Herpes virusas: simptomai ir gydymo būdai

Herpes virusas yra vienas iš labiausiai paplitusių virusinių infekcijų. Jis sukelia pūsles ant odos ir gleivinių. Šią infekciją sukelia Herpes simplex virusas (HSV), kurio yra du pagrindiniai tipai: HSV-1 ir HSV-2.

Infekcija gali pasireikšti burnos, lūpų ar lytinių organų srityje. Virusas lieka organizme visam gyvenimui. Jis gali periodiškai suaktyvėti, sukeliant skausmingus protrūkius.

Gydymas šioje infekcijoje yra nukreiptas į simptomų malšinimą. Antivirusinių vaistų vartojimas gali padėti sumažinti simptomų sunkumą. Svarbu stiprinti imunitetą ir laikytis asmens higienos.

Vengti kontakto su pažeista oda, ypač naujagimiams ir žmonėms su silpna imuninė sistema. Tai padeda užkirsti kelią atkryčiams.

Herpes virusas – kas tai yra ir kaip veikia

Herpes virusas priklauso herpes virusų šeimai. Šiame šeime yra apie 130 rūšių, iš kurių 9 sukelia ligas žmonėms. HSV-1 dažniausiai sukelia burnos herpesą, o HSV-2 – genitalijų herpesą.

Virusų šeima ir klasifikacija

Herpes virusai yra didelė šeima. Jie gali integruotis į žmogaus ląstelių DNR. HSV-1 dažniausiai užsikrečiama per tiesioginį kontaktą su burnos gleivine.

HSV-2 perduodamas lytinių santykių metu. Gimdymo metu ir esant tiesioginiam kontaktui su bėrimu.

Viruso poveikis organizmui

Herpes virusas gali sukelti įvairius simptomus. HSV-1 sukelia skausmingus pūslėles lūpų ir burnos gleivinės srityje. HSV-2 pasireiškia skausmingomis pūslelėmis lytinių organų srityje.

Abiejų tipų virusai gali sukelti bendruosius simptomus. Kaip nuovargį, galvos skausmą, karščiavimą ir limfmazgių patinimą.

Pavojingumas ir rizikos faktoriai

Herpes virusas yra pavojingesnis naujagimams ir žmonėms su silpna imunine sistema. Rizikos faktoriai apima stresą, nuovargį, hormonų pokyčius ir imuninės sistemos susilpnėjimą.

Norint sumažinti užsikrėtimo riziką, svarbu stiprinti imuninę sistemą. Valdyti stresą ir laikytis asmens higienos.

Pagrindiniai herpes viruso tipai

Herpes simplex virusas (HSV) yra suskirstytas į du pagrindinius tipus: HSV-1 ir HSV-2. Šie virusai gali sukelti infekcijas tiek burnos, tiek genitalijų srityje.

HSV-1 dažniausiai randamas per neintymus kontaktus. Jis sukelia burnos herpesą, kuris pasireiškia pūslelių aplink burną ar ant veido. HSV-2, priešingai, dažniau siejamas su genitalijų herpesu. Jis pasireiškia opomis ant ar aplink lytinius organus.

• HSV-1 gali sukelti ir genitalijų herpesą, o HSV-2 gali pažeisti burnos sritį.
• Tačiau HSV-1 yra žymiai paplitęs plačiojoje visuomenėje, lyginant su HSV-2, kuris dažniau perduodamas per lytinius kontaktus.

Nepaisant skirtumų, abu virusų tipai gali būti pavojingi, ypač žmonėms su silpnėjusia imuninę sistema. Labai svarbu laiku atpažinti ir tinkamu būdu gydyti šias infekcijas.

Dažniausi užsikrėtimo būdai ir rizikos

Herpes virusas paprastai plinta per tiesioginį kontaktą su užkrėsta oda ar gleivine. HSV-1 dažniausiai perduodamas per seiles ar bučinius. HSV-2 – per lytinius santykius. Svarbu žinoti, kad virusas gali plisti ir be matomų simptomų.

Tiesioginis kontaktas

Tiesioginis kontaktas su pažeistomis odos ar gleivinių vietomis yra vienas iš pagrindinių užsikrėtimo būdų. Užsikrėtimas gali įvykti netgi tuomet, kai nėra matomi išoriniai simptomai. Dėl šios priežasties svarbu vengti tiesioginio sąlyčio su potencialiai užkrėstomis vietomis ir laikytis aukštos asmens higienos.

Netiesioginis perdavimas

Herpes virusas gali plisti ir netiesiogiai – per užkrėstus daiktus, paviršius ar kitus objektus. Todėl svarbu atidžiai valyti ir dezinfekuoti aplinkos elementus, kurie galėjo būti užteršti užkrėsta oda ar gleivine.

Rizikos grupės

• Asmenys su nusilpusia imunine sistema
• Nėščiosios
• Naujagimiai

Šios rizikos grupės ypač pažeidžiamos herpes viruso. Joms rekomenduojama vengti tiesioginio kontakto su užsikrėtusiais asmenimis. Jiems reikia kruopščiai laikytis asmens higienos.

Pirmieji ligos požymiai ir simptomai

Pirmieji herpes simptomai gali pasireikšti po 2-12 dienų užsikrėtimo. Dažniausiai jie pasireiškia kaip niežulys, dilgčiojimas, skausmas ir paraudimas pažeistose vietose. Vėliau čia išsivysta pūslelės, kurios gali būti labai skausmingos.

