Fotofobijos valdymas: patarimai ir gydymo būdai akių priežiūrai

Jei esate natūraliai jautresni ryškiai šviesai, apsvarstykite galimybę nešioti akinius fotofobijai. Tokie akiniai gali padėti apsaugoti jūsų akis nuo ryškios šviesos sąlygų, padėdami pasiekti komfortiškesnį regėjimą.

Daugelis fotofobijai skirtų akinių padės sumažinti šviesos jautrumo poveikį.

Kas yra jautrumas šviesai ir fotofobija?

Fotofobija, arba jautrumas šviesai, reiškia diskomfortą, kurį sukelia įvairūs šviesos šaltiniai, tokie kaip saulės šviesa arba dirbtinė apšvietimas. Tai dažnai sukelia prisimerkimą, galvos skausmus ir pykinimą, ypač ryškios šviesos sąlygomis. Akies būklės (iritas, uveitas ir keratitas) arba kūno ligos, įskaitant migreną, dažnai sukelia fotofobiją.

Ar fotofobija gali turėti skirtingų tipų?

Taip, yra skirtingų fotofobijos tipų:

• Pirminė fotofobija: pasireiškia be jokių akių problemų, dažnai dėl ryškios šviesos.
• Antrinė fotofobija: sukelta kitos būklės, tokios kaip migrena, akių infekcijos ar katarakta.
• Ūminė fotofobija: staiga ir trumpalaikė, dažnai dėl akių įtampos ar laikinos infekcijos.
• Chronic photophobia: trunka ilgai, dažnai susijusi su nuolatinėmis būklėmis, tokiomis kaip migrena ar akių ligos.

Kas sukelia fotofobiją?

Dažnos ir dažnai pasitaikančios ligos, susijusios su jautrumu šviesai, apima migreną, priekinio segmento ligas, intrakranijines būkles, sausas akis ir blefarospazmą.

Migrena

Migrena, sunki galvos skausmo forma, dažnai sukelia jautrumą šviesai. Lėtinės ir sporadinės migrenos žymiai padidina fotofobijos tikimybę. Asmenys, sergantys lėtinėmis migrenomis, yra labiau jautrūs šviesai nei tie, kurie serga sporadinėmis migrenomis. Tyrimai rodo, kad beveik 80% migrena sergančių asmenų patiria fotofobiją.

Priekinio segmento liga

Tokios būklės kaip ciklitas, iritas ir blefaritas ilgalaikiai yra susijusios su fotofobija. Šie sutrikimai atrodo, kad yra tiesioginės trigeminalinės aferentacijos, kuri inervuoja ragena ir akis, dirginimo rezultatas.

Sausos akys

Sausos akys atsiranda, kai ašaros nesuteikia pakankamai drėgmės, dėl ko akys greitai išdžiūsta ir sukelia diskomfortą. Ši būklė gali sukelti fotofobiją ir, jei nebus gydoma, gali sukelti ragenos opas, randus ir regėjimo praradimą.

Blefarospazmas

Blefarospazmas, arba akies distonija, sukelia stiprius akių raumenų susitraukimus dėl sutrikusios smegenų ir raumenų komunikacijos, reikalaujant vaistų. Simptomai apima dažną mirksėjimą ir akių dirginimą, o fotofobija paveikia keturis iš penkių pacientų.

Intrakranijinės būklės

Ši būklė apima meninginių dirginimą dėl meningito, hipofizės navikų ir kt., kurie gali sukelti fotofobiją. Meningitas yra uždegimas, kurį sukelia bakterinė infekcija arba virusas.

Kokie yra šviesos jautrumo simptomai?

