Fimozė: simptomai, priežastys, gydymas ir prevencija

Sužinosite
Fimozė yra būklė, kuri gali pasireikšti kai kuriems neapipjaustytiems suaugusiems ir vaikams. Jei turite fimozę, negalite atitraukti apyvarpės (prepuce). Tai gali atrodyti taip, lyg ant varpos galiuko būtų žiedai. Įprastomis aplinkybėmis apyvarpė turėtų lengvai atsitraukti, leidžiant pamatyti visą varpos galvutę (glans).
Fimozė ne visada yra problema. Kūdikiams fimozė yra įgimta, o jų ankšta apyvarpė paprastai atsipalaiduoja augant ir vystantis be jokio gydymo. Problema atsiranda tada, kai fimozė sukelia simptomus, pavyzdžiui, kai apyvarpės anga yra labai maža arba kai apyvarpės neįmanoma pakankamai atitraukti, kad būtų galima išvalyti po ja esančią sritį.
Kokie yra fimozės tipai?
Yra du fimozės tipai:
- Fiziologinė fimozė. Fiziologinė fimozė dažniausiai pasitaiko vaikams. Ji paprastai išnyksta vaikui augant.
- Patologinė (įgimta) fimozė. Šio tipo fimozę sukelia infekcija, uždegimas ar randėjimas. Dažna priežastis yra lichen sclerosus – lėtinė odos būklė, dėl kurios gali susidaryti randai.
Kaip dažna yra fimozė?
Beveik visi berniukai gimsta su fiziologine fimoze. Augant naujagimiams, jų apyvarpė palaipsniui keičiasi taip, kad galėtų atsitraukti. Medicinos specialistų vertinimu, tik apie 1% vyrų vis dar turi fiziologinę fimozę sulaukę 16 metų ar vyresni.
Patologinė fimozė pasitaiko mažiau nei 1% berniukų.
Fimozės simptomai
Pagrindinis fimozės simptomas yra nesugebėjimas atitraukti apyvarpės nuo varpos galvutės. Tačiau yra ir kitų galimų simptomų:
- Odos spalvos pokyčiai (raudona, purpurinė, tamsiai ruda ar juoda), kurie gali atsirasti dėl sudirginimo ar infekcijos.
- Patinimas, kuris gali atsirasti dėl sudirginimo ar infekcijos.
- Skausmas ar diskomfortas.
- Skausmas šlapinantis (disurija).
- Silpna šlapimo srovė.
- Kraujas šlapime (hematurija).
- Smegmos kaupimasis.
- Skausmas erekcijos metu arba lytinių santykių metu.
Kaip atrodo fimozė?
Jei turite fimozę, gali atrodyti, kad ant varpos galiuko yra žiedai ar gumos juostelės. Svarbiausia, kad apyvarpės negalima atitraukti.
Kas yra pagrindinė fimozės priežastis?
Jei jūs arba jūsų vaikas serga patologine fimoze, dažniausios priežastys yra infekcija, įskaitant lytiniu keliu plintančias infekcijas, arba randėjimas. Jei turite apyvarpę, svarbu kruopščiai išvalyti varpos galvutę švelniu muilu ir šiltu vandeniu. Po plovimo būtina gerai nusausinti švariomis rankšluosčio dalimis.
Kitos galimos fimozės priežastys:
- Odos būklės, tokios kaip egzema, psoriazė, lichen planus ir lichen sclerosus.
- Varpos (preputialinės) sąaugos arba randinis audinys, kuris išlaiko apyvarpę pritvirtintą prie varpos galvutės.
- Sužalojimai.
Kas gali turėti fimozę?
Praktiškai visų naujagimių apyvarpė būna ankšta. Paprastai ji pradeda laisvėti, kai vaikui sukanka apie 2 metai. Tarp 2 ir 6 metų amžiaus apyvarpė pradeda atsiskirti nuo varpos galvutės.
Kokios yra fimozės komplikacijos?
Fimozė gali sukelti šias komplikacijas:
- Apyvarpės uždegimą (postitą), varpos galvutės uždegimą (balanitą) arba kartu apyvarpės ir varpos galvutės uždegimą (balanopostitą).
