Gripas: priežastys, simptomai, tipai ir gydymas

Gripas – tai liga, kurią sukelia gripo virusas. Ji sukelia tokius simptomus kaip galvos ir kūno skausmai, gerklės skausmas, karščiavimas bei kvėpavimo takų sutrikimai, kurie gali būti sunkūs. Gripas dažniausiai pasireiškia žiemos mėnesiais, kai vienu metu suserga daug žmonių (epidemijos metu).

Kada būna gripo sezonas?

Gripo sezonas, kai gripo atvejų skaičius smarkiai išauga, šis sezonas trunka nuo spalio iki gegužės. Didžiausias atvejų skaičius paprastai pasitaiko tarp gruodžio ir vasario.

Kuo gripas skiriasi nuo peršalimo?

Gripas ir peršalimas gali turėti panašių simptomų, tokių kaip sloga ar kosulys. Tačiau peršalimo simptomai dažniausiai būna lengvi, o gripo simptomai gali būti sunkūs ir sukelti rimtų komplikacijų. Be to, gripą ir peršalimą sukelia skirtingi virusai.

Kaip atskirti gripą nuo COVID-19?

Kadangi gripas ir COVID-19 turi panašių simptomų, vienintelis būdas tiksliai sužinoti, kuria liga sergate, yra atlikti testą. Abi ligos gali sukelti sunkius susirgimus, tačiau jas sukelia skirtingi virusai, ir jų gydymas skiriasi.

Kas turi didesnę riziką susirgti sunkia gripo forma?

Tam tikros sveikatos būklės gali padidinti riziką susirgti sunkia gripo forma, kuri gali būti pavojinga gyvybei ir reikalauti hospitalizacijos. Didžiausia rizika yra žmonėms, kurie:

• Turi astmą, LOPL ar kitų lėtinių plaučių ligų.
• Sirgo inkstų, kepenų, neurologinėmis, širdies ar kraujagyslių ligomis, įskaitant insultą.
• Turi raumenų funkcijos sutrikimų arba sunkumų kosint, ryjant ar pašalinant skysčius iš kvėpavimo takų.
• Serga diabetu.
• Turi nusilpusią imuninę sistemą (dėl ŽIV/AIDS, vėžio ar imunitetą slopinančių vaistų).
• Turi kraujo ligų, pavyzdžiui, pjautuvinės anemijos.
• Turi KMI virš 30 (nutukimas).
• Yra jaunesni nei 5 metų arba vyresni nei 65 metų.
• Yra nėščios.
• Yra jaunesni nei 19 metų ir reguliariai vartoja aspiriną.
• Gyvena ilgalaikės priežiūros įstaigoje.

Kokie yra gripo simptomai?

Gripo simptomai paprastai atsiranda staiga ir gali apimti:

• Karščiavimą.
• Drebulį.
• Kūno skausmus.
• Kosulį.
• Galvos skausmą.
• Gerklės skausmą.
• Slogą arba užgulusią nosį.
• Nuovargį ar išsekimo jausmą.
• Viduriavimą ar vėmimą (dažniau vaikams).

Ne visi sergantys gripu patiria visus šiuos simptomus.

Kas sukelia gripą?

Gripo priežastis – gripo virusas. Dažniausiai žmones užkrečia šie tipai:

• Influenza A ir B: sezoniniai virusai, kurie dažniausiai plinta žiemą ir sukelia sunkesnius simptomus.
• Influenza C: nesukelia sunkių simptomų ir nėra sezoninis – atvejų skaičius per metus išlieka stabilus.

Taip pat yra gripo potipių, tokių kaip H1N1 (kiaulių gripas) ir paukščių gripas, kurie priklauso Influenza A tipui.

Ar gripas užkrečiamas?

Taip, gripas yra užkrečiamas ir plinta nuo žmogaus žmogui. Vienas užsikrėtęs asmuo gali užkrėsti vieną ar du kitus žmones.

Kaip plinta gripas?

Gripo virusas plinta per tiesioginį arba netiesioginį kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu. Dažniausi būdai užsikrėsti gripu:

• Per kvėpavimo lašelius: kai užsikrėtęs žmogus kosėja, čiaudi ar kalba, lašeliai patenka ant jūsų rankų arba tiesiai į nosį ar burną. Virusas tada pereina į plaučius.
• Per užterštus paviršius: palietę paviršių, ant kurio yra gripo virusas (pvz., durų rankenas, stalus, kompiuterius ar telefonus), o po to palietę savo veidą, nosį, burną ar akis.
• Per tiesioginį kontaktą: palietę užsikrėtusio žmogaus rankas ar veidą, o tada savo veidą, nosį, burną ar akis.

