Kaip jūsų kūnas reaguoja į neaiškią situaciją

Neaiškios situacijos – tai gyvenimo dalis, su kuria susiduria kiekvienas. Tai gali būti netikėtas pokalbis, neįprasta darbo užduotis arba nežinomybė dėl sveikatos tyrimo rezultatų. Tokios akimirkos natūraliai sukelia įtampą, o žmogaus kūnas į jas reaguoja itin kompleksiškai: nuo akimirksniu išsiskiriančių stresinių hormonų iki subtilių fiziologinių pokyčių. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip organizmas reaguoja į neaiškias situacijas, kas vyksta mūsų nervų sistemoje ir kaip galime padėti sau suvaldyti natūralias organizmo reakcijas.

Kas laikoma neaiškia situacija?

Neaiški situacija – tai būsena, kai neturime visos reikiamos informacijos ar kontrolės, kad tiksliai žinotume kas nutiks toliau. Tokiose situacijose smegenys negeba numatyti saugaus ir greito sprendimo. Tai gali būti didesnė arba mažesnė kasdienybės dalis: nuo viešo kalbėjimo, darbo pokalbio ar naujos gyvenimo aplinkybės iki netikėtų pokyčių sveikatoje ar finansuose.

Kodėl mūsų kūnas reaguoja į nežinią?

Mūsų protėviai išgyveno, nes gebėjo greitai atpažinti pavojų. Nežinomybė signalizuoja smegenims, kad gali būti grėsmė, net jei realiai tokios nėra. Ši reakcija veikia per vadinamąjį „kovok arba bėk“ (fight or flight) mechanizmą. Kai susiduriame su neaiškia situacija, aktyvuojama simpatinė nervų sistema, išsiskiria kortizolis bei adrenalinas, kūnas pasiruošia gynybai arba pabėgimui.

Kaip fiziologiškai reaguojama į neaiškumą?

1. Padidėjęs streso hormonų lygis

Bet koks neaiškumas pirmiausia aktyvuoja hipotalamo-hipofizės-antinksčių ašį, dar vadinamą HPA ašimi. Šios grandinės galutinis produktas – streso hormonai (kortizolis ir adrenalinas). Jie sukelia:

• padidėjusį širdies ritmą,
• pakilusią kraujospūdį,
• greitesnį kvėpavimą,
• motorikos ir refleksų paaštrėjimą.

Šie pokyčiai akimirksniu paruošia kūną veiksmui, tačiau ilgesnis jų aktyvumas gali varginti nervų sistemą ir sukelti pervargimą.

2. Smegenų veiklos pokyčiai

Neaiškios situacijos stipriai veikia smegenų žievės (ypač priekinės dalies) ir tonzilės – limbinės sistemos dalies veiklą. Šios sritys atsakingos už rizikos vertinimą, pavojaus atpažinimą ir emocijų valdymą. Priekinė smegenų žievė ima aktyviau ieškoti sprendimų, tačiau, kai informacijos trūksta, vis daugiau kontrolės perima emocinis centras. Dėl to gali pasireikšti nerimas, impulsyvumas, sunkumai priimant sprendimus.

3. Imuninės sistemos svyravimai

Trumpalaikis stresas gali net padidinti imuniteto aktyvumą, tačiau nuolatinis neaiškumas ir iš to kylantis nerimas silpnina imuninę sistemą, didina uždegiminių procesų tikimybę, skatina lėtines ligas.

Psichologinės reakcijos į nežinomybę

Be fiziologinių reakcijų svarbios ir psichologinės. Neaiškumas dažnai sukelia:

• nerimą,
• baimę,
• supainiojimo jausmą,
• dirglumą.

Ilgainiui tai gali paskatinti vengimo elgseną, didesnį poreikį kontroliuoti aplinką arba net perdegimą, jei nežinomybė susijusi su profesine ar asmenine atsakomybe.

Kuo tai naudinga ir kada žalinga?

Natūrali baimė ir aktyvus organizmo pasiruošimas trumpalaikėse neaiškiose situacijose turi savo prasmę – jos padeda greitai reaguoti, ugdo lankstumą, skatina spręsti problemas. Tačiau nuolatinis neapibrėžtumas ir ilgalaikis stresas žaloja kūną ir psichiką.

• Trumpalaikis stresas – adaptyvus, naudingas iššūkių įveikimui.
• Ilgalaikis stresas – didina kraujotakos ligų, depresijos, virškinimo sutrikimų riziką, silpnina imuninę sistemą.

Mitai apie nežinomybės poveikį

Mitas 1: „Turiu viską žinoti, kitaip negalėsiu elgtis teisingai”

Realybėje žmogaus smegenys pritaikytos veikti net ir turint ne visą informaciją. Sprendimus dažnai priimame greičiau ir tiksliau nei manome, išnaudodami „vidinį kompasą“ – anksčiau sukauptą patirtį bei išmintį. Visiškos kontrolės nebuvimas nebūtinai veda į klaidas.

Mitas 2: „Neaiškumas visada žalingas”

Tiesa ta, kad nežinomybė kartais mus motyvuoja – tuomet labiau stengiamės, ieškome kūrybiškų sprendimų. Mokymasis prisitaikyti prie pasikeitimų padeda augti kaip asmenybei ir stiprina nervų sistemą.

Kaip sumažinti neaiškumo keliamą įtampą?

1. Praktikuokite sąmoningumo pratimus

Meditacija, kvėpavimo pratimai ir kiti dėmesio valdymo metodai padeda mažinti emocinį atsaką į stresą, suaktyvina parazimpatinę nervų sistemą, padedančią organizmui nusiraminti. Net 10–15 minučių sąmoningo kvėpavimo per dieną žymiai sumažina kortizolio lygį kraujyje.

2. Suskaidykite problemas dalimis

Kai nekontroliuojamas visas neaiškumas, suskaidymas į mažus žingsnius suteikia daugiau aiškumo, leidžia koncentruotis ties tuo, ką kontroliuojate čia ir dabar.

3. Pasikliaukite palaikymo tinklu

Artimųjų ar draugų parama (arba profesionali psichologo pagalba) padeda racionalizuoti nerimą, rasti naują požiūrį ir sumažinti izoliacijos jausmą.

4. Skirkite laiko fizinei veiklai

Reguliarus sportas ženkliai sumažina streso hormonų kiekį, stiprina tiek kūną, tiek psichiką, ir padeda atsistatyti po neaiškių, varginančių situacijų.

Kada ieškoti specialistų pagalbos?

Jeigu patiriate nuolatinį nerimą, miego sutrikimus, jaučiate gilų nuovargį ar pastebite, kad neaiškios situacijos trukdo kasdieniam gyvenimui, pravartu kreiptis į gydytoją arba psichologą. Ankstyva pagalba gali užkirsti kelią rimtesniems sutrikimams ir padėti rasti priemones, kaip lengviau tvarkytis su nežinomybės keliamu stresu.

Išvada

Neaiškios situacijos neišvengiamos, tačiau jos nebūtinai turi būti žalingos. Suprasdami, kaip jūsų kūnas reaguoja į nežinomybę, galite identifikuoti savo reakcijas, praktiškai sumažinti stresą ir išgyventi nežinomybę stipriau. Mokymasis priimti, kad visiškai kontroliuoti ateities neįmanoma, yra svarbi psichologinio atsparumo dalis. Nors nežinia dažnai sukelia organizmui įtampą, kruopščiai lavinamos streso valdymo technikos ir artimųjų palaikymas gali padėti ne tik išgyventi, bet ir augti sudėtingose situacijose.