Kodėl per nuolatinę įtampą pasikeičia laikysena

Nuolatinis stresas – dažnas šiuolaikinio žmogaus palydovas, galintis paveikti ne tik nuotaiką ar miego kokybę, bet ir fizinę laikyseną. Nepastebimai, ilgalaikė emocinė įtampa dažnai sukelia kūno pokyčius: ne tik įsitempusius raumenis ar sąnarių maudimą, bet ir laikysenos pakitimus. Kodėl taip atsitinka? Ar galima šiam procesui užkirsti kelią? Panagrinėkime, kaip stresas keičia mūsų kūną, kas nutinka raumenims ir skeletui, bei ką svarbiausia žinoti siekiant išlaikyti sveiką laikyseną.

Kaip įtampa veikia raumenų ir skeleto sistemą

Raumenų įsitempimas – natūrali streso pasekmė

Dauguma žmonių į ilgalaikį stresą reaguoja fiziškai: kūnas nuolat pasiruošęs kovoti ar bėgti. Tai iššaukia raumenų įtampą, kuri paprastai kaupiasi sprande, pečiuose, viršutinėje nugaros dalyje. Organizmas, gavęs signalą apie pavojų, išskiria hormonų, kurie sustiprina raumenų tonusą – tai natūrali apsauga trumpalaikėje perspektyvoje, tačiau kai įtampa tampa lėtine, raumenys lieka įtempti ir pavargę.

Išsibalansuoja laikysena ir judesių koordinacija

Įtempti raumenys ilgainiui keičia kūno padėtį. Pavyzdžiui, stipriai susitraukę pečių juostos ar kaklo raumenys lemia, kad pečiai pasislenka į priekį, galva palinksta žemyn, o stuburas praranda savo natūralią padėtį. Dėl to laikyseną vis sunkiau išlaikyti taisyklingą: formuojasi vadinamoji „įtempta“ ar net „krentančio parko“ laikysena, būdinga žmonėms, kurie nuolat patiria stresą darbe ar asmeniniame gyvenime.

Kokios fiziologinės grandinės sujungia emocinę įtampą ir laikyseną?

Ryšys tarp centrinės nervų sistemos ir raumenų

Centrinė nervų sistema nuolat stebi aplinką ir reaguoja į bet kokį pavojų. Išsiskyrus streso hormonams (kortizoliui, adrenalinui), raumenys susitraukia, kad kūnas būtų pasirengęs reaguoti. Ilgainiui ši būsena tampa tarsi „nauja normalybė“, todėl žmogus net pats nepastebi, kad laikysena pasikeitusi.

Griaučių-raumenų sistemos adaptacija prie streso

Moksliniai tyrimai rodo, jog raumenys, kuriems dėl streso nuolat tenka didesnė apkrova, ilgainiui gali trumpėti, silpnėti, netgi pradėti stigti kraujotakos. Tai lemia ne tik skausmus ar sustingimą, bet ir laikysenos iškrypimą. Pvz., raumenų disbalansas gali sukelti juosmens, krūtinės ar kaklo stuburo iškrypimus, susiformuoja laikinoji (adaptacinė) skoliozė ar lordozė.

Ilgalaikės įtampos poveikis kvėpavimui ir laikysenai

Stresas dažnai trikdo kvėpavimą – žmonės ima kvėpuoti negiliai, viršutinėmis krūtinės dalimis. Tai neleidžia pilvai, diafragmai ir apatinės nugaros raumenims taisyklingai dirbti, stiprina krūtinės, kaklo ir pečių juostos raumenų įtampą. Galiausiai žmogus nebegali laisvai išlaikyti tiesios nugaros, o laikysena tampa sustingusi ir netaisyklinga.

Kiti streso sukelti laikysenos pokyčių veiksniai

Sumažėjęs fizinis aktyvumas

Ilgai patirdamas įtampą žmogus dažnai vengia judėti, sumažina fizinį aktyvumą, ilgiau sėdi arba praleidžia daugiau laiko prie ekrano. Dėl to raumenys silpsta, blogėja kūno balansas, o ilgainiui laikyseną tampa sunkiau išlaikyti taisyklingą net ir sąmoningai stengiantis.