Pūslelės gali pratrūkti ir virsti įvairiomis opomis. Kartu su vietiniais simptomais gali pasireikšti ir bendrieji organizmo sutrikimai. Tokie kaip karščiavimas, nuovargis, raumenų skausmai ir padidėję limfmazgiai.

Šie simptomai paprastai trunka apie 2-3 savaites. Svarbu pažymėti, kad dalis užsikrėtusiųjų herpes virusu gali nejauti jokių simptomų.

Atkreiptinas dėmesys, kad šie pūslelinės ligos simptomai gali pasireikšti ne tik lūpų ar burnos srityje. Bet ir kitose kūno vietose. Dėl to labai svarbu laiku atpažinti pirmuosius požymius ir kreiptis į gydytoją.

Herpes viruso poveikis skirtingoms kūno dalims

Burnos herpesas dažnai sukelia skausmingas pūsles lūpų kraštuose. Šios pūsles gali išpliti kitur, kaip liežuvyje, dantenose ar skruostuose. Lūpų pūslelinė yra viena iš dažniausių herpes viruso sukeltų sveikatos problemų.

Genitalijų herpesas pasireiškia kaip skausmingos opos išoriniuose lytinio organuose. Šis tipas herpes viruso dažnai sukelia diskomfortą ir suerzinimą.

• Akių herpesas, dar vadinamas herpes keratitu, gali sukelti akių pažeidimus, tokius kaip ragenos uždegimą, maturiu
• Kitos kūno dalys, kurias gali pažeisti herpes virusas, yra pirštai (herpetinis panaricijus) ir centrinė nervų sistema (retais atvejais sukeliant encefalitą).

Kiekvienos kūno srities pažeidimas turi specifinius simptomus. Reikia individualizuoto gydymo. Laiku atpažinti ir tinkamai gydomi herpes viruso sukelti pažeidimai padeda sumažinti komplikacijų riziką ir palengvinti ligos eigą.

Infekcijos stadijos ir vystymasis

Herpes virusas vystosi per kelis etapus. Pirmas etapas – virusas dauginasi po užsikrėtimo. Vėliau virusas “miega” nervų mazguose, kurią vadiname latentinė fazė.

Aktyvaus protrūkio metu simptomai pasireiško – dilgčiojimas, pūslelės, opos. Gijimo fazėje opos užsitraukia, susidaro šašai. Tačiau protrūkių ciklas gali kartotis, nes virusas lieka.

Apie 80 proc. pasaulio gyventojų turi herpes simplex viruso antikūnus. Dažniausiai užsikrėstama dar vaikystėje – 80-90 proc. atvejų iki septynerių metų.

Nors herpes nepagydoma, gydymas gali kontroliuoti simptomus. Tyrimai parodo, kad pūslelinės opelės be gydymo išnyksta per 8-12 dienų. Antivirusiniai vaistai nuo ankstyvos stadijos labai padeda.

Diagnozės nustatymo metodai

Herpes diagnozė dažniausiai nustatoma remiantis klinikiniais simptomais. Gydytojas atidžiai apžiūri pažeistas vietas ir įvertina pasireiškiančius simptomus. Tokie simptomai gali būti pūslelės, opa ar niežtintis bėrimas.

Norint patvirtinti diagnozę ir nustatyti herpes viruso tipą, gali būti atliekami papildomi laboratoriniai tyrimai.

Klinikiniai tyrimai

Klinikiniai herpes tyrimo metodai apima gydytojo apžiūrą ir simptomu įvertinimą. Šis pradinis vertinimas leidžia gydytojui daryti preleminarias išvadas dėl herpes viruso infekcijos. Tačiau galutinei diagnozei reikalingi papildomi laboratoriniai tyrimai.

Laboratoriniai testai

Siekiant patvirtinti herpes diagnozę ir nustatyti viruso tipą, dažniausiai atliekami šie laboratoriniai tyrimai:

• PGR testas – naudojamas nustatyti viruso DNR pažeistoje vietoje.
• Antikūnų testas – kraujo tyrimas, kuris leidžia identifikuoti herpes viruso antikūnus organizme.
• Tepinėlio tyrimas – pažeistos vietos tepinėlio mikroskopinis ištyrimas, siekiant nustatyti viruso sukeltus pakitimus ląstelėse.

Tikslus herpes diagnozės nustatymas yra labai svarbus. Jis leidžia parinkti tinkamą gydymo metodą. Tai sumažina viruso plitimo riziką.

Šiuolaikiniai gydymo būdai

Šiuolaikinis herpes gydymas dažniausiai remiasi antivirusiniais vaistais. Acikloviras, valacikloviras ir famcikloviras yra populiariausi. Jie gali būti vartojami tabletėmis arba tepami ant pažeistų vietų.

Antivirusiniai vaistai padeda greitai sutrumpinti protrūkio trukmę. Jie lengvina simptomus ir sumažina viruso plitimą.

Sunkesniu atvejuose reikia intraveninių vaistų gydymo. Tai atliekama ligoninėje. Ilgalaikis gydymas rekomenduojamas, kai protrūkiai dažnai atsiranda.

Toks gydymas kontroliuoja simptomus ir išvengia komplikacijų.

Antivirusinių vaistų priešinguose situacijose naudojami ir lokalūs būdai. Tepalai, kremai su cinku ar esenciliniais aliejais padeda palengvinti simptomus. Palaikyti imuninę sistemą stiprinančios priemonės, kaip vitamino C, žuvų aliejaus, sveika mityba ir streso valdymas, taip pat svarbūs.