Herpes virusas

Kas yra herpesas?

Herpesas – tai plačiai paplitusi virusinė infekcija, kurią sukelia herpes simplex grupės virusai. Ji pasireiškia skausmingomis pūslelėmis, kurios periodiškai atsiranda ir išnyksta. Dažniausios jų lokalizacijos – burnos sritis ir lytiniai organai. Didelė dalis užsikrėtusių žmonių net neįtaria turintys šį virusą, nes simptomai gali būti neryškūs arba visai nepasireikšti. Daugeliu atvejų herpesas nelaikomas rimta grėsme bendrai sveikatai.

Herpeso infekcija gali sukelti pūslelines burnos ar lytinių organų srityje. Šios pūslelės atsiranda bangomis ir neretai būna skausmingos.

Kiek žmonių turi herpesą?

Jungtinėse Valstijose maždaug 48 % paauglių ir suaugusiųjų iki 50 metų amžiaus yra užsikrėtę pirmojo tipo herpes simplex virusu (HSV-1), kuris dažniausiai sukelia pūslelines burnos srityje. Apie 12 % gyventojų turi antrojo tipo herpes simplex virusą (HSV-2), kuris dažniau siejamas su lytinių organų pažeidimais. Pasauliniu mastu šie skaičiai yra dar didesni – HSV-1 infekcija nustatoma apie 67 % žmonių, o HSV-2 – apie 13 %.

Herpeso virusai organizme išlieka visą gyvenimą, todėl didelė dalis vyresnio amžiaus žmonių visame pasaulyje yra užsikrėtę bent vienu herpes simplex viruso tipu.

Aftos ir herpesas: kuo jie skiriasi?

Aftos – tai burnos gleivinės pažeidimai, kurie dažnai painiojami su herpeso sukeltomis opelėmis, tačiau šios būklės nėra tapačios. Aftos atsiranda tik burnos viduje, tuo tarpu herpeso pažeidimai gali būti tiek burnos viduje, tiek išorėje.

Dažniausiai aftos atrodo kaip apvalios baltos ar gelsvos opelės, apsuptos paraudusio krašto. Jos gali susiformuoti vidinėje lūpos pusėje, skruostų gleivinėje ar ant liežuvio. Svarbu tai, kad aftos nėra užkrečiamos ir negali būti perduodamos kitam žmogui.

Lūpų pūslelinė ir herpesas

Lūpų pūslelinė – tai bendrinis pavadinimas burnos srityje atsirandančioms opoms, kurias sukelia herpes simplex virusas, dažniausiai HSV-1. Dažniausiai jos pastebimos išorinėje burnos dalyje, aplink lūpas. Kai kuriems žmonėms pūslelinės taip pat išsivysto burnos viduje – gomuryje, ant liežuvio ar dantenų.

Šie pažeidimai skiriasi nuo aftų ir dažniausiai pasireiškia kaip smulkių, skysčiu užpildytų pūslelių sankaupos. Kartais tokios pūslelinės vadinamos karščiavimo pūslelėmis.

Ar lūpų pūslelinė visada reiškia herpesą?

Taip, tikrosios lūpų pūslelinės visais atvejais yra susijusios su herpeso virusais.

Herpeso tipai

Lytinių organų herpesas

Sergant lytinių organų herpesu, opos ar pūslelės gali atsirasti aplink makštį, varpą arba išangę. Kartais pažeidimai pasireiškia sėdmenų ar šlaunų srityje. Dalis žmonių, turinčių lytinių organų herpesą, nejaučia jokių simptomų arba jie būna tokie nežymūs, kad palaikomi paprastu spuogeliu ar įaugusiu plaukeliu. Kitiems pasireiškia ryškūs ir skausmingi protrūkiai. Šie paūmėjimai gali kartotis ne vieną kartą.

Burnos herpesas

Esant burnos herpesui, opos dažniausiai formuojasi aplink burną, tačiau gali atsirasti ir kitose veido vietose. Pažeidimai paprastai praeina, tačiau po kurio laiko gali vėl atsinaujinti.

HSV-1 ir HSV-2 skirtumai

HSV-1 yra dažniausiai paplitęs herpes simplex viruso tipas. Daug žmonių juo užsikrečia dar vaikystėje. Daugeliu atvejų jis nesukelia jokių simptomų arba pasireiškia lūpų pūslelinėmis. Vis dėlto tam tikrais atvejais HSV-1 gali sukelti ir lytinių organų herpesą, pavyzdžiui, per oralinį seksą.

HSV-2 pasitaiko rečiau ir dažniausiai yra pagrindinė lytinių organų herpeso priežastis.

