Kodėl jūsų kūnas „prisigeria“ streso ir kaip tai pasireiškia fiziškai?

Stresas – nematomas, bet stipriai veikiantis veiksnys, paveikiantis ne tik emocinę, bet ir fizinę sveikatą. Kartais mes net nepastebime, kaip kūnas, tarsi kempinė, sugeria įtampą ir pradeda tai rodyti skausmais, nuovargiu ar net lėtinėmis ligomis. Tačiau kaip atpažinti, kada stresas „nusėdo“ kūne ir ką tai reiškia sveikatai?

Kas yra „įsikūnijęs“ stresas?

Kai emocija tampa raumenų mazgu

Stresas nėra vien tik psichologinis reiškinys – jis labai fiziškas. Kai patiriame stresą, organizmas įjungia kovos arba bėgimo režimą: įsitempia raumenys, sutrumpėja kvėpavimas, pakyla širdies ritmas. Jei šios būsenos kartojasi nuolat, organizmas „išmoksta“ gyventi įtampoje – net kai grėsmės nėra.

Laikui bėgant, raumenys pripranta būti įsitempę. Tai pasireiškia:

• Kaklo, pečių, nugaros skausmais;

• Galvos skausmais;

• Nuolatinio nuovargio jausmu;

• Kvėpavimo gilumo sumažėjimu.

Nervų sistema neperjungia į poilsio režimą

Simpatinė nervų sistema, kuri aktyvuojasi streso metu, tampa dominuojanti. Parasimpatinė – atsakinga už atsipalaidavimą – lieka neaktyvi. Tai reiškia, kad kūnas net miegodamas išlieka „budėjimo“ režime.

Kaip atpažinti, kad jūsų kūnas saugo stresą?

Fiziniai simptomai be aiškios priežasties

• Raumenų skausmas ar įtampa be fizinio krūvio;

• Virškinimo problemos (pvz., dirgliosios žarnos sindromas);

• Odos bėrimai, paraudimai, niežulys;

• Miego sutrikimai;

• Nuolatinis gilus atodūsis – kaip bandymas „prasikvėpuoti“.

Jautrumas prisilietimui ir „emocinis kūnas“

Kartais žmogus net nejaučia, kaip laikosi įtampa, kol negauna masažo ar prisilietimo – ir tada iškart pajunta skausmą ar net emocinį atsaką (ašaras, nerimą). Kūnas prisimena, ką protas bandė pamiršti.

Kuriose kūno vietose kaupiasi stresas?

Kaklas ir pečiai – atsakomybės našta

Pečių juosta dažnai „nešioja“ tai, ką laikome atsakomybėmis, pareigomis, nepasakytomis mintimis. Sustingę pečiai ir įtemptas žandikaulis – dažnas vaizdas biure ar prieš svarbų susitikimą.

Krūtinė ir diafragma – sulaikytas kvėpavimas

Kai esame įsitempę, kvėpuojame paviršutiniškai. Ilgainiui diafragma sustandėja, o tai veikia visą laikyseną ir vidaus organų padėtį.

Pilvo sritis – emocijų sandėlis

Žarnynas vadinamas „antrąja smegenų sistema“. Jame gausu nervų galūnių ir hormonų receptorių. Dėl to stresas sukelia pykinimą, spazmus ar net ilgalaikius virškinimo sutrikimus.

Apatinė nugaros dalis – nesaugumo jausmas

Nugaros apačioje dažnai kaupiasi emocijos, susijusios su finansiniu nesaugumu, šeimos spaudimu, nestabilumu. Tai viena dažniausių vietų, kur žmonės jaučia „be priežasties“ atsiradusį skausmą.

Kaip išlaisvinti kūną nuo sukaupto streso?

1. Sąmoningas judesys

• Joga, šokis, tempimo pratimai – padeda išjudinti ne tik raumenis, bet ir emocijas.

• Somatinės praktikos – tai judesio terapijos formos, kurios padeda susijungti su kūno pojūčiais.

2. Kvėpavimo pratimai

Gilus, diafragminis kvėpavimas aktyvuoja parasimpatinę sistemą ir siunčia kūnui signalą: „pavojus praėjo“.

• Kvėpuokite santykiu 4-4-6: įkvėpimas – 4 s, sulaikymas – 4 s, iškvėpimas – 6 s.

3. Kūno terapija

• Masažai, osteopatija, refleksologija – padeda išjudinti „įstrigusias“ vietas.

• Terapiniai prisilietimai atkuria saugumo jausmą ir mažina sensorinį stresą.

4. Emocinis išrašymas

• Dienoraštis, laisvas rašymas, emocijų įvardijimas – padeda perdirbti neišsakytas mintis.

• Emocijų įvardijimas aktyvuoja smegenų sritis, kurios mažina nerimo atsaką kūne.