Hemoglobinas

Hemoglobinas yra geležies turintis baltymas, esantis raudonosiose kraujo ląstelėse. Jis leidžia kraujui pernešti deguonį į audinius visame organizme. Mažas hemoglobino kiekis dažnai rodo anemiją, tačiau per didelis jo kiekis taip pat gali būti rimtos sveikatos būklės požymis.

Kai organizme nėra pakankamai raudonųjų kraujo kūnelių arba jie neveikia tinkamai, kūnas negauna reikiamo deguonies kiekio, kad galėtų normaliai funkcionuoti. Ši būklė vadinama anemija.

Toliau apžvelgiama, kaip hemoglobino lygis gali paveikti žmogų, kokie simptomai pasireiškia, kaip galima gydyti šią būklę ir kokia galima prognozė.

Hemoglobino reikšmė organizme

Kiekviena hemoglobino molekulė turi keturis geležies atomus, todėl gali pernešti keturias deguonies molekules. Hemoglobinas prisijungia prie raudonųjų kraujo kūnelių ir perneša deguonį į visą organizmą – į kiekvieną vietą, kur teka kraujas. Visiems organizmo ląstelių milijardams reikia deguonies, kad jos galėtų atsistatyti ir palaikyti savo funkcijas.

Be to, hemoglobinas padeda raudoniesiems kraujo kūneliams įgyti disko formą, kuri leidžia jiems lengvai judėti kraujagyslėmis.

Kaip nustatomas hemoglobino lygis?

Hemoglobino kiekį galima išmatuoti atlikus kraujo tyrimą. Jis vadinamas hemoglobino testu. Medikai paima kraujo mėginį ir siunčia jį į laboratoriją analizei.

Hemoglobino lygis dažnai matuojamas kaip visos kraujo analizės (CBC) dalis.

Jeigu kraujyje yra mažas hemoglobino kiekis, tai reiškia, kad organizme taip pat yra mažai deguonies. Tai gali sukelti anemiją. Tyrimo rezultatai hemoglobino kiekį paprastai nurodo gramais viename decilitre (g/dl) kraujo.

Anemija diagnozuojama, kai hemoglobino kiekis yra mažesnis nei 13,5 g/dl vyrams ir mažesnis nei 12,0 g/dl moterims. Vaikams šie rodikliai gali skirtis priklausomai nuo amžiaus.

Padidėjęs hemoglobino lygis

Per didelis hemoglobino kiekis gali rodyti retą kraujo sutrikimą, vadinamą policitemija. Šios ligos metu organizmas gamina per daug raudonųjų kraujo kūnelių, todėl kraujas tampa tirštesnis nei įprasta. Dėl to gali susidaryti kraujo krešuliai, padidėja širdies smūgio ir insulto rizika. Tai yra sunki ir visą gyvenimą trunkanti liga, kuri negydoma gali būti mirtina.

Padidėjęs hemoglobino kiekis taip pat gali atsirasti dėl dehidratacijos, rūkymo ar gyvenimo aukštikalnėse. Kartais tai gali būti susiję su kitomis sveikatos būklėmis, pavyzdžiui, plaučių ar širdies ligomis.

Sumažėjęs hemoglobino lygis

Mažas hemoglobino kiekis dažniausiai reiškia, kad žmogus turi anemiją. Yra keletas anemijos tipų:

• Geležies stokos anemija: Tai dažniausia anemijos forma, atsirandanti, kai organizmas neturi pakankamai geležies, kad galėtų gaminti reikiamą hemoglobino kiekį. Dažniausia priežastis – kraujo netekimas, tačiau tai taip pat gali nutikti, jei organizmas nesugeba įsisavinti pakankamai geležies, pavyzdžiui, po skrandžio apylankos operacijos.
• Su nėštumu susijusi anemija: Tai geležies stokos anemijos forma, kuri pasireiškia dėl didelio geležies poreikio nėštumo ir gimdymo metu.
• Vitaminų trūkumo sukelta anemija: Tai atsiranda, kai organizme trūksta tam tikrų maistinių medžiagų, pavyzdžiui, vitamino B12 arba folio rūgšties. Ši anemijos rūšis pakeičia raudonųjų kraujo kūnelių formą, todėl jie tampa mažiau efektyvūs.
• Aplastinė anemija: Tai reta liga, kai imuninė sistema puola kaulų čiulpuose esančias kraują formuojančias kamienines ląsteles, todėl sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių gamyba.
• Hemolizinė anemija: Ji gali būti įgimta arba sukelta kitų sveikatos sutrikimų. Šios ligos metu raudonieji kraujo kūneliai suyra kraujotakoje arba blužnyje.
• Pjautuvinių ląstelių anemija: Tai genetinė liga, kurios metu hemoglobino baltymas yra nenormalus. Dėl to raudonieji kraujo kūneliai tampa pjautuvo formos ir standūs, todėl negali laisvai judėti per mažas kraujagysles.

Be šių anemijos formų, tam tikros sveikatos būklės, pavyzdžiui, inkstų ligos ar chemoterapija, gali trukdyti organizmui gaminti pakankamai raudonųjų kraujo kūnelių.