• Diskomfortas ryškioje šviesoje: asmenys gali jausti diskomfortą arba skausmą, kai yra veikiami ryškių ar intensyvių šviesos šaltinių, įskaitant saulės šviesą ir dirbtinį apšvietimą.
• Prisimerkimai ir mirksėjimas: paveikti asmenys dažnai prisimerkia arba dažnai mirksi, kad sumažintų šviesos kiekį, patenkantį į akis, bandydami sumažinti diskomfortą.
• Galvos skausmai: šviesos jautrumas gali sukelti galvos skausmus arba migreną, ypač ilgai veikiant ryškiai šviesai.
• Akių skausmas: kai kurie asmenys gali jausti aštrų ar maudžiantį skausmą akyse, kai yra veikiami šviesos.
• Ašarojimas: padidėjusi ašarų gamyba arba vandeningos akys gali atsirasti kaip reakcija į šviesos jautrumą.
• Pykinimas: sunkiu atveju, ryškios šviesos poveikis gali sukelti pykinimą ir bendrą blogą savijautą.
• Regėjimo sunkumai: ryški šviesa gali sukelti regėjimą tapti neryškiu arba sunku matyti, ypač aplinkoje su besikeičiančiomis šviesos sąlygomis.
• Akių paraudimas ir dirginimas: akys gali atrodyti raudonos ir dirginamos dėl nuolatinio prisimerkimo arba šviesos poveikio, dar labiau pabloginančio diskomfortą.

Kaip diagnozuojama fotofobija?

Jei manote, kad turite fotofobiją, kreipkitės į oftalmologą. Jis užduos jums klausimų apie jūsų simptomus ir bet kokias turimas sveikatos problemas. Tada jis patikrins jūsų akių sveikatą ir galbūt jūsų smegenis.

Gydytojas gali atlikti šiuos testus:

• Skiltelinis akių tyrimas: jis naudos specialų mikroskopą su šviesa, kad ištirtų jūsų akis.
• MRI arba magnetinio rezonanso tyrimas: jis naudoja galingus magnetus ir radijo bangas, kad sukurtų detalius jūsų akių vaizdus.
• Ašarų plėvelės tyrimas: tai tikrina, kiek ašarų gaminate, kad pamatytumėte, ar turite sausas akis.

Kaip gydoma fotofobija?

• Geriausias gydymas šviesos jautrumui yra spręsti pagrindinę priežastį. Išsprendus ar suvaldžius provokatorių, fotofobija dažniausiai išnyksta.
• Jei vartojate vaistus, kurie sukelia šviesos jautrumą, pasitarkite su gydytoju dėl galimybės nutraukti ar pakeisti vaistą.
• Jei esate natūraliai jautrūs šviesai, venkite tiesioginių saulės spindulių ir kitų intensyvių šviesos šaltinių. Nešiokite plačius skrybėles ir saulės akinius su ultravioletine (UV) apsauga lauke dienos metu.
• Taip pat apsvarstykite galimybę nešioti akinius su fotochrominiais lęšiais. Šie lęšiai automatiškai tamsėja lauke ir taip pat blokuoja 100% saulės UV spindulių.
• Esant tiesioginei saulės šviesai, nešiokite poliarizuotus saulės akinius. Šie lęšiai suteikia papildomą apsaugą nuo atspindžių, sukeliančių akinimą nuo šviesos, atsirandančios iš vandens, smėlio, sniego, betono ir kitų atspindinčių paviršių.
• Jei esate labai jautrūs šviesai, galite net apsvarstyti galimybę nešioti protezinius kontaktinius lęšius, specialiai nudažytus, kad atrodytų kaip jūsų akys ir taip pat sumažintų šviesos kiekį, patenkantį į akis, kad sumažintų arba užkirstų kelią fotofobijai.

Patarimai, kaip užkirsti kelią šviesos jautrumui (fotofobijai):

Nors negalite užkirsti kelio jautrumui šviesai, tam tikri elgesiai gali padėti užkirsti kelią kai kurioms sąlygoms, kurios gali sukelti fotofobiją, įskaitant šiuos:

• Stenkitės vengti provokatorių, kurie sukelia migrenos priepuolius.
• Užkirsti kelią konjunktyvitui, laikantis geros higienos, neliečiant akių ir nesidalijant akių makiažu.
• Mažinkite meningito riziką, vengdami kontakto su užkrėstais žmonėmis, dažnai plaudami rankas ir skiepydamiesi nuo bakterinio meningito.
• Padėkite užkirsti kelią encefalitui, dažnai plaudami rankas.
• Gauti encefalito vakciną ir vengti kontakto su uodais ir erkėmis taip pat gali padėti užkirsti kelią encefalitui.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei patiriate lengvą šviesos jautrumą, saulės akinių nešiojimas ir vengimas ryškių vietų gali būti pakankamas, tačiau tai gali rodyti esamą sveikatos problemą.

