Kodėl per įtampą norisi trinti rankas

Ar pastebėjote, kad esant nervinei įtampai arba stresui, automatiškai pradedate trinti delnus, rankas ar pirštus? Šis įprotis daugelį glumina, o kai kuriems netgi kelia nerimą. Kodėl per įtampą kyla toks noras ir ką apie tai sako mokslas? Šiame straipsnyje paaiškinsime, kokie biologiniai, emociniai ir psichologiniai procesai lemia šį elgesį, kada jis visiškai normalus, o kada gali būti ženklas, jog reikėtų skirti daugiau dėmesio savo emocinei sveikatai.

Kas vyksta kūne ir smegenyse streso metu?

Stresas, nerimas ar stipri įtampa aktyvuoja organizmo kovos arba bėgimo („fight or flight“) reakciją. Šią reakciją valdo simpatinė nervų sistema ir streso hormonai – kortizolis bei adrenalinas. Jie paruošia kūną reaguoti pavojingose situacijose: pulsas didėja, raumenys įsitempia, o sąmoningas dėmesys susikoncentruoja į galimą grėsmę. Tokios reakcijos mūsų protėviams padėdavo išlikti. Tačiau šiuolaikinėje kasdienybėje, kai išoriniai pavojai dažnai egzistuoja tik mūsų galvoje, kūnas vėlgi reaguoja fiziškai.

Rankų trynimas gali būti vienas iš šių automatiškai pasireiškiančių elgesių, kuomet organizmas bando „išlieti“ vidaus įtampą per kūno judesius.

Kodėl renkamės būtent specialius judesius?

Anot psichologų, kai patiriame stresą ar diskomfortą, dažnai ieškome būdų nuraminti savo savijautą fiziškai. Tai vadinama savireguliacija arba savistima – kūno judesiai, kurie padeda sumažinti vidaus įtampą ir atkurti pusiausvyrą.

• Trinti rankas, liesti plaukus ar nagus, baksnoti daiktus – tai visi savistimos pavyzdžiai.
• Toks elgesys paplitęs ir tarp vaikų, kurie čiulpia nykštį ar laiko mėgstamą žaislą stresinėse situacijose.
• Suaugusiems žmonėms tokie veiksmai perauga į subtilius judesius, pvz., rankų trynimą ar delnų griežimą.

Manoma, kad rankų trynimas ramina per lytėjimo pojūčius – fiksuodami šiltą, pažįstamą savos odos tekstūrą, mes siunčiame smegenims signalą: „viskas gerai, padėk nurimti“. Šį efektą dar labiau stiprina faktas, kad rankos yra itin jautrios ir jomis bendraujame su pasauliu nuo kūdikystės.

Fiziologinės rankų trynimo priežastys

Be emocinės naudos, rankų trynimas turi ir kitų fiziologinių funkcijų. Kai patiriame įtampą, oda ir raumenys linkę įsitempti, kraujotaka gali sulėtėti. Trindami rankas, mes jas šildome ir suaktyviname kraujo cirkuliaciją – taip kūnas ruošiasi galimam veiksmui (pvz., bėgimui ar kovai), net jei realaus pavojaus nėra.

Delnų prakaitavimas ir trynimas

Dar viena priežastis – daugelis žmonių patiria delnų prakaitavimą stresinėse situacijose. Trindami delnus, jie nesąmoningai stengiasi pašalinti diskomfortą, sukeliamą drėgmės ar šlapumo pojūčio. Be to, ši veikla nukreipia dėmesį nuo įtampos šaltinio ir trumpam padeda „perkrauti“ emocinę būseną.

Psichologinė prasmė: kodėl šis veiksmas toks įprastas?

Rankų trynimas tampa įpročiu dėl kelių priežasčių:

• Ritualai ir pasikartojantys judesiai ramina. Noras pasikartoti tuos pačius veiksmus suteikia progą pajusti kontrolę, kai viskas atrodo nestabilei.
• Lietimo pojūčiai veikia kaip sensorinė stimuliacija, padedanti atitraukti mintis nuo nerimo šaltinio.
• Sociokultūriniai įgūdžiai. Dažnai vaikystėje matome, kaip kiti suaugusieji atlieka šiuos veiksmus ir juos nesąmoningai perimame. Tai gali tapti tam tikru pasąmoniniu „nuraminimo kodu“.

Moksliniai tyrimai taip pat atskleidžia, kad savistimos judesiai, tokie kaip rankų trynimas, kartais padeda efektyviau spręsti problemas ir skatina greitesnį sprendimų priėmimą stresinėse situacijose.

Kada rankų trynimas tampa problema?

Reikėtų atskirti įprastą rankų trynimą dėl streso nuo obsesinio ar žalingo savistimos elgesio. Jeigu pastebite, jog rankų trynimas ar kiti pasikartojantys judesiai tampa nuolatiniu įpročiu, trukdo kasdieniam gyvenimui, sukelia odos pažeidimus ar nuolatinį diskomfortą, verta pasitarti su gydytoju ar psichologu.

Kokios galimos priežastys gali slypėti už užsitęsusių įpročių?

• Generalizuotas nerimo sutrikimas
• Obsesinis-kompulsinis sutrikimas (OKS)
• Įtampos atpalaidavimo sunkumai ar kitos psichologinės problemos

Tokiais atvejais gali būti rekomenduojama kognityvinė elgesio terapija, dėmesingo įsisąmoninimo (mindfulness) pratimai ar kitokios relaksacijos technikos.

Ką daryti, jei dažnai norisi trinti rankas?

Dažniausiai rankų trynimas signalizuoja apie trumpalaikį stresą ar per didelį susikaupimą. Tai gali būti visiškai normalu, tačiau jei norite sąmoningai sumažinti šį įprotį, galite išbandyti šiuos metodus:

• Atpažinkite streso šaltinius. Pasistenkite įvardinti aplinkybes ar situacijas, kurios sukelia įtampą.
• Naudokite dėmesingo įsisąmoninimo technikas. Giliai įkvėpkite, susitelkite į kvėpavimą – tai sumažina įtampos poreikį reikšti per kūną.
• Ieškokite alternatyvių savistimos veiksmų. Pabandykite laikyti streso kamuoliuką, trumpai masažuoti rankas losjonu arba atlikti tempimo pratimus.
• Reguliariai užsiimkite fizine veikla. Sportas padeda efektyviau suvaldyti streso hormonų perteklių organizme.

Jei įprotis stiprėja ar kelia diskomfortą, verta kreiptis pagalbos į specialistus – neretai ilgalaikiai (ypač be aiškios priežasties) pasikartojantys kūno judesiai slepia gilesnes emocines problemas.

Mokslinių tyrimų ir išvadų santrauka

Rankų trynimas per įtampą yra natūralus, dažnai nesąmoningas būdas malšinti stresą ir atgauti vidinę pusiausvyrą. Tai susiję tiek su fiziologinėmis, tiek su psichologinėmis reakcijomis į nerimą. Toks elgesys retai būna pavojingas, tačiau jei tampa dažnas ar stipriai trikdo kasdienybę, gali būti naudinga pasikalbėti su psichikos sveikatos specialistu.

Sąmoningas dėmesys savo įpročiams, gilesnis streso šaltinių supratimas, atpalaidavimo technikos ir stiprūs socialiniai ryšiai padeda atrasti pusiausvyrą ir sumažinti streso pasireiškimus per mūsų kūną. Rankų trynimas – vienas iš daugybės būdų, kaip protas siunčia signalą: įsiklausykime į save ir pasirūpinkime emocine gerove.