Kodėl mūsų kūnas atsisako „ramybės“? Kai nieko neveikti tampa neįmanoma

Ar kada nors bandėte tiesiog nieko neveikti ir jautėtės… nepatogiai? Gal net atsirado kaltės jausmas, nerimas, noras iškart užsiimti kažkuo „naudingesniu”? Šiuolaikinis žmogus dažnai gyvena nuolatinėje veikloje, tarsi persekiojamas nematomo signalo: „judėk, daryk, siek”. Tačiau kai kūnas ir protas nebemoka ilsėtis – tai daugiau nei įpročio klausimas. Tai ženklas, kad vidinis balansas sutrikęs.

Kodėl „ramybė” tapo iššūkiu?

Nervų sistema neperjungia režimo

Mūsų autonominė nervų sistema veikia dvejopai:

• Simpatinė sistema – aktyvi būsena, kai organizmas pasiruošęs veiksmui („kovok arba bėk”).

• Parasimpatinė sistema – atsakinga už poilsį, virškinimą, atstatymą.

Kai gyvename per ilgai aktyvioje būsenoje, simpatinė sistema tampa dominuojanti, o parasimpatinė nebesugeba „įsijungti”. Tai lemia:

• Nemigą;

• Įtampą net poilsio metu;

• Vidinį nerimą net tyloje.

Kaltės jausmas nieko neveikiant

Socialiniai ir kultūriniai veiksniai skatina produktyvumą. Atrodo, kad tik veikdamas esi „vertas” – taip formuojasi vidinė programa, jog ilsėtis yra blogai arba gėda. Tai gali tapti emociniu bloku, neleidžiančiu mėgautis net trumpu sąmoningo buvimo momentu.

Kaip organizmas reaguoja į nuolatinį veikimą?

Lėtinis kortizolio perteklius

Kortizolis – streso hormonas – turi būti aktyvus tik esant pavojui. Tačiau kai jis nuolat aukštas:

• Sutrinka miegas;

• Didėja pilvo riebalų kiekis;

• Silpnėja imunitetas;

• Greičiau sensta ląstelės.

Ilgainiui kūnas pradeda „atsijunginėti”: tai gali būti lėtinis nuovargis, apatija, atminties sutrikimai – viskas, kad tik mus „pristabdytų”.

Užmaskuotas nerimas

Kai kurie žmonės atrodo ypač aktyvūs, bet iš tikrųjų tai – pasyvi nerimo forma. Nuolatinis veikimas padeda išvengti nemalonių jausmų, minties apie tuštumą, neapibrėžtumą. Tokia būsena dažnai lydi perfekcionizmą ar emocinį vengimą.

Kaip atpažinti, kad kūnas nebenori ilsėtis?

• Net po atostogų jaučiatės pavargę;

• Ilsintis atsiranda kaltės ar „tuštumos” jausmas;

• Sunku tiesiog būti – vis norisi įsijungti telefoną, skaityti, dirbti;

• Kūne jaučiate įtampą net gulint;

• Net trumpas sustojimas sukelia nerimą ar nekantrumą.

Šie simptomai rodo, kad kūnas „užmiršo” ilsėtis ir veikia tik streso režime.

Kaip išmokyti kūną ilsėtis iš naujo?

1. Praktikuokite neveiklumą sąmoningai

Skirkite 10-15 minučių per dieną tiesiog sėdėjimui tyloje. Be ekrano, be knygos, be pašalinių dirgiklių. Stebėkite kvėpavimą, aplinką, savo vidines būsenas.

2. Kvėpavimo pratimai

Kvėpavimas – tiesiausias kelias į parasimpatinės sistemos aktyvavimą. Praktikuokite 4-7-8 techniką:

• Įkvėpkite per 4 s;

• Sulaikykite kvėpavimą 7 s;

• Iškvėpkite per 8 s.

Tai padeda „perjungti” kūną į poilsio režimą.

3. Judėjimas be tikslo

Vaikščiojimas be krypties, šokis be choreografijos, raumenų tempimas – visa tai padeda kūnui „atlaisvinti” įtampą, susikaupusią dėl nuolatinio veikimo.

4. Skirkite laiką „neproduktyviai” veiklai

Leiskite sau kurti, piešti, stebėti gamtą ar tiesiog svajoti be tikslo. Tai ne švaistymas – tai būdas integruoti patirtis ir nuraminti nervų sistemą.