Epilepsija: priežastys, simptomai ir gydymas

Epilepsija – tai neurologinė būklė, kuriai būdingi pasikartojantys priepuoliai, kylantys dėl sutrikusios smegenų elektrinės veiklos. Priepuoliai gali sukelti įvairius, trumpai trunkančius nevalingus judesius arba sąmonės pakitimus, priklausomai nuo to, kurioje smegenų dalyje išsivysto elektrinis sutrikimas.

Epilepsijos priepuolių rūšys

Priepuoliai gali būti labai įvairūs. Jie klasifikuojami pagal simptomus ir vietą smegenyse, kur prasideda nenormali veikla. Kai kurie žmonės patiria tik vieną priepuolių tipą, kitiems jie kinta arba pasireiškia kartu.

• Absansai: Staigūs, trumpi žvilgsnio sustingimai be judesių ar sąmonės pokyčių. Šis tipas nesukelia traukulių ar raumenų įsitempimo.
• Kryptingieji (židininiai) priepuoliai: Apima vieną smegenų pusrutulį. Pasižymi galūnės trūkčiojimu, tirpimu ar daliniu sąmonės netekimu. Priepuolis gali prasidėti viename taške ir išplisti į abi puses, sukeldamas sunkius simptomus visam kūnui.
• Bendrieji priepuoliai: Iš karto apima abi smegenų puses, dažnai prarandama sąmonė. Kai kuriuose jų būdingi nevalingi judesiai abiejose kūno pusėse.
• Miokloniniai priepuoliai: Staigūs, pasikartojantys vienos rankos ar kojos trūkčiojimai, kartais veikia ir sąmonę. Dažniausiai pasireiškia atsibudus ryte.
• Toninė-kloninė priepuoliai: Stiprus raumenų sukietėjimas ir trūkčiojimas, galimi tiek židininiai, tiek bendrieji priepuoliai.
• Smilkininės skiltys priepuoliai: Prasideda smilkininėje smegenų dalyje, pasireiškia keistais pojūčiais, kartais – deja vu jausmu ar nepaaiškinamu nerimu, dažnai neatsijungiant visiškai nuo aplinkos.

Epilepsijos simptomai

Priepuolio požymiai priklauso nuo paveiktos smegenų srities. Paprastai konkretaus tipo priepuoliai kartojasi ir nauji tipai pasireiškia labai retai. Priepuolis gali pasireikšti:

• Staigiu vienos kūno pusės raumenų trūkčiojimu
• Veido raumenų trūkčiojimu
• Vietiniu ar viso kūno sustingimu
• Nepaaiškinamais garsais, garsiu alsavimu ar grimasomis
• Kritimu ant žemės
• Trumpalaikiu sąmonės sutrikimu
• Visišku sąmonės nebuvimu

Priepuoliai dažnai trunka kelias sekundes ar kelias minutes, tačiau jų eiga kiekvienam žmogui gali būti unikali. Priklausomai nuo priepuolio tipo, gali būti jaučiamos „įspėjimo“ stadijos, išankstiniai pojūčiai – vadinamieji aura simptomai, kuriuos kartais pastebi tik pats sergantysis.

• Prodromas: Valandomis ar dienomis prieš priepuolį atsiranda nuovargis, bloga savijauta ar dirglumas.
• Aura: Artėjant priepuoliui, keletą sekundžių ar minučių juntami specifiniai pojūčiai (kvepia, girdisi, mato ar jaučia neįprastus dalykus).
• Priepuolis (iktalinis laikotarpis): Aiškiausiai pasireiškia paties priepuolio metu – traukuliai, sąmonės praradimas, kūno sustingimas ar trūkčiojimas.
• Po priepuolio (postiktalinis periodas): Dažna stipri, ilgai trunkanti mieguistumo, silpnumo ar net laikinos galūnių silpnumo būsena, vadinama Toddo paralyžiumi.

Kas lemia epilepsijos atsiradimą?

Epilepsijos pagrindas – židinio smegenyse atsiradę elektros iškrūviai, kurie sutrikdo įprastą veiklą. Dažnai tai susiję su smegenų pažeidimu ar raidos sutrikimais.

• Galvos traumos
• Labai žemas deguonies lygis smegenims
• Įgimti vystymosi sutrikimai ar komplikacijos kūdikystėje
• Insultas ar infekcinės ligos
• Genetiniai faktoriai (tam tikros paveldimos ligos, genetinės mutacijos)

Epilepsija gali būti ir kitų neurologinių ligų palydovė – dažnai ją lydi cerebrinis paralyžius, Dauno arba Retto sindromas, tam tikros medžiagų apykaitos ligos. Kartais šeimoje pasitaikę priepuoliai rodo paveldimą polinkį.

Priepuolių sukėlėjai

Nors daugelis epilepsija sergančių asmenų priepuolius patiria be aiškios priežasties, tam tikri veiksniai kartais gali išprovokuoti naują priepuolį. Tokie veiksniai vadinami trigeriais. Dažniausi jų yra:

• Alkoholio vartojimas
• Kai kurios psichoaktyvios ar raminančios medžiagos
• Miego trūkumas
• Praleisti valgiai
• Mirksinčios šviesos
• Gilus, spartus kvėpavimas
• Elektronų ir elektrolitų disbalansas (netinkamas natrio, chloro, kalcio, kalio ar fosfatų lygis)
• Skysčių trūkumas
• Stiprios infekcijos ar sunki liga

Kiekvienas žmogus gali patirti ir savitus trigerius – kai kurie jautrūs net tam tikriems kvapams, garsams ar maistui.

