Kodėl per nerimą ima peršti odą

Nuolat jaučiantys nerimą žmonės neretai pastebi, kad stresinėse situacijose ar užplūdus nerimui ima atrodyti, jog oda tampa jautresnė ar net pradeda perštėti. Tai dažnas, bet ne visada aiškiai suprantamas fiziologinis reiškinys, keliantis papildomą diskomfortą tiems, kurie ir taip susiduria su emociniais sunkumais. Kodėl taip nutinka ir ką galima padaryti, kad sumažintume šį nemalonų simptomą? Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime, kaip nerimas veikia mūsų odą, kokie yra pagrindiniai mechanizmai ir ką pataria sveikatos specialistai.

Kaip nerimas veikia kūną?

Nerimo epizodai ir nuolatinis stresas paveikia ne tik psichologinę savijautą, bet ir fiziologinius organizmo procesus. Mūsų nervų sistema, reaguodama į stresinį dirgiklį, aktyvina vadinamąją „kovok arba bėk“ (angl. fight or flight) reakciją. Ši reakcija sukelia hormonų, tokių kaip adrenalinas ir kortizolis, išsiskyrimą, dėl ko padažnėja širdies plakimas, pakyla kraujospūdis, o oda gali tapti jautresnė arba dirglesnė.

Streso hormonų poveikis odai

Kortizolis ir kiti streso hormonai gali tiesiogiai įtakoti odos būklę. Tyrimai rodo, kad esant padidėjusiam kortizolio kiekiui, sutrinka odos barjero funkcija, oda tampa plonesnė, greičiau praranda drėgmę ir gali prasidėti uždegiminės reakcijos. Dėl to oda gali pradėti pleiskanoti, rausti, o kartais net perštėti arba niežėti.

Kodėl nerimas sukelia odos perštėjimą?

Odos perštėjimas, atsirandantis esant nerimui – tai sudėtingos nervų ir imuninės sistemos sąveikos rezultatas. Šis simptomas gali būti paaiškinamas keliais pagrindiniais mechanizmais:

• Padidėjęs jautrumas: Esant nerimui, nervų galūnės odoje tampa jautresnės, todėl net silpni dirgikliai gali sukelti niežulio ar perštėjimo jausmą.
• Vėlinių uždegiminių procesų suaktyvėjimas: Stresas skatina imuninės sistemos aktyvaciją, dėl ko gali suintensyvėti uždegiminiame procese dalyvaujančių medžiagų, tokių kaip histaminas, išskyrimas.
• Savęs stebėjimo padidėjimas: Nerimas dažnai verčia labiau stebėti kūno pojūčius. Net įprasti, kasdieniai jutimai gali būti interpretuojami kaip neįprasti ar nemalonūs.
• Odos džiūvimas: Padidėjus kortizolio kiekiui organizme, oda netenka drėgmės, todėl gali tapti sausesnė ir labiau linkusi perštėti.

Nerimas ir lėtinės odos ligos

Moksliniai tyrimai parodė, kad psichologinis stresas ne tik sukelia odos niežėjimą ar perštėjimą, bet taip pat gali pabloginti lėtinių odos ligų, tokių kaip egzema ar psoriazė, eigą. Pacientai, kurių emocinė būklė prastesnė, dažniau patiria ūmesnius simptomus, o jų odos gijimas lėtesnis.

Kaip atskirti: ar perštėjimo priežastis – tik nerimas?

Nors nerimas dažnai sukelia odos jautrumą ar perštėjimą, svarbu nepamiršti ir kitų galimų niežulio priežasčių. Kai kada šį pojūtį gali lemti alergija, odos ligos, grybelinės infekcijos arba vidaus organų sutrikimai. Jei perštėjimas išlieka ilgai, pastebimi odos pakitimai (bėrimai, paraudimai, žaizdelės), būtina pasitarti su gydytoju dermatologu.

Kiti dažni niežėjimo sukėlėjai

• Alerginės reakcijos (maistui, vaistams, kosmetikai)
• Sausos odos (ypač šaltuoju metų laiku)
• Odos ligos (egzema, dermatitas, psoriazė)
• Vidaus organų ligos (pvz., kepenų ar inkstų veiklos sutrikimai)
• Nervų sistemos pažeidimai ar neuropatija

Kaip sumažinti odos perštėjimą, susijusį su nerimu?

Jei esate tikri, kad odos perštėjimas dažniausiai pasirodo tada, kai patiriate stresą arba nerimą, galite išmėginti šiuos patarimus:

• Streso valdymas: Reguliari meditacija, kvėpavimo pratimai, kognityvinė elgesio terapija gali padėti sumažinti bendrą nerimo lygį ir teigiamai paveikti odos būklę.
• Ramybės palaikymas odai: Venkite agresyvių ploviklių, rinkitės drėkinančias priemones be kvapiųjų medžiagų ir alergizuojančių sudedamųjų dalių.
• Drėkinimas: Naudokite drėkinamuosius kremus, ypač po prausimosi, kad apsaugotumėte odos barjerą.
• Subalansuotas gyvenimo būdas: Svarbu išlaikyti reguliarų miego režimą, sveiką mitybą, užsiimti fizine veikla – visa tai sumažina tiek nerimo, tiek dermatologinių sutrikimų riziką.
• Venkite kasymosi: Kasymasis gali pažeisti odą ir sukelti uždegimą ar net infekciją. Jei norisi kasytis, galima trumpam uždėti vėsų kompresą.

Dažniausi mitai apie nerimą ir odos niežėjimą

Vis dar gajūs keli mitai, susiję su odos pojūčiais dėl streso ar nerimo. Naudinga juos žinoti, kad nereikėtų be reikalo nerimauti ar imtis netikusių priemonių.

• „Odos niežėjimas visada reiškia ligą.“ Iš tiesų, nerimas ir stresas dažnai gali sukelti odos perštėjimą net ir tada, kai nėra jokios organinės ligos.
• „Psichologinės priežastys negali veikti odos.“ Daugybė tyrimų įrodo, kad psichologinė būsena tiesiogiai veikia ne tik nervų, bet ir odos, imunines reakcijas.
• „Niežulio metu geriausia odą stipriai patrinti.“ Priešingai, tai gali sustiprinti uždegimą arba sukelti infekciją.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Nors daugeliu atvejų odos perštėjimas streso metu yra laikinas ir savaime praeina, yra situacijų, kai reikia profesionalios pagalbos. Rekomenduojama kreiptis į sveikatos specialistą, jei:

• Perštėjimas trunka ilgiau nei dvi savaites
• Ant odos atsiranda bėrimų, žaizdų, paraudimų
• Kiti simptomai, tokie kaip karščiavimas ar stiprus nuovargis
• Jaučiate stiprų nerimą, kuris trikdo kasdienį gyvenimą

Santrauka: ką svarbu žinoti?

Nerimas ir stresas tiesiogiai veikia odos būklę, sukeldami jautrumą, perštėjimą ar kitus nemalonius pojūčius. Tai nėra tik vaizduotės vaisius ar laikinas diskomfortas – šį reiškinį patvirtina moksliniai tyrimai apie psichosomatinę sveikatą. Tinkamai valdant stresą, rūpinantis odos apsauga ir laikantis sveiko gyvenimo būdo galima pastebimai sumažinti odos perštėjimą, susijusį su nerimu. Jei simptomai ilgai nepraeina arba stiprėja, kreipkitės į gydytoją – taip apsaugosite ir savo kūną, ir psichologinę savijautą.