Klausos haliucinacijos

Klausos haliucinacijos – tai reiškinys, kai žmogus girdi balsus ar garsus, kurie iš tikrųjų neegzistuoja. Nors šie garsai gali atrodyti realūs, jie nėra tikri.

Asmuo gali suvokti šiuos garsus per ausis, ant kūno paviršiaus, savo mintyse ar bet kurioje aplinkoje. Jie gali pasireikšti tiek kasdien, tiek kaip vienkartinis epizodas.

Klausos haliucinacijos dažnai siejamos su šizofrenija ir kitais psichikos sutrikimais, tačiau jos gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, klausos praradimo, ir ne visada rodo psichikos sveikatos problemą.

Manoma, kad Jungtinėse Valstijose nuo 5 % iki 28 % žmonių patiria klausos haliucinacijas. Tai yra dažniausia haliucinacijų rūšis.

Kai kurie žmonės patiria hipnagogines klausos haliucinacijas, kurios įvyksta užmiegant. Šios haliucinacijos yra gana dažnos ir paprastai nekelia susirūpinimo.

Kokios yra klausos haliucinacijų rūšys?

Pagrindinės klausos haliucinacijų rūšys yra šios:

1. Verbali klausos haliucinacija (balsų girdėjimas)
2. Garsų ar triukšmų girdėjimas

Verbali klausos haliucinacija (balsų girdėjimas)

Verbali klausos haliucinacija – tai balsų girdėjimas, kai nėra jokio kalbančiojo.

Šio reiškinio patirtis gali labai skirtis tarp žmonių ir net pas tą patį žmogų. Balsų girdėjimo dažnis, skambesys, turinys ir tai, ar jie atrodo pažįstami, gali būti labai įvairūs.

Balsai gali atrodyti sklindantys iš vieno šaltinio, pavyzdžiui, televizoriaus, arba iš daugelio šaltinių. Gali būti girdimas vienas balsas arba keli balsai. Jie gali kalbėti tiesiogiai su žmogumi, diskutuoti tarpusavyje arba aprašyti vykstančius įvykius.

Balsai gali būti teigiami, neigiami arba neutralūs. Kartais jų girdėjimas gali būti nerimą keliantis arba trikdantis. Kai kuriais atvejais balsai gali liepti atlikti veiksmus, kurie gali būti žalingi pačiam žmogui ar kitiems.

Verbali klausos haliucinacija dažniausiai pasireiškia žmonėms, sergantiems šizofrenija ar potrauminio streso sutrikimu (PTSD), tačiau ji gali atsirasti ir žmonėms be jokių sveikatos problemų.

Garsų ar triukšmų girdėjimas

Klausos haliucinacijos taip pat gali pasireikšti kaip įvairių garsų ar triukšmų girdėjimas, pavyzdžiui, muzikos, gyvūnų garsų, gamtos garsų ar foninių triukšmų. Garsai gali atrodyti sklindantys iš bet kurios aplinkos dalies arba tiesiogiai iš minčių. Šių garsų garsumas gali svyruoti nuo labai tylaus iki labai stipraus.

Ar klausos haliucinacijos yra normalios?

Jei klausos haliucinacijos pasireiškia užmiegant (hipnagoginės haliucinacijos) arba nubundant (hipnopompinės haliucinacijos), tai laikoma normaliu reiškiniu ir dažniausiai nesukelia rūpesčių. Manoma, kad iki 70 % žmonių bent kartą patiria šio tipo haliucinacijas.

Jei klausos haliucinacijos atsiranda būnant visiškai budriam, tai gali būti, bet nebūtinai yra, psichikos ar neurologinio sutrikimo simptomas. Svarbu pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu, kuris įvertins situaciją ir susijusius simptomus.

Galimos klausos haliucinacijų priežastys

Klausos haliucinacijas gali sukelti įvairios situacijos ir būklės – tiek laikinos, tiek lėtinės. Mokslininkai dar nėra tiksliai nustatę, kaip šios haliucinacijos atsiranda smegenyse, tačiau turi kelias teorijas:

• Smegenų klausos tinklo spontaniška aktyvacija: Tai apima kairįjį viršutinį smilkinio vingį, Heschl’o vingių sritį ir kairįjį smilkinio skilvelį.
• Dopamino ir serotonino pusiausvyros sutrikimas: Šie neuromediatoriai vaidina svarbų vaidmenį smegenų funkcijose.

Šizofrenija ir klausos haliucinacijos

Apie 75 % žmonių, sergančių šizofrenija, patiria klausos haliucinacijas, dažniausiai girdėdami balsus.

Šizofrenija yra tiek viena liga, tiek spektras būklių, priskiriamų psichozės sutrikimams. Šie sutrikimai pasireiškia atsiskyrimu nuo realybės, įskaitant haliucinacijas.

Pagrindinės šizofrenijos charakteristikos:

• Psichozė (atsiskyrimas nuo realybės).
• Haliucinacijos.
• Kliedesiai (klaidingi įsitikinimai).
• Nesutvarkyta kalba ir elgesys.
• Ribota emocijų raiška.
• Sutrikęs mąstymas ir problemų sprendimas.
• Socialinė ir profesinė disfunkcija.

Šizofrenija yra lėtinė liga, kuri gali pereiti kelias fazes. Haliucinacijos dažniausiai pasireiškia aktyvioje fazėje.

Psichikos sveikatos būklės, galinčios sukelti klausos haliucinacijas

Klausos haliucinacijos gali pasireikšti ir esant kitoms psichikos sveikatos būklėms:

• 20–50 % žmonių, sergančių bipoliniu sutrikimu.
• 40 % žmonių su potrauminio streso sutrikimu (PTSD).
• 14 % žmonių su nerimo sutrikimais.
• 10 % žmonių, sergančių didžiąja depresija.