Epilepsijos nustatymas

Diagnozei svarbiausia yra pasikartojantys priepuoliai be aiškių išorinių priežasčių. Neurologinis ištyrimas dažnai būna normalus, tačiau papildomai atliekami specialūs diagnostiniai tyrimai:

• EEG (elektroencefalograma): Smegenų elektrinės veiklos tyrimas, aptinkantis būdingus pakitimus net ir be priepuolio, ypač miego trūkumo arba hiperventiliacijos metu.
• Galvos vaizdiniai tyrimai: KT ar MRT leidžia pamatyti struktūrinius smegenų, kraujagyslių pakitimus, kurie gali būti epilepsijos priežastis.
• Kraujotyrimas: Padeda aptikti medžiagų apykaitos ir elektrolitų disbalansą, kuris galėtų išprovokuoti priepuolius. Kartais atliekami specialūs genetiniai tyrimai ar išsamesnė medžiagų apykaitos analizė.

Gydymo galimybės

Pagrindinė epilepsijos gydymo priemonė – specialūs vaistai, slopinantys priepuolius. Daugumą atvejų pakanka vaistų ir trigerių vengimo. Jei vaistų nepakanka, gali būti taikomi kiti sprendimai – neurochirurginė operacija, smegenų stimuliacija ar specifinės mitybos taktikos.

• Vaistų pasirinkimas priklauso nuo priepuolių tipo ir individualių sveikatos ypatybių. Kartais svarbu parinkti vaistą, kuris tinka esant kitoms sveikatos ar vartojamų vaistų sąlygoms.
• Chirurginė intervencija taikoma, kai priepuoliai kyla iš aiškiai atpažįstamos ir išoperuojamos smegenų srities. Prieš operaciją būtina išsamiai įvertinti smegenų veiklą, vaizdinius ir kitus tyrimus.
• Kai kuriais atvejais įdiegiami implanuojami prietaisai – jie stimuliuoja smegenų žievę ar klajoklio nervą, reguliuodami elektrinį aktyvumą ir mažindami priepuolių dažnį.
• Ketogeninė dieta kartais taikoma sunkiai gydomai epilepsijai, ypač vaikams. Tai griežtai ribota mityba su daug riebalų ir mažai angliavandenių, skatinanti smegenis naudoti alternatyvius energijos šaltinius.

Šalia vaistų svarbu išlaikyti pastovią mitybos, poilsio ir sveikos gyvensenos rutiną – valgyti reguliariai, vengti skysčių trūkumo, saugotis traumų ir infekcijų, nevartoti alkoholio ar narkotinių medžiagų.

Gyvenimas su epilepsija

Kasdienė epilepsijos kontrolė reikalauja drausmės: būtina nevėluoti su vaistų vartojimu ir laikytis gydytojo nurodymų. Per ilgi tarpų tarp vaistų ar atsisakymas jų gali sukelti priepuolių padažnėjimą.

Neretas šalutinis vaistų poveikis – svarbu apie nemalonius pojūčius pranešti specialistui, kuris padės rasti tinkamesnius gydymo būdus ar medikamentus. Vaistų keitimą reikia derinti tik su gydytoju.

Kasdienybėje gali prireikti ir specialios pagalbos priemonių:

• Specialūs laikrodžiai ar apyrankės, fiksuojantys kūno temperatūros ar širdies dažnio pokyčius ir įspėjantys apie priepuolį.
• Asmeniniai pavojaus signalai ar mygtukai, leidžiantys prireikus kviesti pagalbą.
• Specialiai apmokytas pagalbinis šuo, gebantis atpažinti priepuolio pradžią ir gali padėti išvengti traumų ar atkreipti aplinkinių dėmesį.

Epilepsija gali sukelti komplikacijų, tokių kaip kritimai, traumos, pavojus naudojant techniką ar vairuojant. Kartais priepuoliai ilgai nesiliauja ir išsivysto pavojinga būsena – vadinamoji ilgalaikė traukulių būklė, galinti pažeisti smegenis ar kitus organus.

Kai kurie emociniai sunkumai, susiję su šia liga, gali paveikti gyvenimo kokybę: apribojamas savarankiškumas, didėja depresijos, vienišumo grėsmė, ypač jei tenka atsisakyti veiklos – darbo, vairavimo ar aktyvaus laisvalaikio.

Esant psichologiniams sunkumams, svarbi profesionali pagalba, padedanti susitaikyti su naujomis gyvenimo aplinkybėmis ir išmokti įveikti kasdienius iššūkius.

Atskirai svarstoma vairavimo tema: galioja tam tikros ribojančios taisyklės, priklausomai nuo priepuolių kontrolės ir trukmės nuo paskutinio priepuolio. Sprendžiant šiuos klausimus, būtina konsultuotis su sveikatos priežiūros specialistais ir neapsiriboti vien formaliais atitinkamų institucijų reikalavimais.

Perspektyvos

Epilepsijos eiga ir prognozė labai įvairi. Didelei daliai žmonių, tinkamai vartojant vaistus, priepuoliai visiškai išnyksta arba tampa labai reti. Tačiau daliai sergančiųjų liga išlieka sunkiai valdoma net taikant operacijas ir specialias dietas.

Galite gauti daugiau informacijos apie jūsų priepuolių tipą, kad suprastumėte, ko tikėtis ateityje. Kiekviena situacija individuali – prognozė priklauso nuo priepuolių kontrolės, jų priežasties bei kitų sveikatos sutrikimų, galinčių lemti ligos eigą.