Kodėl kūnas nustoja girdėti alkį? Tylus sutrikimas, apie kurį kalbama per mažai

Daugelis mūsų įpratę jausti alkį – gurguojantis pilvas, energijos trūkumas, silpnumas. Tačiau kai kuriems žmonėms šis jausmas dingsta, lyg niekada jo ir nebūtų buvę. Jie gali valandų valandas nevalgyti, nepajusdami jokio poreikio ar signalo iš kūno. Tai dažnai laikoma „geru apetito valdymu”, tačiau realybėje tai gali būti rimtas signalas apie hormonų, nervų sistemos ar psichologinės būklės disbalansą.

Kas reguliuoja alkio jausmą?

Hormoninis apetito valdymas

Alkį reguliuoja sudėtingas hormonų tinklas. Pagrindiniai „žaidėjai”:

• Grelinas – išsiskiria skrandyje ir siunčia signalą smegenims, kad metas valgyti;

• Leptinas – gaminamas riebaliniame audinyje, praneša, kai esame sotūs;

• Insulinas – reguliuoja gliukozės pasisavinimą ir daro įtaką alkio bei sotumo pojūčiams;

• Kortizolis – streso hormonas, galintis skatinti arba slopinti apetitą priklausomai nuo aplinkybių.

Kai šių hormonų veikla sutrinka, smegenys gali „nepamatyti” signalų, kurie anksčiau būdavo aiškūs.

Smegenys – alkio centras

Alkio jausmas formuojasi pagumburyje – smegenų srityje, kuri kontroliuoja daugelį autonominių funkcijų. Kai pagumburys negauna signalų arba juos ignoruoja, žmogus gali visai nejausti poreikio valgyti.

Priežastys, kodėl dingsta alkis

1. Chroniškas stresas

Lėtinis stresas dažnai laikomas alkio stimuliatoriumi, tačiau daugeliui jis veikia priešingai. Organizmas įsijungia į „išgyvenimo režimą”, kur virškinimo sistema sulėtėja. Smegenys nukreipia energiją į kitus procesus – kovą arba bėgimą, ignoruodamos maisto poreikį.

Stresas taip pat didina kortizolio kiekį, kuris ilgainiui slopina grelino gamybą. Rezultatas – dingęs alkio jausmas.

2. Per mažas miego kiekis

Miegas tiesiogiai veikia alkio hormonus. Tyrimai rodo, kad miego trūkumas mažina leptino (sotumo hormono) kiekį ir didina grelino, tačiau kai organizmas yra išsekęs, signalų apdorojimas smegenyse gali būti blokuojamas.

Kartais žmogus nevalgo ne todėl, kad nėra alkanas, o todėl, kad smegenys tiesiog nesugeba atpažinti signalo.

3. Hormoniniai sutrikimai

Skydliaukės veiklos sutrikimai (ypač hipotireozė) dažnai mažina apetitą. Taip pat sumažėję estrogeno arba testosterono lygiai gali keisti sotumo ir alkio jausmą.

Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) ar insulino rezistencija taip pat prisideda prie apetito disreguliacijos.

4. Virškinimo trakto problemos

Uždegiminės žarnyno ligos, tokios kaip Krono liga ar opinis kolitas, gali slopinti norą valgyti. Taip pat gastritas, refliuksas ar net žarnyno disbiozė keičia signalų srautą tarp virškinimo sistemos ir smegenų.

Kai žarnynas uždegimas ar „neveikia” optimaliai, smegenys gali gauti iškreiptą informaciją apie maisto poreikį.

5. Psichologinės priežastys

Depresija, nerimo sutrikimai, valgymo sutrikimai (ypač anoreksija nervosa) sukelia ne tik emocinius pokyčius, bet ir fiziologinius – įskaitant alkio slopinimą. Depresijos metu sumažėja dopamino lygis, dėl to maistas nebeturi malonumo efekto, o smegenys neskatina jo ieškoti.

Kada dingęs apetitas tampa pavojingas?

• Jei nevalgote ilgiau nei 24-36 valandas be jokio alkio pojūčio;

• Jei netekote svorio be pastangų;

• Jei valgio metu jaučiate pykinimą ar atmetimo reakciją;

• Jei pastebite nuovargį, plaukų slinkimą, odos sausumą ar silpnumą.

Tai gali būti signalas apie rimtą hormonų, nervų sistemos ar net onkologinį procesą.