Ką reiškia dažnas širdies drebėjimas – kai reikia sunerimti

Kasdienis gyvenimo ritmas, stresas ir netinkama mityba gali reikšmingai paveikti mūsų širdies ritmą. Dažnas širdies drebėjimas, kitaip vadinamas palpitacija, yra simptomai, su kuriais susiduria daugelis žmonių, tačiau ar visada reikia nerimauti? Šis straipsnis padės suprasti širdies drebėjimų priežastis, galimus rizikos veiksnius ir kaip atskirti, kada tai gali būti rimtesnių sveikatos problemų indikatorius.

Kai širdis plaka ne taip, kaip turėtų

Širdies drebėjimo apibūdinimas

Širdies drebėjimas arba palpitacijos yra pojūtis, kai širdis plaka stipriai, greitai arba netinkamai. Dažnai tai jaučiama krūtinės, gerklės ar kaklo srityje. Širdies drebėjimai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių ir kartais yra normalūs, tačiau jie taip pat gali būti ankstyvas požymis, kad kažkas negerai organizme.

Pagrindinės priežastys

Yra daugybė priežasčių, kodėl gali atsirasti širdies drebėjimai. Dažniausiai jie susiję su:

• Stresu ir nerimu – emocinės būsenos, kurios gali stimuliuoti simpatinę nervų sistemą.
• Nesveika mityba – kofeinas, nikotinas, alkoholis ir didelis cukraus kiekis gali paveikti širdies plakimą.
• Miego trūkumas ir nuovargis, kurie silpnina organizmo gebėjimą atsipalaiduoti.
• Širdies ligos, tokios kaip ekstrasistolija, tachikardija arba aritmija.
• Hormoniniai pakitimai, susiję su skydliaukės disfunkcija arba nėštumu.

Kada sunerimti dėl širdies drebėjimų?

Normalūs širdies drebėjimai

Dažnai širdies drebėjimai nėra pavojingi ir gali būti laikomi normaliu atsaku į tam tikrus išorinius stimulus. Pavyzdžiui, stiprios emocijos, tokių kaip baimė, jaudulys ar meilė, gali sukelti trumpalaikį širdies plakimo padažnėjimą. Po intensyvaus fizinio krūvio taip pat natūralu jausti pagreitėjusį širdies ritmą. Svarbiausia yra stebėti ar tokie drebėjimai praeina savaime po kurio laiko.

Netikėti ir dažni simptomai

Vis dėlto, kai širdies drebėjimai tampa dažni ar nenuspėjami, reikia atkreipti dėmesį. Jei palpitacijos pasireiškia kartu su šiais simptomais, būtina pasitarti su gydytoju:

• Skausmas krūtinėje ar spaudimas, kuris gali būti ženklas, kad širdis sunkiau aprūpinama krauju.
• Galvos svaigimas, sąmonės netekimas arba beveik sąmonės netekimas, rodantys, kad smegenys gali negaudai pakankamai deguonies.
• Dusulys, rodo kvėpavimo sistemos apkrovimą ar problemas.
• Nerimas, kuris nepraeina ir tampa prasta sveikatos būklės priežastimi.

Diagnostika ir gydymo galimybės

Konsultacija su specialistu

Jei širdies drebėjimai pradeda kelti susirūpinimą, būtina pasitarti su šeimos gydytoju arba kardiologu. Gydytojas gali paskirti atlikti įvairius tyrimus, pavyzdžiui, elektrokardiogramą (EKG), Holterio monitoravimą ar echoskopiją, siekiant išsiaiškinti ar nėra paslėptų širdies problemų.

Gydymo strategijos

Gydymas dažniausiai priklauso nuo konkrečios drebėjimų priežasties. Jei širdies drebėjimai atsiranda dėl streso, gali būti patariama keisti gyvenimo būdą, pavyzdžiui, daugiau ilsėtis, mažinti kofeino suvartojimą ar išmokti relaksacijos technikų. Jei diagnozuojama tam tikra širdies liga, gali būti skirti medikamentai ar kita tinkama gydymo forma.

Patarimai, kaip išvengti širdies drebėjimų

Gyvenimo būdo keitimas

Sveika gyvenimo būdo keitimas gali turėti didelę įtaką mažinant širdies drebėjimų dažnumą. Rekomenduojama:

• Reguliariai mankštintis, kad pagerintumėte širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatą.
• Valgyti subalansuotą ir sveiką maistą, vengiant per daug kofeino, alkoholio ir perdirbtų maisto produktų.
• Skirti laiko atsipalaidavimui: praktikuoti jogą arba meditaciją, siekiant sumažinti stresą ir nerimą.
• Užtikrinti pakankamą miego kiekį, nes nuovargis dažnai susijęs su širdies ritmo sutrikimais.

Mokykitės klausytis savo kūno

Atsiradus bet kokiems neįprastiems simptomams, svarbu neatidėlioti apsilankymo pas gydytoją. Laiku diagnozuota problema reiškia efektyvesnį gydymą ir geresnes sveikatos perspektyvas. Mokymasis atpažinti savo kūno signalus ir išsamiai juos paaiškinti gydytojui gali sudaryti sąlygas tiksliai nustatyti problemų priežastis ir jas veiksmingai išspręsti.

Apmąstant mitus apie širdies drebėjimus

Baimės dėl širdies priepuolio

Dažnai klaidingai manoma, kad širdies drebėjimai visada yra širdies priepuolio ženklas. Nors tai gali būti vienas iš požymių, širdies drebėjimai yra dažniausiai susiję su mažiau grėsmingomis priežastimis, ypač jei jie atsiranda epizodiškai be kitų rimtų simptomų.

Nenuleiskite rankų be pagalbos

Dažnai žmonės ignoruoja širdies drebėjimus, laikydami, kad jie praeis savaime. Tai gali būti tiesa daugeliu atvejų, tačiau ignoravimas gali būti pavojingas, jei simptomai yra dažni arba sunkėja. Sveikatos priežiūra neturėtų būti antraeilis dalykas ir būtina kreiptis į specialistą, kad užtikrintumėte optimalų sveikatos lygį.

Todėl, jei jaučiate dažnus širdies drebėjimus, net jei jie nėra lydimi kitų simptomų, verta pasikonsultuoti su savo gydytoju. Rūpinimasis savo širdies sveikata yra ne tik būtinumo reikalas, bet ir ilgalaikis įsipareigojimas pagerinti savo gyvenimo kokybę. Dėl tinkamo gyvenimo būdo, sveikos mitybos ir sąmoningo poilsio galite pasiekti geresnę sveikatos būklę ir sumažinti širdies drebėjimų riziką.