Kodėl dažnai norisi giliau įkvėpti sėdint biure

Dirbant biure daugelis žmonių pastebi keistą pojūtį – dažnai norisi giliau įkvėpti ar net atsidusti. Šis noras gali sukelti nerimą ar mintis apie galimas sveikatos problemas, tačiau dažniausiai gilus kvėpavimas sėdint prie rašomojo stalo yra natūrali organizmo reakcija į įvairius fizinius ir psichologinius veiksnius. Ką reiškia, kai nuolat norisi giliai įkvėpti, ir ar verta dėl to nerimauti? Aptarsime pagrindines priežastis, galimus pavojus, populiarius mitus ir specialistų rekomendacijas biurų darbuotojams.

Kas sukelia poreikį giliai įkvėpti biure?

Giliau įkvėpti norisi dėl įvairių priežasčių, kurios dažniausiai susijusios su mūsų kvėpavimo sistema, nervų veikla ir aplinka. Biuro darbas paprastai reiškia ilgas sėdėjimo valandas, stresą, ribotą judėjimą bei nenatūraliai reguliuojamą oro kokybę. Visa tai gali paveikti kvėpavimą ir išprovokuoti stipresnį norą įkvėpti giliau.

Padidėjęs stresas ir nerimas

Pagrindinė priežastis, kodėl dažnai norisi giliau įkvėpti sėdint biure – psichologinis stresas ir lėtinis nerimas. Net ir nesąmoningai jaučiant įtampą, kvėpavimas tampa paviršutiniškesnis, padažnėja arba pasidaro nereguliarus. Kūnas reaguoja noru įkvėpti giliau ir atstatyti gerą deguonies-apykaitą kraujyje. Tai – natūrali reakcija, padedanti sumažinti įtampą ir pagerinti savijautą.

Paviršutiniškas kvėpavimas

Ilgai sėdint, ypač jei laikysena netaisyklinga arba esate susikūprinę prie kompiuterio, diafragma nespėja normaliai judėti. Kvėpavimas pasidaro „trumpas“ – oras patenka tik į viršutinius plaučių segmentus. Rezultatas – kūnas siunčia signalą įkvėpti giliau, kad papildytų deguonies atsargas ir padegtų diafragminį kvėpavimą.

Netinkama oro kokybė

Uždarose patalpose, kurių ventiliacija prasta arba veikia oro kondicionieriai, dažnai trūksta gaivaus oro. Anglies dioksido koncentracija gali padidėti, o deguonies kiekis sumažėti. Kokybiškas gilus įkvėpimas tampa būtinas organizmui norint užtikrinti optimalų deguonies patekimą į kraują.

Raumenų įtampa ir judėjimo stoka

Sėdimas darbas lemia pečių, sprando ir liemens raumenų įsitempimą – tai apsunkina laisvą kvėpavimą. Raumenims įsitempus, kvėpavimo judesiai dar labiau ribojami, todėl natūraliai norisi įkvėpti giliau ar dažniau atsidūsti.

Mokslinis požiūris į gilaus įkvėpimo poreikį

Remiantis fiziologijos tyrimais, gilus kvėpavimas yra natūrali savireguliacinė reakcija. Kai žmogus išgyvena streso ar nerimo momentą, simpatinė nervų sistemos dalis suaktyvėja ir skatina greitesnį, paviršutinišką kvėpavimą. Šį disbalansą kūnas bando „perkrauti“ – gilus įkvėpimas leidžia nuraminti nervų sistemą, pagerinti kraujo prisotinimą deguonimi bei pašalinti perteklinį anglies dioksidą.

Kai kurie tyrimai rodo, kad sąmoningas gilus kvėpavimas sumažina kortizolio lygį, padeda atkurti parasimpatinės (raminančios) sistemos aktyvumą ir gali sumažinti lėtinius streso simptomus. Tai paaiškina, kodėl net nejučia norisi giliai įkvėpti – tai iš dalies kompensacinė kūno funkcija, padedanti atstatyti pusiausvyrą.

Ar būtina sunerimti, jei dažnai norisi giliai įkvėpti?