Tam tikros šviesai jautrios būklės gali būti medicininės avarijos signalas. Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei tai lydi staigūs, sunkūs simptomai, kurie skiriasi priklausomai nuo esamos būklės.

Skubiai susitarkite su oftalmologu, jei šviesos jautrumas sutampa su bet kuriais iš šių simptomų:

• Ragenos abrazyvas: neryškus regėjimas, akių paraudimas, deginimo pojūtis ar skausmas, jausmas, kad kažkas yra akyje.
• Encefalitas: karščiavimas, stiprus galvos skausmas, sumišimas, sunkumai pabusti.
• Pykinimas, vėmimas, sustingęs kaklas, stiprus galvos skausmas, šaltkrėtis, karščiavimas.
• Poodinis kraujavimas: stiprus ir staigus galvos skausmas, kūno nutirpimas, sąmonės sumažėjimas, sumišimas, dirglumas.

Naminiai vaistai šviesos jautrumui (fotofobijai)

Palaipsniui didinkite šviesos poveikį.

Vengimas tamsos arba saulės akinių nešiojimas patalpose gali pabloginti šviesos jautrumą. Laikydami šviesas įjungtas, net ir mažesniu lygiu, galite palengvinti problemą.

Atsikratykite fluorescencinių lempučių.

Fluorescencinės apšvietimo nematomos mirgėjimo ir mėlynos šviesos gali pabloginti fotofobiją ir šviesos jautrumą. Šiltos LED lemputės yra natūrali, pageidautina alternatyva.

Visiškai atidarykite žaliuzes.

Aukšto kontrasto šviesos modeliai gali pabloginti smegenų veiklą. Visiškai atidarius arba uždarius užuolaidas galima pašalinti išsklaidytą šviesą ir netikėtą akių kontaktą.

Patikrinkite savo vaistus.

Nors tai nėra išsamus sąrašas, kai kurie sveikatos priežiūros specialistai sieja fotofobiją su įprastais vaistais, naudojamais įvairioms būklėms gydyti.

Nešiokite poliarizuotus saulės akinius lauke.

Jei turite eiti į dienos šviesą, pasiimkite savo poliarizuotus saulės akinius, kad sumažintumėte akinimą, akinimą ir saulės šviesą.

Patikrinkite savo kontaktinius lęšius arba akinius.

Akių įtampa pablogina fotofobiją, tačiau ją galima gydyti nešiojant švarius kontaktinius lęšius arba akinius, kad būtų išvengta akių įtempimo. Uždegimas ar niežėjimas gali pabloginti šviesos jautrumą, todėl įsitikinkite, kad jūsų lęšiai yra švarūs.

Padarykite pertrauką nuo kompiuterio ar mobiliojo įrenginio.

Kompiuterio regėjimo sindromas veikia tuos, kurie ilgą laiką praleidžia prie skaitmeninių įrenginių, pasireiškiant akių įtampai, galvos skausmams ir šviesos jautrumui. Darykite reguliarias pertraukas arba kartais atidėkite įrenginius, kad sumažintumėte simptomus.

Akių lašai

Sausos akys, ypač sausų akių sindromas, gali padidinti fotofobiją, sukeldamos niežėjimą, paraudimą ar jautrumą. Vaistinės dirbtinės ašaros gali suteikti drėgmės ir palengvinti šviesos sukeliamą diskomfortą.

Raskite būdų, kaip sumažinti stresą.

Migrenų sukeltos fotofobijos gali būti susijusios su psichologiniais sutrikimais, tokiais kaip depresija ir nerimas. Stresas ir nerimas gali sukelti šviesos jautrumą ir skausmo epizodus. Užsiėmimas atsipalaidavimo veikla, pavyzdžiui, joga ar muzikos klausymasis, gali padėti palengvinti simptomus ir pagerinti bendrą savijautą.