Abu virusai perduodami tiesioginio odos kontakto metu arba per kūno skysčius. Užsikrėtus infekcija išlieka visą gyvenimą. Žmogus gali turėti virusą to nežinodamas. Aktyvios infekcijos laikotarpiu, kai yra matomų opų arba virusas plinta nuo odos be aiškių požymių, jis gali būti perduotas kitam asmeniui. Daugeliu atvejų virusai būna neaktyvūs – tuomet jie nesukelia simptomų ir neplinta.

Kaip užsikrečiama herpesu?

Kaip perduodamas HSV-1

HSV-1 galima užsikrėsti dar kūdikystėje ar ankstyvoje vaikystėje, kai suaugusieji, neturintys akivaizdžių simptomų, bučiuoja ar liečia mažus vaikus. Bet kuriame gyvenimo etape virusas gali būti perduotas per tiesioginį kontaktą, bučinius ar naudojantis bendrais asmeniniais daiktais, tokiais kaip lūpų balzamas ar skustuvai. Taip pat HSV-1 gali patekti į lytinių organų sritį oralinio sekso metu.

Kaip perduodamas HSV-2

Dažniausias HSV-2 perdavimo būdas – vaginaliniai arba analiniai lytiniai santykiai su užsikrėtusiu asmeniu. Virusas gali būti tiek ant odos, tiek lytiniuose skysčiuose, net jei nematyti jokių opų. Kai kurie žmonės HSV-2 užsikrečia atlikdami oralinį seksą partneriui, turinčiam šią infekciją. Retais atvejais naujagimiai gali užsikrėsti HSV-2 gimdymo metu.

Ar lytinių organų herpesu galima užsikrėsti bučiuojantis?

Ne, lytinių organų herpesas neperduodamas bučiuojantis į burną. Tokiu būdu galima užsikrėsti burnos herpesu. Lytinių organų herpesas gali būti perduotas, jei partneris atlieka oralinį seksą, o burnos herpesu galima užsikrėsti atliekant oralinį seksą kitam asmeniui.

Kodėl herpesas kartojasi?

Užsikrėtus bet kuria herpes simplex viruso forma, galimi pasikartojantys protrūkiai. Laikui bėgant jie dažniausiai tampa silpnesni ir pasireiškia rečiau. HSV-2 sukeltos infekcijos linkusios kartotis dažniau nei HSV-1.

Tam tikri veiksniai gali paskatinti paūmėjimus, įskaitant stresą, kitas ligas, karščiavimą, intensyvų saulės poveikį, menstruacijas ar net chirurgines operacijas.

Kaip atrodo herpesas?

Kartais herpesas gali būti visiškai nepastebimas. Net ir esant aktyviam herpes simplex virusui, jis gali būti seilėse ar ant odos nesukeldamas jokių matomų požymių ar nemalonių pojūčių.

Ankstyvieji herpeso požymiai

Artėjant herpeso protrūkiui, dažnai pasireiškia vadinamieji įspėjamieji simptomai, kurie atsiranda dar prieš matomas opeles. Aplink burną ar lytinius organus oda gali pradėti dilgčioti, niežėti ar deginti. Šie pojūčiai dažniausiai trunka apie parą. Pažeista vieta taip pat gali parausti ir šiek tiek patinti. Sergant lytinių organų herpesu, kai kuriems žmonėms pasireiškia dilgčiojimas ar trumpi, aštrūs skausmai kojose, klubuose ar sėdmenų srityje.

Burnos herpeso požymiai

Pirmojo protrūkio metu opos gali atsirasti burnos viduje. Vis dėlto dažniau herpesas pasireiškia lūpų kraštuose arba po nosimi. Paprastai susiformuoja smulkių, skysčiu užpildytų pūslelių grupės. Vėliau šios pūslelės pratrūksta, pradeda šlapiuoti ir virsta skausmingomis opomis. Po kelių dienų jos pasidengia šašu ir palaipsniui gyja. Protrūkio metu gali padidėti kaklo limfmazgiai.

Lytinių organų herpeso požymiai

Lytinių organų ar išangės srityje gali atsirasti nedideli gumbeliai arba pūslelės. Laikui bėgant jos pradeda išskirti skystį ir tampa skausmingos. Po kelių dienų susiformuoja šašai, o pažeidimai ima gyti. Protrūkio laikotarpiu gali būti skausminga šlapintis, taip pat gali pasireikšti išskyros iš varpos ar makšties. Kai kuriems žmonėms padidėja kirkšnies limfmazgiai.

