Žemas kraujospūdis (hipotenzija): simptomai, priežastys ir gydymas

• Posturalinė hipotenzija: Staigus kraujospūdžio sumažėjimas, kai atsistojama iš sėdimos ar gulimos padėties.
• Neuralinė hipotenzija: Kraujospūdžio sumažėjimas po ilgo stovėjimo, dažniausiai paveikiantis jaunesnius žmones.
• Sunki hipotenzija (šokas): Staigus ir stiprus kraujospūdžio sumažėjimas, dažnai sukeltas medicininės avarijos, pavyzdžiui, kraujo netekimo, infekcijos ar širdies nepakankamumo.
• Chronic low blood pressure: Nuolatinis žemas kraujospūdis, kuris gali sukelti galvos svaigimą ar alpimą, tačiau paprastai nėra pavojingas.
• Postprandialinė hipotenzija: Kraujospūdžio sumažėjimas po valgymo, dažnai paveikiantis vyresnio amžiaus žmones.

• Ortostatinė hipotenzija: Kraujospūdžio sumažėjimas, kai atsistojama iš sėdimos ar gulimos padėties.
• Neurogeninė hipotenzija: Kraujospūdžio sumažėjimas dėl nervų sistemos sutrikimo.
• Hipovolemija: Kraujo ar skysčių netekimas, sukeliantis sumažėjusią kraujo tūrį.
• Sunki infekcija (sepsis): Infekcija kraujotakos sistemoje, sukelianti žemą kraujospūdį.
• Nėštumas: Sumažėjęs kraujospūdis nėštumo metu, ypač ankstyvosiose stadijose.
• Endokrininiai sutrikimai: Tokie kaip antinksčių nepakankamumas ar hipotirozė.

• Širdies problemos: Širdies priepuolis, širdies nepakankamumas, lėtas širdies ritmas (bradikardija) ar širdies vožtuvų problemos.
• Endokrininiai sutrikimai: Hipotirozė, Addison’o liga ar žemas cukraus kiekis kraujyje (hipoglikemija).
• Dehidratacija: Sukelta ligų, tokių kaip viduriavimas, vėmimas ar karščiavimas.
• Reikšmingas kraujo netekimas: Dėl sužalojimų ar vidinio kraujavimo.
• Infekcijos (sepsis): Sunkios infekcijos, sukeliančios plačią uždegimą ir žemą kraujospūdį.
• Mitybos trūkumai: B12 ar folio rūgšties trūkumas, paveikiantis raudonųjų kraujo kūnelių gamybą.

• Diuretikai: Furosemidas, hidrochlorotiazidas, naudojami skysčių susilaikymui ir aukštam kraujospūdžiui.
• Beta blokatoriai: Metoprololis, atenololis, naudojami širdies ligoms, mažinantys širdies ritmą ir kraujospūdį.
• Alfa blokatoriai: Prazosinas, doksazosinas, naudojami prostatos problemoms ar aukštam kraujospūdžiui.
• Antidepresantai: Tricikliai antidepresantai, tokie kaip amitriptilinas, arba SSRI.
• Vazodilatatoriai: Geriausi vaistai žemam BP, tokie kaip nitroglicerinas, naudojami krūtinės skausmui, mažinant kraujospūdį.
• Opioidai: Skausmą malšinantys vaistai, tokie kaip morfinas ar oksikodonas.

• Fizinis tyrimas: Pulsas, širdies ritmas ir kraujospūdis, keičiantis padėtį.
• Kraujo tyrimai: Siekiant nustatyti būkles, tokias kaip anemija ar dehidratacija.
• Elektrokardiograma (EKG): Registruoja širdies veiklą, kad būtų nustatyti aritmijos ar širdies problemos.
• Echokardiograma: Ultragarsas, skirtas širdies vožtuvų problemoms ar pažeidimams patikrinti.
• Streso testas: Stebi širdies veiklą fizinio krūvio metu, kad būtų nustatytos širdies priežastys.
• Pasvirimo stalo testas: Vertina, kaip kraujospūdis keičiasi keičiantis padėčiai.
• 24 valandų kraujospūdžio stebėjimas: Stebi kraujospūdį visą dieną ir naktį.

• Padidinti druskos ir skysčių vartojimą, kad padidėtų kraujo tūris.
• Nešioti kompresines kojines, kad pagerėtų kraujotaka.
• Palaipsniui keisti padėtį, kad būtų išvengta staigaus kraujospūdžio sumažėjimo.
• Prireikus koreguoti vaistus, kurie prisideda prie hipotenzijos.
• Spręsti pagrindines sveikatos problemas, tokias kaip širdies sutrikimai ar hormoniniai disbalansai.
• Sunkių atvejų metu gali prireikti intraveninių skysčių ar vaistų, kad padidėtų kraujospūdis.

• Fludrokortizonas: Vaistas, padedantis padidinti kraujo tūrį ir pakelti kraujospūdį.
• Midodrinas: Padeda susiaurinti kraujagysles, kad padidėtų kraujospūdis.
• Eritropoetinas: Hormonų terapija, skirta padidinti raudonųjų kraujo kūnelių gamybą anemijos atvejais, sukeliančios žemą kraujospūdį.
• Droxidopa: Naudojamas gydyti žemą kraujospūdį, sukeltą neurogeninės ortostatinės hipotenzijos.

• Amžius: Vyresni suaugusieji yra labiau linkę į hipotenziją.
• Širdies ligos: Širdies problemos gali sukelti žemą kraujospūdį.
• Dehidratacija: Skysčių netekimas sumažina kraujo tūrį.
• Kraujo netekimas: Reikšmingas kraujavimas sukelia žemą kraujospūdį.
• Hormonaliniai sutrikimai: Problemos, tokios kaip skydliaukės ar antinksčių sutrikimai.
• Vaistai: Kai kurie vaistai gali sumažinti kraujospūdį.
• Postūriniai pokyčiai: Staigus atsistojimas gali sukelti kraujospūdžio sumažėjimą.

• Alpimas: Padidėjusi kritimo rizika.
• Šokas: Ypač žemas kraujospūdis gali sukelti šoką.
• Organų pažeidimas: Ilgalaikė hipotenzija gali pakenkti organams.
• Chronic fatigue: Nuolatinis silpnumas ir nuovargis.

Namų gydymo priemonės žemam kraujospūdžiui (hipotenzijai)

• Gerkite daugiau vandens: Hidracija padeda išlaikyti kraujo tūrį ir užkirsti kelią dehidratacijai.
• Vartokite druską: Nedidelis druskos padidėjimas gali padėti pakelti kraujospūdį, tačiau pirmiausia pasitarkite su gydytoju.
• Kofeinas: Puodelis kavos ar arbatos gali laikinai padidinti kraujospūdį.
• Valgykite mažesnius patiekalus: Dideli valgymai gali sukelti staigų kraujospūdžio sumažėjimą. Pabandykite mažesnius, dažnesnius patiekalus.
• Nešiokite kompresines kojines: Jos gali padėti sumažinti kraujo kaupimąsi kojose ir palengvinti žemo kraujospūdžio simptomus.
• Kelkite kojas: Gulint su pakeltomis kojomis galima padidinti kraujo tekėjimą į širdį.
• Reguliarūs pratimai: Pratimai, skirti žemam kraujospūdžiui, gerina kraujotaką ir padeda reguliuoti kraujospūdį.