- Šlapimo takų infekcijas (ŠTI).
- Apyvarpės įtrūkimus arba sąaugas.
- Apyvarpės įstrigimą už varpos galvutės, kai jos neįmanoma atitraukti žemyn (parafimozė).
- Netinkamą higieną.
Ilgai trunkanti fimozė taip pat gali padidinti riziką susirgti varpos vėžiu.
Kaip diagnozuojama fimozė?
Sveikatos priežiūros specialistas gali diagnozuoti fimozę, išanalizavęs jūsų simptomus ir atlikęs fizinę apžiūrą.
Jie taip pat gali paskirti tyrimus, kad nustatytų, ar yra infekcija. Galimi tyrimai:
- Šlapimo tyrimas (analizė).
- Išskyros iš šlaplės kultūra.
Kaip gydoma fimozė?
Fiziologinė fimozė paprastai nereikalauja gydymo. Daugeliu atvejų vaikas išauga šią būklę.
Pirmasis gydymo metodas, kurį paprastai rekomenduoja sveikatos priežiūros specialistai patologinei fimozei gydyti, apima vietinį kortikosteroidų kremą ar gelį. Šie preparatai tepami tiesiai ant varpos. Specialistai taip pat gali patarti pradėti apyvarpės tempimo pratimus maždaug po dviejų savaičių nuo kortikosteroidų kremo naudojimo pradžios. Apyvarpė turi būti švelniai tempiama atgal tik tiek, kiek įmanoma be skausmo. Tuo pat metu kremas turi būti tepamas ant varpos galvutės tų vietų, kurios atsiskleidžia atliekant tempimo pratimus.
Jei diagnozuojama infekcija apyvarpėje ar varpos galvutėje, gydytojai taip pat skirs antibiotikus.
Jei kortikosteroidų kremas nepadeda, gali prireikti fimozės operacijos. Tai paprastai apima apipjaustymą. Apipjaustymo metu pašalinama apyvarpė, kad visiškai atsiskleistų varpos galvutė.
Ar turėčiau apipjaustyti, jei turiu fimozę?
Sveikatos priežiūros specialistai rekomenduoja apipjaustymą suaugusiems, jei:
- Fimozę sukelia lichen sclerosus.
- Fimozė yra sunki.
- Kortikosteroidų kremas neveikia.
- Lytiniai santykiai, įskaitant masturbaciją, sukelia skausmą.
Kokios yra fimozės gydymo komplikacijos ar šalutiniai poveikiai?
Vietiniai kortikosteroidų kremai paprastai neturi šalutinio poveikio.
Dažniausios apipjaustymo komplikacijos gali būti:
- Kraujavimas.
- Infekcija.
- Per trumpa arba per ilga apyvarpė.
- Skausmas.
Per kiek laiko po gydymo jaučiamasi geriau?
Po apipjaustymo paprastai pagerėjimas jaučiamas per savaitę ar 10 dienų.
Ar galima išvengti fimozės?
Nėra būdo išvengti fiziologinės fimozės. Beveik visi naujagimiai ją turi. Apipjaustymas padės išvengti patologinės fimozės.
Taip pat labai svarbu išlaikyti vaiko varpą švarią. Infekcijos yra dažniausia patologinės fimozės priežastis. Sveikatos priežiūros specialistai tėvams ar globėjams pateiks nurodymus, kaip geriausiai valyti varpą. Taip pat svarbu prisiminti, kad pirmuosius kelerius gyvenimo metus apyvarpė nėra judinama. Kai vaikas yra pakankamai suaugęs, kad pats galėtų maudytis, reikia jį išmokyti tinkamai valyti varpą.
Paaugliams ir suaugusiems lengviausias būdas išvengti fimozės yra tinkama varpos priežiūra. Tai apima:
- Apyvarpės atitraukimą kiekvieną kartą šlapinantis.
- Apyvarpės atitraukimą ir valymą po ja kiekvieną kartą prausiantis ar maudantis.
Po šlapinimosi ar prausimosi svarbu apyvarpę grąžinti į pradinę padėtį, kad varpos galvutė būtų padengta.