Gerybinis fascikuliacijų sindromas

Gerybinis fascikuliacijų sindromas (BFS) yra būklė, kai dažnai jaučiate raumenų trūkčiojimus, tačiau nėra jokios pagrindinės medicininės priežasties.

Kas yra fascikuliacija?

Fascikuliacija – tai matomas, nevalingas individualaus raumens trūkčiojimas. Šie trūkčiojimai nėra skausmingi ir gali trukti kelias sekundes, minutes ar net valandas. Nors jie gali būti erzinantys ar blaškantys, jie nekelia žalos. Dauguma žmonių kartais patiria raumenų trūkčiojimus, tačiau sergant BFS, jie dažnai pasireiškia per kelis mėnesius ar ilgiau.

BFS ir ALS: kokie skirtumai?

Amiotrofinė lateralinė sklerozė (ALS) yra degeneracinė neurologinė liga, dar žinoma kaip Lou Gehrigo liga. ALS pažeidžia motorinius neuronus, kurie valdo valingus raumenis.

ALS simptomai:

• Raumenų trūkčiojimai (fascikuliacijos).
• Raumenų mėšlungis.
• Raumenų silpnumas.
• Raumenų nykimas.
• Sunkumas kvėpuoti, kalbėti ir ryti.

ALS simptomai laikui bėgant blogėja ir galiausiai sukelia mirtinas komplikacijas. BFS simptomai: BFS pasireiškia tik raumenų trūkčiojimais, be kitų simptomų. Šie trūkčiojimai dažniausiai atsiranda vienoje vietoje ir viename raumenyje vienu metu. ALS atveju fascikuliacijos yra labiau tikėtinos keliuose raumenyse tuo pačiu metu. Nors dažni raumenų trūkčiojimai gali būti ankstyvas ALS požymis, dauguma BFS sergančių žmonių nesuserga ALS.

Kas paveikia BFS?

Kas gali sirgti BFS?

Gerybinis fascikuliacijų sindromas gali paveikti bet ką.

Kiek dažnas yra BFS?

Gerybinės fascikuliacijos (raumenų trūkčiojimai) yra dažnos – jos pasireiškia apie 70 % sveikų žmonių tam tikru gyvenimo momentu. Tačiau BFS yra palyginti reta būklė.

Kur dažniausiai pasireiškia raumenų trūkčiojimai?

BFS metu trūkčiojimai dažniausiai atsiranda šiose kūno vietose:

• Blauzdose.
• Šlaunyse.
• Vokuose.
• Nosyje.
• Rankose.
• Delnuose.

Kai kurie BFS sergantys žmonės taip pat patiria raumenų mėšlungį. Ši būklė žinoma kaip mėšlungio ir fascikuliacijos sindromas (CFS).

Kas sukelia BFS?

Fascikuliacija atsiranda, kai vienas periferinis nervas, kontroliuojantis raumenį, tampa per daug aktyvus, sukeldamas nevalingą raumens judėjimą. Nors tiksli BFS priežastis nėra žinoma, mokslininkai nustatė keletą veiksnių, susijusių su raumenų trūkčiojimais:

• Stresas.
• Miego trūkumas.
• Kofeino ar alkoholio vartojimas.
• Nerimas ir depresija.
• Intensyvus fizinis aktyvumas.
• Neseniai patirta virusinė infekcija.
• Hipertirozė (skydliaukės hiperaktyvumas).

Kaip diagnozuojamas gerybinis fascikuliacijų sindromas?

Norint diagnozuoti gerybinį fascikuliacijų sindromą (BFS), greičiausiai reikės apsilankyti pas neurologą. Neurologai diagnozuoja BFS remdamiesi simptomais ir normaliomis šių tyrimų išvadomis:

• Neurologinis tyrimas.
• Elektromiograma (EMG).
• Kraujo tyrimai, pavyzdžiui, skydliaukės ir kalcio tyrimai.
• Smegenų ir nugaros smegenų vaizdiniai tyrimai.

Kitaip tariant, gydytojas turi atmesti visas galimas medicinines priežastis (pavyzdžiui, neurologines ligas), kurios galėtų sukelti dažnus raumenų trūkčiojimus. Jei nėra jokių kitų šių ligų požymių, tikėtina, kad diagnozuojamas gerybinis fascikuliacijų sindromas.

Kaip gydomas gerybinis fascikuliacijų sindromas?

Kadangi BFS raumenų trūkčiojimai nėra susiję su kokia nors pagrindine sveikatos būkle ir yra „nekenksmingi”, šiam sindromui nėra specifinio gydymo. Jūsų gydytojas gali rekomenduoti bandyti sumažinti arba vengti galimų raumenų trūkčiojimų sukėlėjų, tokių kaip:

• Stresas.
• Kofeinas.
• Intensyvus fizinis aktyvumas.

Vaistai

Nors tyrimų dėl tam tikrų vaistų veiksmingumo BFS yra nedaug, kai kurie tyrimai rodo, kad gali padėti šie preparatai:

• B grupės vitaminų kompleksas.
• Naftidrofurilis (vaistas, atpalaiduojantis kraujagysles).
• Kalcio kanalų blokatoriai, tokie kaip diltiazemas.

Ryšys su nerimu

BFS dažnai sukelia nerimą, nes raumenų trūkčiojimai gali būti rimtų neurologinių ligų, tokių kaip ALS, požymis. Nerimas taip pat gali paskatinti raumenų trūkčiojimus, todėl BFS gali pablogėti ar užsitęsti. Dėl šios priežasties svarbu kreiptis į gydytoją ar psichikos sveikatos specialistą, jei jaučiate nerimą.

Ar galima išvengti gerybinio fascikuliacijų sindromo?

Mokslininkai nežino, kodėl kai kurie žmonės susiduria su BFS, o kiti – ne, todėl šiuo metu nėra priemonių, kurios galėtų užkirsti jam kelią.