Kodėl jus kamuoja įtampos galvos skausmai? Tylūs ženklai, kad kūnas pavargo nuo kasdienybės

Galvos skausmas, kuris lyg spaudžia lanku per kaktą, plinta į smilkinius ar pakaušį – vienas dažniausių negalavimų, kurio priežastys retai kada būna rimtos, tačiau dažnai – sunkiai suvaldomos. Toks skausmas vadinamas įtampos tipo galvos skausmu, o jis susijęs ne su trauma ar infekcija, o su mūsų gyvenimo būdu, emocijomis ir net kvėpavimo modeliais.

Kas yra įtampos tipo galvos skausmas?

Skirtingas nuo migrenos ar neurologinių sutrikimų

Įtampos galvos skausmas dažniausiai pasireiškia:

• Spaudžiančiu, tolygiu skausmu abiejose galvos pusėse;
• Ne pulsuojančiu, o tarsi „veržiančiu” skausmu;
• Nesusijęs su pykinimu, vėmimu ar jautrumu šviesai (kaip migrena);
• Gali trukti nuo 30 minučių iki kelių dienų.

Tai nėra pavojingas sveikatai reiškinys, bet stipriai veikiantis gyvenimo kokybę – ypač jei kartojasi nuolat.

Lėtinė įtampa kūne – ilgalaikė galvos skausmo priežastis

Skausmas kyla ne galvoje, o dėl įtampos kaklo, pečių ir pakaušio raumenyse. Kai šie raumenys susitraukia ilgą laiką, sumažėja kraujotaka, atsiranda uždegiminiai pokyčiai ir skausmo impulsai pasiekia centrinę nervų sistemą.

Kas sukelia šiuos skausmus?

1. Netaisyklinga laikysena ir sėdimas darbas

• Ilgas sėdėjimas prie kompiuterio su pasvirusiu kaklu sukelia „kompiuterinį” sindromą.
• Įsitempę trapeciniai, pakaušio ir kaklo raumenys tampa pagrindiniais skausmo šaltiniais.
• Dažnai žmonės nesuvokia, kad įtampa „užsifiksavusi” raumenyse.

2. Emocinis stresas ir emocijų slopinimas

• Neišreikštas pyktis, susierzinimas ar spaudimas sukelia kūno gynybinę reakciją – įtampą.
• Ilgalaikis stresas mažina serotonino kiekį, o tai didina skausmo pojūtį.
• Emocijos tampa ne tik psichologiniu, bet ir fiziniu veiksniu.

3. Kvėpavimo disbalansas

• Paviršutiniškas kvėpavimas (ypač streso metu) neaprūpina raumenų deguonimi.
• Kvėpavimas tik viršutine krūtine skatina trapecinių raumenų aktyvumą – jie tampa chroniškai įsitempę.

4. Miego trūkumas

• Miego metu atsistato raumenų tonusas, kraujotaka, nervų sistema.
• Jei kokybiško miego per mažai, įtampa kaupiasi – o skausmas tampa dažnesnis ir stipresnis.

Kaip atpažinti, kad tai būtent įtampos skausmas?

• Prasideda lėtai, didėja palaipsniui;
• Apima visą galvą, tarsi „šalmą”;
• Pagerėja po poilsio ar fizinio atsipalaidavimo;
• Gali atsirasti vakarop ar po įtemptos dienos;
• Dažnai lydimas kaklo, pečių sustingimo.

Ką daryti, kai įtampa kaupiasi galvoje?

1. Rytinė ir vakarinė tempimo rutina

Skirkite 5-10 minučių kaklo ir pečių juostos tempimui:

• Kaklo sukimas, galvos palenkimas prie peties;
• Pečių kilnojimas ir ratukai;
• „Katės-karvės” poza stuburo mobilumui.

Tempimas mažina raumenų tonusą, gerina kraujotaką ir atpalaiduoja fasciją.

2. Kvėpavimo atstatymas

• Giliai kvėpuokite per nosį, aktyvindami diafragmą;
• Praktikuokite 4-4-6 kvėpavimą (įkvėpimas – 4 s, sulaikymas – 4 s, iškvėpimas – 6 s);
• Kas valandą darykite sąmoningus giluminio kvėpavimo ciklus.

Tai mažina streso hormonų kiekį ir aktyvina parasimpatinę nervų sistemą.

3. Karštis ir šaltis – greita pagalba

• Šiluma (kompresas, vonia) – atpalaiduoja raumenis;
• Šaltis – mažina uždegimą, tinka, jei yra patinimų ar stiprus skausmas;
• Eteriniai aliejai (pvz., levanda, mėta) veikia raminamai ir analgetiškai.

4. Atkreipkite dėmesį į laikyseną dienos metu

• Nustatykite priminimus kas valandą atsistoti ar pasitempti;
• Dirbant prie kompiuterio – monitorius akių lygyje, pečiai atpalaiduoti;
• Naudokite atramą apatinei nugaros daliai – tai sumažins viršutinės kūno dalies apkrovą.