Kaip dažnai reikėtų praustis duše?

0
6
Kaip dažnai reikėtų praustis duše

Kaip dažnai reikėtų praustis duše priklauso nuo jūsų sveikatos poreikių, darbo pobūdžio, gyvenimo būdo ir asmeninių pageidavimų. Pavyzdžiui, jei esate fiziškai aktyvus ar dirbate purviną darbą, gali tekti praustis kasdien.

Šis straipsnis padės jums suprasti, kaip dažnai reikėtų praustis palyginti su tuo, kaip dažnai tai daro dauguma žmonių. Taip pat apžvelgiama, kas nutinka, jei prausiatės per retai, ir kaip apsaugoti odą, kai prausiatės.

Kaip dažnai suaugusieji turėtų praustis duše?

Daugelis žmonių prausiasi gana dažnai. Apytiksliai du trečdaliai žmonių prausiasi kasdien.

Prausimasis kasdien nebūtinai yra „nesveikas”, tačiau jums gali to ir nereikėti. Daugeliui žmonių pakanka pilno kūno prausimosi kas antrą arba net kas trečią dieną.

Vis dėlto, tai, kad nesiprausiate kasdien, nereiškia, kad turėtumėte visiškai atsisakyti asmeninės higienos.

Dienomis, kai nesimaudote, naudokite švarų skalbiklį kūnui nuvalyti. Taip pat naudinga kas vakarą nuplauti veidą, kad pašalintumėte nešvarumus, makiažą ir kremus nuo saulės, kurie gali užkimšti poras.

Kas turėtų praustis kasdien?

Kasdienis prausimasis reikalingas, jei jūs išsipurvinate, prakaituojate ar esate veikiami alergenų ar pavojingų chemikalų darbe ar įprastose veiklose.

Žmonės, kurie gali norėti praustis kasdien, yra:

  • Ūkininkai
  • Gyvūnų gelbėjimo savanoriai ir darbuotojai
  • Kraštovaizdžio specialistai
  • Sodininkai
  • Statybininkai
  • Laidotuvių direktoriai
  • Sportininkai
  • Fitneso instruktoriai
  • Intensyviai sportuojantys asmenys

Nors prausimasis kelis kartus per dieną paprastai nėra būtinas, kartais gali prireikti praustis daugiau nei vieną kartą per dieną, jei susitepate labiau nei įprastai arba jei kelis kartus per dieną susiduriate su agresyviomis cheminėmis medžiagomis.

Jūsų prausimosi poreikiai taip pat gali keistis priklausomai nuo metų laiko. Pavyzdžiui, jei gyvenate regione, kur vasarą būna labai karšta, gali būti patogu praustis kasdien, kad pašalintumėte prakaitą ir išliktumėte gaivūs.

Po fizinio krūvio ar intensyvaus prakaitavimo, reikėtų nusiprausti ir kuo greičiau persirengti į švarius, sausus drabužius. Dėvint prakaituotus ar drėgnus drabužius gali padidėti rizika susirgti bakterinėmis ar grybelinėmis infekcijomis, tokiomis kaip kirkšnių grybelis.

Kiek laiko galima išbūti nesiprausus?

Laikotarpis, kurį galima išbūti nesiprausus, priklauso nuo kasdienės veiklos, kiek stipriai išsipurvinate ar prakaituojate, bei nuo to, su kokiais alergenais ar chemikalais susiduriate.

Kas nutinka, jei nesiprausiate kelis mėnesius?

Jei nesiprausiate kelias dienas, gali atsirasti kūno kvapas. Taip pat pradeda kauptis negyvos odos ląstelės, prakaitas ir riebalai, kurie gali užkimšti poras ir sukelti spuogus žmonėms, linkusiems į šią problemą.

Jei nesiprausiate kelis mėnesius, gali išsivystyti būklė, vadinama nevalymo dermatitu (DN). Šiuo atveju ant odos susidaro rudos dėmės, kuriose kaupiasi negyvos ląstelės, purvas, prakaitas ir kiti nešvarumai. Ši būklė dažniausiai pasireiškia žmonėms, kurie dėl fizinių ar psichikos sveikatos sutrikimų negali tinkamai prižiūrėti savo kūno.

