Kaip per dažnas rankų plovimas gali pakenkti? Tiesa apie mūsų mikrobiomą

Rankų plovimas – viena iš svarbiausių higienos praktikų, apie kurią nuolat kalbama sveikatos prevencijos kontekste. Ypač po pandemijos žmonės įgijo įprotį plauti rankas dažniau, kruopščiau ir naudoti stiprius antiseptikus. Tačiau ar įmanoma persistengti? Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad per dažnas rankų plovimas ar dezinfekcija gali ne tik išsausinti odą, bet ir rimtai paveikti mūsų odos mikrobiomą – nematomą bakterijų ekosistemą, kuri saugo mus nuo infekcijų.

Kas yra odos mikrobiomas?

Nematomi gynėjai

Mikrobiomas – tai trilijonai mikroorganizmų, gyvenančių mūsų kūno paviršiuje. Ant odos jie sudaro apsauginę barjerinę plėvelę, neleidžiančią kenksmingiems patogenams įsitvirtinti. Tai – simbiotinė sistema: mes teikiame mikroorganizmams „namus”, o jie saugo mus nuo infekcijų, reguliuoja odos pH, gamina priešuždegimines medžiagas.

Skirtingos zonos – skirtingi mikroorganizmai

Skirtingose kūno vietose dominuoja skirtingos bakterijų rūšys. Rankų oda, dėl dažno sąlyčio su išoriniu pasauliu, pasižymi ypatingu mikrobiomos dinamizmu – ji keičiasi priklausomai nuo to, ką liečiame, kuo plauname rankas ir kiek dažnai tai darome.

Kas nutinka plaunant rankas per dažnai?

1. Sutrikdoma natūrali bakterijų pusiausvyra

Stiprios antibakterinės priemonės naikina ne tik „blogąsias”, bet ir „gerąsias” bakterijas. Dėl to odos paviršius lieka neapsaugotas, o tai sudaro palankias sąlygas patogenams įsitvirtinti. Ironiška, bet per dažnas dezinfekavimas gali padidinti infekcijų riziką.

Be to, kai kurios kenksmingos bakterijos (pvz., „Staphylococcus aureus”) greičiau prisitaiko prie dezinfekavimo priemonių nei naudingosios. Taip formuojasi disbalansas, galintis sukelti egzemą, odos sudirgimus, niežėjimą.

2. Pažeidžiama odos apsauginė plėvelė

Odos paviršių dengia lipidinė plėvelė, kuri ne tik drėkina, bet ir atlieka apsauginę funkciją. Dažnas plovimas – ypač su karštu vandeniu ir muilu – pašalina natūralius odos riebalus, dėl ko oda tampa jautresnė, linkusi į įtrūkimus, perštėjimą.

Per pažeistą odos barjerą bakterijoms ir virusams lengviau prasiskverbti į giluminius audinius – ypač jei yra smulkių žaizdelių ar įbrėžimų.

3. Stiprinama alergijų rizika

Yra hipotezė, vadinama „higienos teorija”, kuri teigia, kad per didelis sterilumas vaikystėje sumažina natūralų imuninės sistemos mokymąsi. Dėl to vėliau išsivysto alergijos, astma, autoimuniniai sutrikimai.

Rankų mikrobiomas – pirmasis kontaktas tarp mūsų imuninės sistemos ir aplinkos. Jei ši sistema neturi galimybės „mokytis”, ji tampa jautresnė net nekenksmingoms medžiagoms.

Kada rankų plovimas būtinas?

Vis dar svarbu laikytis higienos – rankų plovimas padeda apsisaugoti nuo daugumos infekcijų, tačiau svarbus balansas.

Plaukite rankas:

• Grįžus iš viešos vietos;

• Prieš valgį ir po jo;

• Po naudojimosi tualetu;

• Po kontakto su gyvūnais ar jų atliekomis;

• Prieš ir po rūpinimosi žaizdomis ar ligoniu.

Venkite perteklinio plovimo ar dezinfekcijos, jei rankos nėra akivaizdžiai nešvarios – tai padeda išlaikyti mikrobiomą gyvybingą ir stiprią.

Kaip saugoti rankų odą ir mikrobiomą?

Naudokite švelnius, ne antibakterinius muilus

Dauguma kasdien naudojamų baktericidinių muilų yra pertekliniai. Geriausia rinktis švelnų, pH subalansuotą, bekvapį muilą be alkoholio. Tokie muilai nesunaikina viso mikrobiomo ir nepažeidžia apsauginio odos sluoksnio.

Drėkinkite rankas po plovimo

Po kiekvieno rankų plovimo naudokite natūralių aliejų ar glicerino turinčius kremus. Jie atkuria lipidų sluoksnį, mažina uždegimą ir apsaugo nuo išsausėjimo.

Venkite karšto vandens

Plaukite rankas šiltu, bet ne karštu vandeniu – karštas vanduo greitai pašalina natūralius odos riebalus ir sausina.

Pasitikėkite savo mikroorganizmais

Kūnas žino, ką daro. Milijonai metų evoliucijos sukūrė sistemą, kuri veikia be antiseptikų. Mikroorganizmai nėra priešai – jie mūsų partneriai, padedantys išgyventi.