Kaip jūsų širdis reaguoja į emocinį perkrovimą

Ar kada pajutote, kaip staiga suintensyvėja širdies plakimas, kai susiduriate su stresu arba stipriomis emocijomis? Emocinis perkrovimas daugeliui pažįstamas jausmas – tai stiprus psichologinis stresas, netikėti nemalonūs įvykiai ar perkrautas dienotvarkės grafikas gali stipriai paveikti ne tik nuotaiką, bet ir širdies darbą. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad emocinė būsena yra tiesiogiai susijusi su mūsų širdies veikla, todėl svarbu suprasti, kaip veikia šis ryšys ir kaip rūpintis savo emocine bei fizine sveikata.

Kas yra emocinis perkrovimas?

Emocinis perkrovimas – tai būklė, kai žmogaus emocinės reakcijos ir stresiniai veiksniai tampa tokie stiprūs ar užsitęsę, kad peržengia kasdienio prisitaikymo galimybes. Tokia būsena dažnai pasireiškia nuolatiniu nerimu, nuovargiu ar net fiziniais simptomais, tokiais kaip galvos skausmas, virškinimo sutrikimai ar širdies ritmo pokyčiai. Ilgainiui tai gali lemti rimtesnes sveikatos problemas.

Kaip stresas veikia širdį?

Streso hormonų poveikis

Patyrus staigų ar užsitęsusį stresą, organizmas išskiria hormonus, tokius kaip adrenalinas ir kortizolis. Šie hormonai paruošia kūną „kovok arba bėk“ reakcijai – širdis ima plakti greičiau, kraujospūdis didėja, raumenys įsitempia. Nors trumpalaikiai pokyčiai mobilizuoja organizmą, ilgalaikis hormonų perteklius gali apkrauti širdį ir kraujagyslių sistemą.

Širdies ritmo pokyčiai

Emocinis perkrovimas dažnai pasireiškia pagreitėjusiu ar nereguliariu širdies ritmu: atsiranda palpitacijos (jutimas, kad širdis „mušasi“ krūtinėje), kartais praleidžiamas dūžis. Tokios reakcijos dažniausiai yra laikinos, tačiau jeigu jos dažnos ar trunka ilgiau, gali nulemti rimtesnius širdies ritmo sutrikimus (pvz., prieširdžių virpėjimą).

Fiziologiniai širdies pokyčiai

Kraujospūdžio didėjimas

Emocinis stresas sukelia kraujagyslių susitraukimą ir padidina kraujospūdį. Tai natūrali kūno reakcija norint padidinti kraujo pritekėjimą į gyvybiškai svarbius organus. Tačiau ilgesnis kraujospūdžio padidėjimas apkrauna širdį, gali pagreitinti kraujagyslių standėjimą ir didina širdies ligų riziką.

Širdies raumens apkrova

Dažnas ar ilgai trunkantis emocinis perkrovimas gali paveikti širdies raumenį: ilgainiui širdies raumens skaidulos storėja arba silpsta, sumažėja atsparumas fiziniam krūviui. Taip vystosi širdies nepakankamumas ar kiti širdies funkcijos sutrikimai.

Emocinės būsenos ir širdies sveikatos ryšys

Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos didėjimas

Ilgalaikis emocinis stresas ir perkrovimas gali padidinti infarkto ar insulto riziką. Tyrimai atskleidžia, kad žmonės, kurie dažnai patiria stiprų nerimą, pyktį ar depresiją, dažniau susiduria su širdies ligomis nei tie, kurių emocinė sveikata yra geresnė. Stresas taip pat gali netiesiogiai lemti nesveikus įpročius – persivalgymą, rūkymą, sumažėjusį fizinį aktyvumą, kurie dar labiau didina riziką.

Tako-tsubo ar „sudužusios širdies“ sindromas

Yra medicininė būklė, žinoma kaip Tako-tsubo ar „sudužusios širdies“ sindromas, kai stiprus emocinis sukrėtimas (pvz., netikėta netektis ar siaubas) laikinai paralyžiuoja dalį širdies raumens. Simptomai labai primena širdies smūgį – skausmas krūtinėje, dusulys, tačiau didelė dalis atvejų praeina savaime, kai žmogus nurimsta.

Moksliniai tyrimai apie emocijų poveikį širdžiai

Žurnale „Circulation“ publikuotuose tyrimuose pastebėta, kad staigūs emociniai išgyvenimai, tokie kaip pyktis ar gilus liūdesys, gali iš karto padidinti ūminio miokardo infarkto riziką per artimiausias valandas. Kiti tyrimai rodo, kad ilgalaikis emocinis perkrovimas išbalansuoja autonominę nervų sistemą, o tai ilgainiui silpnina širdį.

Su širdies sveikata siejama ir vadinamoji „širdies kintamumo analizė“ (angl. heart rate variability, HRV). Žmonės, patiriantys chronišką stresą ir emocinius iššūkius, dažnai pasižymi mažesniu širdies ritmo kintamumu, kas liudija apie suintensyvėjusią simpatinės nervų sistemos (streso atsako) veiklą ir sumažėjusį organizmo gebėjimą prisitaikyti prie išorinių veiksnių.

Dažniausi požymiai, kad širdis reaguoja į emocinį perkrovimą

• Greitas, stiprus ar nereguliarus širdies plakimas
• Kartais juntamas pulsas kakle arba smilkinyje
• Trumpalaikis krūtinės skausmas ar veržimas
• Dusulys, prakaitavimas, silpnumo jausmas
• Padidėjęs kraujospūdis

Jeigu bet kuris iš šių simptomų pasireiškia nuolat arba sustiprėja, būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

Mitai apie stresą ir širdį

• Mitas: Tik fizinis krūvis gali pakenkti širdžiai.
  Faktas: Emociniai išgyvenimai gali būti tokie pat žalingi širdžiai kaip ir fizinis persitempimas.
• Mitas: Jei širdies ligos šeimoje nebuvo, stresas nepakenks širdžiai.
  Faktas: Net be paveldimumo rizikos, lėtinis emocinis stresas didina ligų tikimybę.

Kaip apsaugoti širdį nuo emocinio perkrovimo?

Streso valdymo būdai

• Reguliarus fizinis aktyvumas: Sportas padeda išsisklaidyti streso hormonams, stiprina širdį ir reguliuoja kraujospūdį.
• Meditacija ir sąmoningumo pratimai: Įvairios atsipalaidavimo technikos (gilus kvėpavimas, jogos praktikos, meditacija) padeda nuraminti protą ir sumažinti fiziologinius streso požymius.
• Bendravimas ir emocinė parama: Atvira komunikacija su artimaisiais ar specialistais gali sumažinti emocinę įtampą.
• Sveika mityba, pakankamas miegas: Organizmo atsparumas stresui priklauso nuo bendros sveikatos būklės.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei nuolat jaučiate širdies ritmo sutrikimus, dusulį, spaudimą krūtinėje, galvos svaigimą – tai gali būti ne tik streso, bet ir rimtesnių sveikatos sutrikimų ženklas. Nedvejokite, kreipkitės į gydytoją kardiologą arba šeimos gydytoją.

Išvados

Emocinis perkrovimas – ne tik psichologinis, bet ir fiziologinis iššūkis. Jis aktyvuoja streso harmonų grandinę, kuri tiesiogiai daro įtaką širdies veiklai. Supratimas apie šį ryšį – pirmas žingsnis sveikesnės kasdienybės link. Rūpintis savo emocine būsena, laiku pailsėti, taikyti streso valdymo strategijas – tai natūralūs ir veiksmingi būdai stiprinti širdį ir užkirsti kelią širdies ligoms.