Klausos sutrikimai ir haliucinacijos

Klausos haliucinacijos pasireiškia 16 % suaugusiųjų, turinčių klausos sutrikimų. Jos gali būti dviejų rūšių:

• Paprastos haliucinacijos: Pavyzdžiui, spengimas ausyse (tinnitus).
• Sudėtingos haliucinacijos: Pavyzdžiui, balsai ar muzika.

Tyrimai rodo, kad kuo sunkesnis klausos sutrikimas, tuo didesnė tikimybė patirti klausos haliucinacijas.

Neurologinės klausos haliucinacijų priežastys

Kai kurios neurologinės būklės taip pat gali sukelti klausos haliucinacijas, įskaitant:

• Miego sutrikimus, tokius kaip narkolepsija ar nemiga.
• Parkinsono ligą.
• Insultą.
• Migreną.
• Smegenų navikus ar pažeidimus smilkinio skilvelyje, smegenų kamiene ar gumbure.

Kitos klausos haliucinacijų priežastys

Klausos haliucinacijos gali atsirasti dėl kitų, paprastai laikinų, situacijų ar būklių, tokių kaip:

• Alkoholio ir pramoginių narkotikų vartojimas.
• Miego trūkumas.
• Didelis alkis.
• Tam tikri vaistai (kaip šalutinis poveikis).
• Didelis stresas ar sielvartas.
• Infekcijos, pavyzdžiui, šlapimo takų infekcijos, ypač vyresniems žmonėms.
• Atsigavimas po anestezijos operacijos ar procedūros metu.

Kaip gydomos klausos haliucinacijos?

Klausos haliucinacijų gydymas priklauso nuo jų priežasties. Jei haliucinacijas sukelia laikinos būklės, pavyzdžiui, miego trūkumas ar stiprus alkis, jos paprastai praeina, kai pagrindinė priežastis pašalinama.

Vaistai klausos haliucinacijoms valdyti

Vaistai skiriami tik tuo atveju, jei klausos haliucinacijos yra susijusios su lėtine būkle. Pagrindiniai vaistai yra šie:

• Neuroleptikai (antipsichotikai): Šie vaistai padeda sumažinti klausos haliucinacijų dažnį ir sunkumą žmonėms, sergantiems šizofrenijos spektro sutrikimais. Efektyviausias antipsichotikas – klozapinas (Clozaril®), tačiau jis gali sukelti pavojingą šalutinį poveikį, pavyzdžiui, kraujo pokyčius.
• Psichotropiniai vaistai: Antidepresantai ir nuotaiką stabilizuojantys vaistai gali padėti gydyti klausos haliucinacijas žmonėms, sergantiems sunkia depresija ar manija.

Psichoterapija klausos haliucinacijoms gydyti

Psichoterapija, dar vadinama pokalbių terapija, gali padėti žmonėms, turintiems psichikos sveikatos sutrikimų, kartu su vaistais. Ši terapija padeda suprasti ir keisti sudėtingus jausmus, mintis ir elgesį. Psichikos sveikatos specialistai, pavyzdžiui, psichologai ar psichiatrai, suteikia paramą ir švietimą tiek pacientams, tiek jų šeimoms.

Terapijos tipai, padedantys gydyti klausos haliucinacijas:

• Kognityvinė elgesio terapija (CBT): Ši terapija padeda keisti požiūrį į klausos haliucinacijas, suteikiant daugiau kontrolės jausmo. CBT naudoja realybės tikrinimo metodus ir gali būti taikoma individualiai arba grupėje.
• Priėmimo ir įsipareigojimo terapija (ACT): Ši terapija orientuota į aktyvų priėmimą ir prasmingų tikslų siekimą, nepaisant haliucinacijų. Ji gali sumažinti haliucinacijų intensyvumą ir padidinti jų valdymo jausmą.
• Haliucinacijų integruotas gydymas (HIT): Specializuotas gydymas, skirtas verbalinėms klausos haliucinacijoms (balsų girdėjimui). Ši terapija apima kognityvinės elgesio terapijos, psichoedukacijos, įgūdžių lavinimo, reabilitacijos ir vaistų derinį. Ji pabrėžia šeimos įtraukimą, krizės valdymą (jei reikia) ir motyvacines strategijas.

Kaip sustabdyti klausos haliucinacijas?

Jei klausos haliucinacijos atsiranda tik užmiegant (hipnagoginės haliucinacijos), jų dažnumą gali sumažinti šie veiksmai:

• Užtikrinkite kokybišką ir pakankamą miegą.
• Laikykitės reguliaraus miego grafiko.
• Venkite alkoholio, tam tikrų vaistų ir narkotikų.

Jei haliucinacijos yra susijusios su psichikos ar neurologine būkle, svarbu pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu. Be vaistų ir terapijos, šie metodai gali padėti valdyti ir susidoroti su haliucinacijomis:

• Atsitraukimo technikos: Klausykitės muzikos per ausines, sportuokite, gaminkite maistą ar užsiimkite mėgstamu hobiu – tai gali sumažinti balsų intensyvumą.
• Parama: Prisijunkite prie palaikymo grupės žmonėms, kurie taip pat patiria klausos haliucinacijas.
• Kontrolės perėmimas: Ignoruokite balsus arba atsisakykite jų įtakos. Toks požiūris gali padėti jaustis stipresniam ir labiau kontroliuoti situaciją.