės. Jei laiku pradedamas gydymas, ši galės būti sėkmingas.

Svarbu laiku atpažinti vaiko epilepsijos simptomus ir kreiptis į gydytoją. Tikslus diagnozavimas ir tinkamas gydymas gali apsaugoti vaiko vystymąsi. Jis padės vaikui sėkmingai įveikti šią sveikatos problemą.

Epilepsijos gydymo metodai

Sergant epilepsija, pagrindinis būdas yra naudoti antiepileptinius vaistus. Jie padeda valdyti traukulių ir sumažina priepuolių skaičių. Tačiau kai kuriems pacientams vaistai neveikia, tad naudojami kitos metodai.

Ketogeninė dieta yra maisto racionas, kuris mažina angliavandenių kiekį. Tai gali būti naudingas, ypač vaikams, kurie neatsispjungia vaistais. Ši dieta padeda valdyti traukulių ir sumažina priepuolių dažnį.

Vagotoninė stimuliacija yra chirurginis metodas. Jis implanta prietaisą, kuris siunčia elektros impulsus. Tai gali būti naudingas, kai vaistai nepasitinka arba chirurgija negalima.

Gydymas epilepsijos dažnai trunka visą gyvenimą. Sėkmingas gydymas yra, kai pacientas neturi traukulių 3 metus. Deja, apie 37% pacientų nepasitinka gydymas.

Priepuolių prevencija ir kontrolė

Norint išvengti epilepsijos priepuolių, svarbu vengti tam tikrų rizikos veiksnių. Alkoholis, nuovargis, mirganti šviesa ir infekcinės ligos gali paskatinti priepuolius. Reikia kuo labiau išvengti šių veiksnių.

Reguliarus, sveikas miegas, subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas gali padėti sumažinti priepuolių riziką.

Gyvenimo būdo rekomendacijos

Sergantiems epilepsija svarbu kontroliuoti stresą ir mokytis atpažinti ženklus, rodančius artėjantį priepuolį. Vengiant ekstremaliųjų sporto šakų, plaukiojimo be priežiūros ir vairavimo, kol nepraslenka 2 metai be priepuolių, galima apsisaugoti nuo pavojingų situacijų.

Gydytojo paskirtų vaistų vartojimas pagal nurodymą ir reguliarūs sveikatos patikrinimai yra esminiai siekiant epilepsijos prevencijos ir kontrolės.