Mažas hemoglobino kiekis kūdikiams

Naujagimiams gali pasireikšti laikina anemija, kai jiems yra 6-8 savaitės. Tai atsitinka, nes jie išnaudoja raudonuosius kraujo kūnelius, su kuriais gimė, tačiau jų organizmas dar nėra pradėjęs gaminti naujų. Ši būklė paprastai nėra pavojinga, nebent kūdikis serga kita liga.

Be to, kūdikiams gali išsivystyti anemija dėl per greito raudonųjų kraujo kūnelių irimo, dėl ko gali atsirasti gelta – odos pageltimas. Tai dažnai įvyksta, jei motinos ir kūdikio kraujo grupės nesutampa.

Hemoglobino tyrimo rezultatai

Hemoglobino tyrimo rezultatai parodo, ar žmogaus hemoglobino lygis yra normos ribose.

Nors skirtingose laboratorijose normos gali šiek tiek skirtis, bendrai priimtos normos yra šios:

• Vyrams: 13,5-18,0 g/dl
• Ne nėščioms moterims: 12,0-15,0 g/dl
• Vaikams: 11,0-16,0 g/dl (šis intervalas priklauso nuo amžiaus)
• Nėštumo metu: daugiau nei 10,0 g/dl

Jei hemoglobino lygis yra žemesnis už šiuos rodiklius, diagnozuojama anemija. Tačiau vien mažas hemoglobino kiekis ne visada leidžia nustatyti anemijos priežastį.

Galimos anemijos priežastys:

• Geležies trūkumas
• Lėtinės ligos
• Talasemija – kraujo liga, turinti įtakos raudonųjų kraujo kūnelių gamybai
• Apsinuodijimas švinu
• Skydliaukės veiklos sutrikimai
• Kepenų ligos
• Kai kurie vaistai

Tyrimo rezultatams įtakos gali turėti mityba, fizinis aktyvumas, vartojami vaistai ar menstruacijos.

Gydytojas gali pateikti papildomus klausimus apie paciento sveikatos istoriją, vartojamus medikamentus ir simptomus. Jei tyrimo rezultatai rodo nukrypimus nuo normos, gali prireikti papildomų tyrimų.

Mažo hemoglobino simptomai

Žmonės, kurių hemoglobino lygis yra žemas, gali jausti šiuos simptomus:

• Silpnumą
• Dusulį
• Galvos svaigimą
• Greitą ar nereguliarų širdies plakimą
• Spaudimo jausmą ausyse
• Galvos skausmus
• Šaltas rankas ir kojas
• Išblyškusią arba pageltusią odą
• Krūtinės skausmą

Rizikos veiksniai

Anemijos rizika yra didesnė šių grupių žmonėms:

• Vyresnio amžiaus žmonėms
• Žmonėms, kurių mityboje trūksta geležies
• Intensyviai sportuojantiems – fizinis krūvis gali sukelti raudonųjų kraujo kūnelių irimą kraujyje
• Menstruacijas turintiems ar nėščioms žmonėms
• Žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, autoimuninėmis ligomis, kepenų ar skydliaukės ligomis bei uždegiminėmis žarnyno ligomis

Padidėjęs hemoglobino kiekis dažniausiai atsiranda, kai organizmui reikia daugiau deguonies. Dėl to didesnė hemoglobino lygio padidėjimo rizika yra žmonėms, sergantiems plaučių ar inkstų ligomis, rūkantiems ar esantiems dehidratacijos būsenoje.

Prevencija

Nors daugelio anemijos tipų išvengti neįmanoma, kai kurias formas galima užkirsti tinkama mityba. Geležies ar vitaminų trūkumo sukeliamai anemijai išvengti rekomenduojama vartoti:

• Geležies turinčius produktus, tokius kaip jautiena, tamsiai žalios lapinės daržovės, džiovinti vaisiai ir riešutai
• Mėsą ir pieno produktus kaip vitamino B12 šaltinius
• Citrusinių vaisių sultis, ankštines daržoves ir geležimi praturtintus javus kaip folio rūgšties šaltinius

Gydytojai nerekomenduoja savarankiškai vartoti geležies papildų be gydytojo nurodymų.

Taip pat patariama mesti rūkyti ir vartoti pakankamai vandens, siekiant išvengti per didelio hemoglobino lygio.

Gydymas

Anemijos gydymas priklauso nuo jos priežasties. Mitybos pokyčiai ar maisto papildai gali padėti žmonėms, kurių anemiją sukėlė geležies ar vitaminų trūkumas.

Jei anemiją sukelia kita liga, gydant pagrindinę ligą dažnai pagerėja ir hemoglobino lygis.

Kai kuriais atvejais gali prireikti vaistų ar kraujo perpylimo, pavyzdžiui, sergant aplastine anemija. Antibiotikai gali padėti, jei anemija yra hemolizinė.

Policitemija yra visą gyvenimą trunkanti liga, kuri neturi visiško išgydymo, tačiau medikamentai gali padėti valdyti jos simptomus.

Pjautuvinių ląstelių liga taip pat reikalauja nuolatinės priežiūros. Kai kuriems pacientams gali padėti kamieninių ląstelių transplantacija, tačiau ši procedūra yra rizikinga.