Kiti galimi simptomai

Burnos ar lytinių organų herpeso protrūkio metu, ypač pirmą kartą, gali pasireikšti ir bendrieji simptomai. Tai gali būti karščiavimas, raumenų ar viso kūno skausmai. Kai kuriais atvejais herpes simplex virusas gali patekti į akis, dažniausiai palietus herpeso opą ir po to akis. Tokia situacija dažniau susijusi su HSV-1 infekcija. Įtarus herpeso pažeidimą akyse, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją oftalmologą, nes laiku pradėtas gydymas padeda išvengti rimtų komplikacijų, įskaitant regėjimo praradimą.

Kaip sužinoti, ar turite herpesą?

Gydytojas dažnai gali įtarti herpesą vien apžiūrėjęs opas aktyvaus protrūkio metu. Norint patvirtinti diagnozę, iš pūslelės gali būti paimtas skysčio mėginys ir ištirtas laboratorijoje. Jei simptomų tuo metu nėra arba kyla rizikos klausimų, gali būti atliekamas kraujo tyrimas. Vis dėlto tokie tyrimai turi ribotumų – jie gali neparodyti neseniai įvykusios infekcijos, o nustačius virusą neįmanoma tiksliai pasakyti, kada užsikrėtimas įvyko.

Ligų kontrolės institucijos rekomenduoja išsitirti tiems žmonėms, kuriems pasireiškia galimi lytinių organų herpeso simptomai. Tyrimai taip pat gali būti naudingi asmenims, turėjusiems lytinį partnerį, sergantį lytinių organų herpesu. Daugumai žmonių profilaktinis testavimas nėra būtinas.

Kiek laiko galima turėti herpesą to nežinant?

Herpes simplex virusas organizme gali išlikti visą gyvenimą be jokių pastebimų simptomų. Iš tiesų taip nutinka labai daugeliui žmonių. Virusas iš paviršinių odos ląstelių persikelia į nervines ląsteles, kur gali ilgą laiką išlikti neaktyvus ir nesukelti jokių nusiskundimų, kol tam tikri veiksniai nesukelia naujo protrūkio.

Herpeso gydymas

Herpeso sukeltos opos dažniausiai praeina savaime, net ir nenaudojant gydymo. Vis dėlto taikant tinkamas priemones galima greičiau palengvinti simptomus ir sutrumpinti protrūkio trukmę. Pagrindinis gydymo būdas – antivirusiniai vaistai, veikiantys patį virusą.

Šie vaistai gali būti įvairių formų: kremai ir tepalai, padedantys sumažinti deginimą bei niežėjimą, taip pat tabletės ar injekcijos, kurios padeda greičiau užbaigti aktyvų ligos etapą.

Asmenys, kuriems lytinių organų herpeso protrūkiai kartojasi dažnai, kartais pasirenka kasdien vartoti antivirusinius vaistus tablečių pavidalu. Toks gydymas gali sumažinti paūmėjimų skaičių ir kartu sumažinti infekcijos perdavimo lytiniam partneriui riziką.

Kaip greičiau užgyja herpeso opos?

Veiksmingiausias būdas paspartinti gijimą – vartoti antivirusinius vaistus. Tačiau tam tikros pagalbinės priemonės namuose taip pat gali padėti greičiau sumažinti diskomfortą.

Lytinių organų herpeso atveju

Šilti sėdimi vonios seansai gali sumažinti skausmą ir dirginimą. Tarp vonių svarbu palaikyti pažeistą vietą sausą. Rekomenduojama dėvėti medvilninius apatinius, kurie leidžia odai kvėpuoti. Skausmui malšinti galima naudoti šaltus kompresus arba nereceptinius vaistus nuo skausmo, pavyzdžiui, ibuprofeną ar paracetamolį.

Burnos herpeso atveju

Burnos srityje atsiradusios opos gali būti mažiau skausmingos naudojant vietinius nuskausminamuosius preparatus, parduodamus burnos priežiūros priemonių skyriuose. Dažniausiai jie būna su lidokainu ar benzokainu. Taip pat gali padėti šalti kompresai. Lūpų balzamas gali sudrėkinti sudirgusias lūpas, tačiau jį būtina išmesti pasibaigus protrūkiui. Svarbu neplėšyti šašų ir neliesti opų, nes tai gali sulėtinti gijimo procesą.

Ar herpesas yra išgydomas?

Herpes simplex viruso visiškai pašalinti iš organizmo neįmanoma. Užsikrėtus jis lieka kūne visam gyvenimui. Didžiąją laiko dalį virusas būna neaktyvus ir tūno nervinėse ląstelėse, tačiau tam tikri veiksniai gali jį vėl suaktyvinti ir sukelti naują protrūkį.

Ar herpesas pavojingas?