DN taip pat gali išsivystyti po operacijos, kai pacientas bijo liesti sritį aplink pjūvį arba tai daryti yra skausminga.

Šią būklę galima gydyti užtikrinant, kad asmuo turėtų reikiamą pagalbą reguliariai valyti paveiktą odos plotą.

Sveiko prausimosi patarimai

Kiekvieną kartą maudantis duše yra keli žingsniai, kurių laikantis galima apsaugoti odą.

Naudokite šiltą, o ne karštą vandenį

Karštas vanduo gali pašalinti natūralius odos apsauginius aliejus, tokius kaip sebumas.

Prauskitės trumpai

Ideali prausimosi trukmė – nuo penkių iki dešimties minučių. Per ilgai būnant po vandeniu oda gali išsausėti.

Naudokite nedžiovinantį muilą

Nesvarbu, ar renkatės kietą muilą, ar skystą prausiklį, pasirinkite produktą, pažymėtą kaip drėkinamąjį, kad išlaikytumėte odos drėgmę.

Muilą naudokite tik tam tikrose kūno vietose

Muilą ribokite tik tose vietose, kurios yra linkusios skleisti nemalonų kvapą, pavyzdžiui, pažastyse, kirkšnyse, sėdmenyse ir pėdose.

Būkite švelnūs

Jei naudojate kūno šveitiklį ar kempinę, netrinkite odos per stipriai. Po dušo šluostantis rankšluosčiu, odą švelniai tapšnokite, o ne trinkite.

Drėkinkite odą po prausimosi

Jei jūsų oda linkusi sausėti ar yra jautri, išėję iš dušo dar drėgną kūną ištepkite bekvapiu drėkinamuoju kremu, kūno losjonu arba aliejumi.

Laikykite kempines ir šveitiklius švarius

Drėgnos kempinės, šveitikliai ir dušo pompos yra puiki terpė bakterijoms ir pelėsiui daugintis. Leiskite jiems išdžiūti ore už dušo ribų ir pakeiskite arba išdezinfekuokite bent kas du mėnesius.

Keiskite rankšluosčius

Rankšluosčius reikia keisti švariais bent kartą per savaitę. Dar svarbiau yra užtikrinti, kad jie visiškai išdžiūtų tarp naudojimų, nes drėgmė gali skatinti bakterijų augimą. Rankšluosčius geriausia džiovinti išskleistus ant rankšluosčių laikiklio, o ne pakabintus ant kabliuko, kad džiovinimo procesas būtų greitesnis.

Šaltiniai:

  1. Harvardo sveikatos leidiniai. Ar būtina praustis kasdien?

  2. Amerikos dermatologų asociacija. Kaip kontroliuoti riebią odą.

  3. Ligų kontrolės ir prevencijos centrai. Rankų plovimas.

  4. Virdžinijos sveikatos departamentas. Nežinomas cheminis poveikis.

  5. MedlinePlus. Kirkšnių grybelis.

  6. Saha A, Seth J, Sharma A, Biswas D. Nevalymo dermatitas – trijų atvejų aprašymas. Indian J Dermatol. 2015;60(2):185-187. doi:10.4103/0019-5154.152525

  7. Amerikos dermatologų asociacija. 8 būdai, kaip išvengti psoriazės paūmėjimo maudantis.

  8. Nacionalinė egzemos asociacija. Egzema ir maudymasis.

  9. Herrero-Fernandez M, Montero-Vilchez T, Diaz-Calvillo P, Romera-Vilchez M, Buendia-Eisman A, Arias-Santiago S. Vandens poveikio ir temperatūros pokyčių įtaka odos barjero funkcijai. J Clin Med. 2022;11(2):298. doi:10.3390/jcm11020298

  10. UW Medicine. Kaip dažnai reikėtų valyti daiktus, remiantis mikrobiologo rekomendacijomis.

  11. Twumwaa H, Asumang B, Imoro ZA, Kpordze SW. Dantų šepetėlių ir rankšluosčių tvarkymas bei jų mikrobiologinė kokybė: studentų atvejis Ganoje. Afr J Infect Dis. 2020;15(1):41-46. doi:10.21010/ajid.v15i1.5

Komentarų sekcija išjungta.