Kodėl jaučiatės geriau po verkimo? Ašaros kaip natūrali terapija

Dauguma mūsų bent kartą gyvenime patyrė palengvėjimą po stipraus verkimo. Nors socialinėje erdvėje dažnai mokoma „sulaikyti emocijas”, mokslas vis aiškiau rodo, kad ašaros – ne silpnumo ženklas, o fiziologinis atsakas, turintis reikšmingą poveikį mūsų psichinei ir fizinei savijautai. Kodėl mes verkiame? Ir kodėl po to dažnai jaučiamės palengvėję, nurimę ar net stipresni?

Ašaros – ne visos vienodos

Skirtingos ašarų rūšys

• Bazalinės ašaros: išsiskiria nuolat, kad drėkintų ir apsaugotų akis;
• Refleksinės ašaros: atsiranda dėl išorinių dirgiklių, pvz., vėjo, dūmų ar svogūnų;
• Emocinės ašaros: tai tie sūrus lašai, kurie iškrenta per skausmą, liūdesį, džiaugsmą ar net palengvėjimą.

Būtent emocinės ašaros turi unikalią cheminę sudėtį, kurios poveikis – gilesnis nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Ką emocinės ašaros daro kūnui?

1. Kortizolio išvalymas

• Verkimas padeda pašalinti perteklinį kortizolį – streso hormoną;
• Kai ašaros bėga dėl emocinės įtampos, jos dažnai kartu „nuneša” dalį nervų sistemos krūvio;
• Dėl to po verkimo dažnai jaučiamas palengvėjimas ir net fizinis atsipalaidavimas.

Tai tarsi natūralus nervų sistemos „išsikrovimas”.

2. Oksitocino ir endorfinų išsiskyrimas

• Emocinis verkimas aktyvuoja parasimpatinę nervų sistemą, kuri atsakinga už atsipalaidavimą;
• Tuo metu organizmas išskiria oksitociną (meilės hormoną) ir endorfinus (natūralius nuskausminamuosius);
• Šios medžiagos ne tik sumažina emocinį skausmą, bet ir gerina bendrą savijautą.

Po verkimo mes jaučiamės tarsi iš naujo susiderinę su savimi.

3. Kvėpavimo ritmas ir nervų tonusas

• Verkimo metu kvėpavimas tampa gilesnis, nevalingai įjungiamas diafragminis kvėpavimas;
• Tai panašu į kvėpavimo pratimus, kurie taikomi meditatyviose praktikose;
• Po verkimo kvėpavimas stabilizuojasi, sumažėja kraujospūdis ir sulėtėja širdies ritmas.

Verkimas tampa refleksine savireguliacijos priemone, net jei sąmoningai to nesiekiame.

Emocinė iškrova: kodėl slopinimas kenkia?

1. Užspaustos emocijos „kaupiasi” kūne

• Emocijos, kurios neišreikštos, dažnai pasireiškia per kūną: įtampa, skausmas, nemiga, virškinimo problemos;
• Slopinimas sukuria emocinį „šarvą”, kuris uždaro natūralų energijos tekėjimą organizme;
• Verkimas tampa būdu atverti šias emocines zonas ir išlaisvinti įtampą.

Kūnas neturi emocijų atminties – jis kaupia tik pojūčius.

2. Kultūrinė stigma ir psichologinė žala

• Daugelis užauga su įsitikinimu, kad „verkti gėda” ar „stiprūs neverkia”;
• Ši vidinė cenzūra skatina emocinį atotrūkį nuo savęs, padidina vidinį konfliktą;
• Tai ypač pastebima tarp vyrų, kuriems visuomenė dažnai draudžia jautrumą.

Verkimas tampa ne silpnumo, o emocinio sąmoningumo ženklu.

3. Psichoterapija ir ašaros

• Psichoterapijoje verkimas laikomas natūraliu gijimo ženklu – tai rodo, kad asmuo pasiekia tikrus emocinius sluoksnius;
• Kai kurios terapinės praktikos netgi skatina sąmoningą verkimo leidimą, kaip būdą „pereiti” emocines traumas;
• Po tokios iškrovos dažnai pasireiškia ne tik psichologinis, bet ir fizinis palengvėjimas.

Ašaros tampa tiltu tarp proto ir kūno.