Daugumai žmonių herpes simplex infekcija nėra pavojinga, net jei protrūkiai kartojasi dažnai. Tačiau tam tikroms grupėms ši infekcija gali sukelti rimtesnių komplikacijų. Didžiausia rizika kyla naujagimiams ir asmenims, kurių imuninė sistema nusilpusi.

Jeigu žmogus yra nėščias, jam buvo atlikta organų transplantacija arba jis serga vėžiu ar ŽIV infekcija, apie galimus herpeso simptomus būtina nedelsiant informuoti gydytoją.

Silpnesnį imunitetą turintiems asmenims herpes simplex virusas gali sukelti stemplės infekciją – vadinamąjį herpetinį ezofagitą. Tokiais atvejais protrūkiai gali būti dažnesni ir sunkesni, o opos – skausmingesnės. Naujagimiams herpesinė infekcija gali išplisti po visą organizmą ir sukelti smegenų uždegimą, o tai yra gyvybei pavojinga būklė.

Dažniausiai užduodami klausimai apie herpesą

Ar galima užsikrėsti herpesu dalijantis gėrimu?

Tokia galimybė teoriškai egzistuoja, nes herpeso virusų gali būti seilėse. Vis dėlto tai nėra pagrindinis infekcijos perdavimo būdas. Dažniausiai užsikrečiama per tiesioginį odos kontaktą arba per tiesioginį sąlytį su kito žmogaus seilėmis ar lytiniais skysčiais.

Ar herpesas gali išlikti ant paviršių?

Virusas trumpą laiką gali išlikti ant tam tikrų paviršių – nuo kelių valandų iki kelių dienų. Tačiau jis lengvai sunaikinamas įprastomis buitinėmis valymo priemonėmis, tokiomis kaip baliklis ar spiritas. Dar svarbiau tai, kad nėra duomenų, jog žmonės užsikrėstų herpesu per tualeto sėdynes, patalynę ar kitus aplinkos paviršius.

Kuo skiriasi lytinių organų herpesas ir lytinių organų karpos?

Abi šios būklės plinta per tiesioginį odos kontaktą, tačiau jas sukelia skirtingi virusai ir jos gydomos skirtingais vaistais. Lytinių organų karpoms būdingi iškilimai dažniausiai nėra skausmingi ir paprastai nevirsta atviromis opomis, kaip tai nutinka sergant lytinių organų herpesu.

Kaip lytinių organų herpesas veikia nėštumą?

Jeigu moteris pirmą kartą užsikrečia lytinių organų herpesu nėštumo metu, gimdymo metu virusas gali būti perduotas kūdikiui. Jei infekcija buvo patirta anksčiau, rizika vis dar egzistuoja, tačiau ji yra mažesnė. Dauguma naujagimių vis dėlto neužsikrečia.

Sergant lytinių organų herpesu, nėštumo pabaigoje gydytojas gali rekomenduoti vartoti antivirusinius vaistus. Jei artėjant gimdymui pastebimos herpeso opos ar kiti aktyvios infekcijos požymiai, gali būti siūlomas gimdymas cezario pjūvio būdu, siekiant sumažinti riziką kūdikiui.

Ar prezervatyvai apsaugo nuo lytinių organų herpeso?

Prezervatyvai gali sumažinti užsikrėtimo riziką, tačiau visiškos apsaugos neužtikrina. Taip yra todėl, kad jie ne visada dengia visas odos vietas, kuriose gali būti herpeso pažeidimų ar aktyvių virusų.

Kaip sumažinti lytinių organų herpeso perdavimo riziką?

Kai kurie žmonės kasdien vartoja antivirusinius vaistus, kad sumažintų viruso perdavimo tikimybę. Taip pat svarbu vengti vaginalinių, analinių ar oralinių lytinių santykių tuo metu, kai pasireiškia herpeso simptomai. Atviras bendravimas su gydytoju ir lytiniais partneriais padeda tinkamai įvertinti ir valdyti galimą riziką.

Šaltiniai

• Pasaulio sveikatos organizacija (World Health Organization) – informacija apie herpes simplex virusų paplitimą, perdavimą ir visuomenės sveikatos aspektus.
• Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (Centers for Disease Control and Prevention) – klinikinės gairės, diagnostika, gydymas ir prevencijos rekomendacijos.
• European Centre for Disease Prevention and Control (ECDC) – epidemiologiniai duomenys ir lytiškai plintančių infekcijų stebėsena Europoje.
• UpToDate medicinos duomenų bazė – įrodymais pagrįstos apžvalgos apie herpes simplex infekcijų kliniką, gydymą ir komplikacijas.
• Mandell, Douglas, and Bennett’s Principles and Practice of Infectious Diseases – autoritetingas infekcinių ligų vadovėlis, apimantis herpes simplex virusus ir jų patogenezę.