Kodėl kūnas dažnai dreba po streso – fiziologinis paaiškinimas

Kai esame patyrę stresą, mūsų kūnas kartais pasižiūri keistai. Vienas iš tokių reiškinių – kūno drebėjimas po stresinės situacijos. Nors tai gali atrodyti kaip nerimą keliantis simptomai, dažnai tai yra labai natūrali ir net svarbi organizmo reakcija. Norint suprasti, kodėl kūnas dažnai dreba po streso, reikia atidžiau pažvelgti į fiziologinius procesus, vykstančius mūsų kūne streso metu ir po jo.

Stresas ir jo poveikis organizmui

Stresas yra įgimtas atsakas, kuris padeda žmogui išgyventi kritinėse situacijose. Šis atsakas, vadinamas “kovok arba bėk” (angl. “fight or flight”), yra evoliucinė sistema, leidžianti greitai reaguoti į grėsmes. Kai patiriame stresą, suaktyvėja simpatinė nervų sistema, išskiriant hormonų, tokių kaip adrenalinas ir kortizolis. Šie hormonai paruošia kūną kovai arba pabėgimui, didindami širdies ritmą, kraujo spaudimą ir kraujo tekėjimą į raumenis.

Simpatinė nervų sistema ir adrenalino poveikis

Adrenalinas, arba epinefrinas, yra pagrindinis hormonas, išskiriamas streso metu. Jis sukelia greitą širdies plakimą, plečia kvėpavimo takus ir didina deguonies tiekimą raumenims. Tačiau be šių efektų, adrenalinas taip pat gali sukelti drebulį. Tai atsitinka dėl to, kad sustiprėja nervinių signalų perdavimas į raumenis, tai savo ruožtu gali išprovokuoti šiek tiek nevalingų raumenų susitraukimų. Šis drebulys yra kūno būdas išleisti sukauptą energiją po streso.

Kortizolio vaidmuo streso procese

Kortizolis, dar vienas svarbus hormonas streso reakcijoje, turi ilgalaikį poveikį kūnui. Jis padeda reguliuoti gliukozės lygį kraujyje ir užtikrina energijos tiekimą ląstelėms. Be to, kortizolis skatina baltymų skaidymą ir jų konversiją į gliukozę, kas gali paveikti raumenų tonusą ir koordinaciją. Nors kortizolis tiesiogiai nesukelia drebulio, ilgalaikis jo poveikis gali susilpninti imuninę sistemą ir paveikti organizmo atsaką į streso situacijas.

Fiziologinis drebėjimo mechanizmas po streso

Kūno drebulys po streso yra natūrali organizmo atsipalaidavimo reakcija. Kai streso situacija baigiasi, simpatinė nervų sistema lėtai nurimsta, grįžtant į parasimpatinę būseną, kurios metu kūnas atsigavo ir atsipalaiduoja. Ši pereinamasis laikotarpis dažnai būna lydimas drebulio.

Nervų sistemos atsigavimo fazė

Pasibaigus stresinei situacijai, kūnas turi sugrįžti į namostazę, arba vidinę pusiausvyrą. Simpatinės ir parasimpatinės nervų sistemos tarpusavio sąveiką reguliuoja autonominė nervų sistema. Kai perėjimas yra staigus, kūnas patiria drebulį kaip adaptacijos formą. Tai leidžia išleisti perteklinę energiją ir pamažu nuraminti sistemą.

Raumenų susitraukimų fiziologija

Raumenų susitraukimai drebulio metu yra susiję su nervinio impulso perdavimu. Po streso nervai siunčia signalus, net jei jų potraukis nėra toks stiprus kaip streso metu. Tai sukelia nedidelius, dažnai vos pastebimus drebulio epizodus. Kiekvienas impulsas gali sukelti trumpalaikį raumenų susitraukimą, kuris apjungia kelias raumenų grupes, todėl kūnas atrodo dreba.

Psichologiniai veiksniai ir streso sukeltas drebulys

Be grynos fiziologijos, psichologiniai veiksniai taip pat gali sustiprinti drebulio pojūtį po streso. Mūsų suvokimas ir emocinė reakcija į streso praeitį vaidina svarbų vaidmenį gebėjimuose susidoroti su šia patirtimi.

Antrinė emocinė reakcija

Pasikartojantis kūno drebėjimas gali būti susijęs su papildomomis emocijomis, kurios pasireiškia po streso. Tokios emocijos kaip nerimas, baimė ar nesaugumas gali sukelti papildomą simpatinės sistemos aktyvaciją, kuri sustiprina drebulį. Žmonės, patyrę intensyvią įtampą, gali būti jautresni tokiems fiziologiniams atsakams.

Streso įtaka smegenų veiklai

Ilgalaikis streso poveikis gali neigiamai paveikti smegenų veiklą, ypač susijusius su atmintimi ir emocijomis. Sutrikusi hipokampo ir amygdalos funkcija gali sukelti lengvą arba padidintą drebulį po įtampos periodo. Smegenų gebėjimas reguliuoti fizinį atsaką po streso taip pat priklauso nuo psichologinės gerovės ir individo streso valdymo įgūdžių.

Būdai suvaldyti kūno drebulį po streso

Nors drebulys po streso paprastai nėra pavojingas, tai gali būti nemalonu ir trikdantis. Yra keletas būdų, kaip sumažinti tokį drebulį ir geriau valdyti streso reakcijas.

Fiziniai metodai

• Reguliari mankšta: Fizinis aktyvumas padeda išleisti perteklinę energiją ir sumažina streso hormonų lygį.
• Giliai kvėpuoti: Šios technikos padeda nuraminti nervų sistemą ir sumažinti drebulį.
• Raumenų relaksacija: Sąmoningas raumenų įtampų ir atpalaidavimo pratimas gali padėti sumažinti drebulio pojūtį.

Psichologiniai metodai

• Meditacija ir sąmoningumas: Šie metodai mažina emocinį atsaką į stresą ir skatina bendrąjį ramybę.
• Cognitive behavioral therapy (CBT): Ši terapija gali padėti formuoti teigiamus mąstymo modelius, kurie mažina streso sukeltą nerimą ir drebulį.

Išvados

Kūno drebulys po streso yra natūralus fiziologinis procesas, kuris dažnai atspindi visą žmogaus organizmų sistemos reguliavimo mechanizmų kompleksą. Adaptyvus atsakas į stresą jungia ne tik fiziologinius, bet ir psichologinius aspektus. Atidžiau suprasdami šio reiškinio esmę, galime efektyviau valdyti stress bei pagerinti bendrą gerovę.