Dažniausiai noras giliai įkvėpti retkarčiais nėra pavojingas ir nereiškia rimtos patologijos. Tačiau kartais tai gali būti kitų sveikatos sutrikimų simptomas. Verta pasidomėti, jei:

• Noras nuolat giliai įkvėpti lydimas krūtinės ar nugaros skausmo.
• Pasireiškia dusulys, oro trūkumo pojūtis arba nuolatinis kosulys.
• Kyla galvos svaigimas, alpimo jausmas arba išsekimas.
• Be aiškios priežasties greitai padažnėja pulsas ar kvėpavimas.

Tokiais atvejais būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų atmesti kvėpavimo ar širdies ligų rizikos veiksniai.

Populiariausi mitai apie gilų kvėpavimą biure

Mitas: dažnas gilaus įkvėpimo poreikis visada reiškia ligą

Iš tikrųjų daugeliu atvejų tai viso labo natūrali kūno reakcija į aplinkos ir emocinius veiksnius. Jei kitų simptomų nėra, neverta iškart bijoti rimtų susirgimų.

Mitas: ilgas sėdėjimas neturi įtakos kvėpavimui

Tai – netiesa. Sėdimas gyvenimo būdas, ypač netaisyklinga laikysena, stipriai riboja diafragmos judesius ir skatina paviršutinišką kvėpavimą. Judėjimas yra būtinas ir kokybiškam kvėpavimui.

Mitas: gilus kvėpavimas yra tiesiog tingėjimas dirbti

Atsidūsėjimai ar gilūs įkvėpimai nėra tingėjimo ar išsiblaškymo ženklas – tai fiziologinis poreikis koreguoti kvėpavimo pusiausvyrą. Priešingai, sąmoningas kvėpavimas pagerina koncentraciją ir darbingumą.

Geriausi būdai pagerinti kvėpavimą dirbant biure

1. Dažniau keiskite kūno padėtį ir judėkite

Kartą per valandą atsistokite, pasivaikščiokite arba atlikite kelis tempimo pratimus. Net trumpa kūno aktyvacija pagerina diafragminį kvėpavimą ir sumažina raumenų įtampą.

2. Pratinkitės prie sąmoningo kvėpavimo

Pertraukų metu lėtai ir giliai įkvėpkite per nosį, palaikykite kvėpavimą kelias sekundes, iškvėpkite per burną. Tai sumažina streso hormonų kiekį, padeda atsipalaiduoti ir išvengti nuolatinio dusulio pojūčio.

3. Užtikrinkite gerą oro kokybę

Vėdinkite patalpas, naudokite oro drėkintuvus ir būkite tikri, kad jūsų darbo vietoje oro kokybė – optimali. Esant galimybei, rinkitės darbo vietą šalia lango.

4. Atkreipkite dėmesį į laikyseną

Reguliuokite kėdės ir stalo aukštį, sėdėkite tiesiai, pečius laikykite atpalaiduotus. Jokiu būdu nesikūprinkite ir nesispauskite prie monitoriaus – bloga laikysena trukdo pilnaverčiam kvėpavimui.

Kada būtina kreiptis į specialistą?

Jeigu nepaisant visų priemonių gilaus įkvėpimo poreikis nekinta, atsiranda kitų kvėpavimo ar širdies simptomų, verta pasitarti su šeimos gydytoju ar pulmonologu. Ankstyva konsultacija padeda laiku nustatyti galimus kvėpavimo takų ar širdies veiklos sutrikimus ir užkirsti kelią rimtesnėms problemoms.

Išvados

Dažnas gilaus įkvėpimo poreikis sėdint biure dažniausiai kyla dėl fizinės aplinkos, judėjimo stokos, netinkamos laikysenos ar streso. Tai natūrali organizmo savireguliacinė reakcija, padedanti atstatyti kvėpavimo kokybę ir gerinti savijautą. Skirdami daugiau dėmesio darbo vietos ergonomikai, oro kokybei ir sąmoningam kvėpavimui, galite ne tik sumažinti šį poreikį, bet ir pagerinti bendrą sveikatingumą. Jeigu kyla papildomų sveikatos simptomų, būtinai kreipkitės į specialistus.