Psichosomatiniai laikysenos sutrikimai

Modernioji medicina vis dažniau pabrėžia psichosomatinių sutrikimų reikšmę. Stresas gali pasireikšti ne tik skausmais ar nuovargiu, bet ir kūno laikysenos pokyčiais: žmogus gali įtempti pilvo sieną, traukti pečius į priekį, sulaikyti kvėpavimą – visa tai neatsiejama nuo emocijų. Tokiu būdu laikysenos pakitimai tampa lyg „apsauginiu šarvu“ nuo vidinių įtampų arba pasaulio grėsmių.

Savivertė ir kūno kalba

Stresas ir nuolatinė įtampa paveikia, kaip žmogus save jaučia ir kaip „nešioja“ savo kūną. Nerimas ar nesaugumas pasireiškia kūno kalboje: įkritę pečiai, nuleista galva, uždaras kūno siluetas – visa tai tampa ir fizinės, ir emocinės būsenos atspindžiu.

Mitai ir realybė apie laikysenos pokyčius dėl įtampos

• MITAS: „Stresas neturi jokio poveikio kūno laikysenai.“ Faktas: Stresas stipriai susijęs su raumenų tonuso pokyčiais, kurie tiesiogiai keičia laikyseną.
• MITAS: „Laikysenos problemos – tik fiziologinės.“ Faktas: Nemaža dalis laikysenos pokyčių gali būti funkciniai, t. y. susiję su emocijomis ar psichologine būsena, ne tik anatominėmis problemomis.
• MITAS: „Laikysena savaime atsistatys, kai baigsis stresas.“ Faktas: Dažnai netgi sumažėjus stresui, išmokti kūno judesiai ir laikysenos modeliai jau būna įsitvirtinę ir reikalauja sąmoningo darbo, kad kūnas sugrįžtų į natūralią padėtį.

Ką daryti, norint apsaugoti laikyseną nuo streso poveikio?

Įtraukite sąmoningumo ir atpalaidavimo praktikas

Reguliarus dėmesingumo (mindfulness), jogos, kvėpavimo pratimų ar kineziterapijos užsiėmimai padeda pastebėti, kurioje kūno vietoje jaučiate įtampą ir ją sumažinti. Kvėpavimo pratimai padeda atpalaiduoti diafragmą, stiprina giluminius raumenis, pagerina kraujotaką.

Skirkite laiko judesiui

Nors pervargus sunku prisiversti judėti, net ir trumpi pasivaikščiojimai, tempimo ar stiprinimo pratimai kelis kartus per dieną padeda išlaikyti raumenis aktyvius ir mažina chronišką įtampą. Svarbu derinti krūtinės atvėrimo, pečių, kaklo bei nugaros tempimus su laikysenos stiprinimo pratimais.

Stebėkite savo kūną ir laikyseną dienos eigoje

Reguliariai įvertinkite, kaip sėdite, stovite ar judate: ar neiškritę pečiai, ar nesusikūprinote, ar kvėpuojate giliai. Dalis žmonių naudoja telefonų/kompiuterių priminimus ar veidrodžius, kurie padeda sugrįžti prie taisyklingos laikysenos.

Apibendrinimas

Nuolatinė įtampa tiesiogiai veikia raumenis, nervų sistemą bei kūno laikyseną. Chroniškas stresas sukelia raumenų įsitempimą, kvėpavimo ir judesių pokyčius, lemia net ir sąmonės lygmeniu nepastebimus kūno pokyčius. Tačiau supratus šį ryšį, galima imtis paprastų, kasdienių veiksmų, padedančių išlaikyti sveiką ir taisyklingą laikyseną net ir sudėtingose gyvenimo situacijose. Svarbiausia – stebėti, kaip jaučiatės, skirti laiko atpalaidavimui ir aktyviam judėjimui, nes gera laikysena – ne tik graži išvaizda, bet ir investicija į ilgalaikę sveikatą.