Kiek laiko po kontakto pasireiškia gripo simptomai?

Jeigu užsikrėtėte gripu, simptomai paprastai pasireiškia po vienos iki keturių dienų (inkubacinis periodas).

Kaip diagnozuojamas gripas?

Gripas diagnozuojamas remiantis simptomais ir nosies gleivių mėginio testu. Gydytojas į nosį įkiša ilgos formos lazdelę su minkštu galiuku (mėginio paėmimo tamponą), kad patikrintų, ar nėra gripo viruso. Rezultatai gali būti pateikti per kelias minutes, arba mėginys siunčiamas į laboratoriją, kur atsakymai gaunami per vieną ar dvi dienas.

Kaip gydomas gripas?

Gripas gali būti gydomas antivirusiniais vaistais tam tikromis aplinkybėmis. Antivirusiniai vaistai gali sumažinti rimtų komplikacijų riziką ir sutrumpinti ligos trukmę. Tačiau dauguma žmonių gripą gali gydyti ir be receptinių vaistų. Antivirusiniai vaistai skiriami, jei:

• Simptomai trunka mažiau nei 48 valandas. Antivirusiniai vaistai mažiau veiksmingi, jei jie vartojami po dviejų dienų nuo simptomų atsiradimo.
• Turite sveikatos būklę ar rizikos faktorių, kurie gali padidinti sunkių komplikacijų tikimybę. Tokiais atvejais antivirusiniai vaistai gali būti skiriami net ir praėjus daugiau nei 48 valandoms nuo simptomų pradžios.
• Turite sunkių simptomų, nepriklausomai nuo to, kiek laiko sergate.
• Gyvenate ar rūpinatės asmenimis, kuriems gresia rimtos gripo komplikacijos.

Kokie vaistai gydo gripą?

Gripo gydymui naudojami antivirusiniai vaistai:

• Oseltamiviras (Tamiflu®): geriamas kaip tabletė arba skystis. Paprastai vartojamas kelias dienas.
• Zanamiviras (Relenza®): įkvepiamas per burną naudojant inhaliatorių. Taip pat vartojamas kelias dienas, tačiau netinka žmonėms su kvėpavimo problemomis, tokiomis kaip astma ar LOPL.
• Peramiviras (Rapivap®): skiriamas intraveniniu būdu. Paprastai reikia tik vienos dozės.
• Baloxaviras marboxil (Xofluza®): geriamas kaip tabletė arba skystis, vartojamas tik viena dozė. Nerekomenduojamas nėščioms, maitinančioms moterims, hospitalizuotiems pacientams ar žmonėms su tam tikromis sveikatos būklėmis.

Prieš pradedant vartoti antivirusinius vaistus, svarbu informuoti gydytoją apie visas turimas sveikatos problemas.

Gydymo šalutinis poveikis

Kiekvienas antivirusinis vaistas turi skirtingus šalutinius poveikius. Dažniausi yra pykinimas ir viduriavimas. Įkvepiami vaistai gali sukelti bronchų spazmus – būklę, kai kvėpavimo takai susiaurėja ir sunku kvėpuoti.

Kaip valdyti gripo simptomus?

Dauguma žmonių gripo simptomus gali valdyti namuose naudodami nereceptinius vaistus ir kitas priemones, įskaitant:

• Poilsį: užtikrinkite pakankamai laiko atsigauti.
• Skysčius: gerkite vandenį ar sultinį, kad išvengtumėte dehidratacijos.
• Šilumą: naudokite šilumos pagalvėles ar karšto vandens butelius raumenų skausmams malšinti.
• Vaistus nuo skausmo ir karščiavimo: acetaminofenas (Tylenol®) arba NVNU (Advil®, Motrin®, Aleve®) padeda sumažinti karščiavimą bei kūno skausmus.
• Vaistus nuo nosies užgulimo: nosies purškalai ar geriamieji dekongestantai, tokie kaip fenilefrinas ar pseudoefedrinas.
• Kosulio slopintuvus: dekstrometorfanas padeda sumažinti dirginantį kosulį.
• Skreplius skystinančius vaistus: guaifenesinas palengvina gleivių pašalinimą iš plaučių.

Prieš vartodami nereceptinius vaistus, pasitarkite su gydytoju, ypač jei vartojate kelis vaistus ar papildus. Niekada neduokite aspirino vaikams iki 16 metų, nebent gydytojas to nurodė.

Šaltiniai:

• Signs and Symptoms of Flu – CDC
• Influenza (flu) – Symptoms and Causes – Mayo Clinic
• Influenza (Seasonal) – WHO
• Flu Symptoms: Common Signs, Treatments, and Complications – WebMD
• Influenza (Flu) – NIH