Kodėl po ilgo nerimo skauda raumenis

Pastaruoju metu vis daugiau žmonių aptaria nerimo poveikį ne tik emocinei, bet ir fizinei sveikatai. Vienas dažniausių pasikartojančio nerimo simptomų – skausmingi ar sustingę raumenys. Šis nemalonus pojūtis neretai sukelia papildomą įtampą, o kartais net priverčia abejoti, ar kūne nevyksta rimtesni pokyčiai. Kodėl po ilgo nerimo kelia raumenų skausmą, kokie procesai vyksta organizme ir kaip tvarkytis su šiuo reiškiniu? Straipsnyje aptarsime svarbiausią informaciją ir moksliškai pagrįstus patarimus.

Kaip nerimas veikia kūną?

Nerimas yra natūrali žmogaus būsena, kuri padeda reaguoti į pavojų, tačiau nuolatinis, ilgai trunkantis nerimas perauga į problemą. Kiekvieną kartą pajutus stresą ar nerimą, smegenys išskiria įvairių streso hormonų – adrenalino ir kortizolio. Šios medžiagos suaktyvina vadinamąją „kovok arba bėk“ (angl. fight or flight) reakciją.

Fiziologiniai pokyčiai

• Raumenų įtampa. Kūnas pasiruošia galimam pavojui, todėl dauguma raumenų nevalingai įsitempia. Pavyzdžiui, įprasta matyti pakeltus pečius, įtemptą kaklo liniją ar suspaustus žandikaulius.
• Padidėjęs širdies ritmas. Širdis ima plakti greičiau, todėl kūnas gauna daugiau deguonies ir energijos raumenims, tačiau ilgainiui širdies ritmas nepraeina be pasekmių – nuovargis, išsekimas.
• Sutrinka kraujotaka. Kraujagyslės susitraukia, gali sumažėti deguonies patekimas į raumenis, todėl jaučiami mėšlungiai ar tempimo pojūtis.

Trumpalaikė įtampa nėra pavojinga, tačiau kasdien patiriamas, chroniškas nerimas ilgainiui išbalansuoja visą organizmą ir paveikia kiekvieną raumenų grupę.

Kodėl raumenis skauda po ilgo nerimo?

Nuolatinė raumenų įtampa

Vienas pagrindinių paaiškinimų – nuolatinė, dažnai net nesąmoninga raumenų įtampa. Nerimaudami daug žmonių pastebi, kad jie nesąmoningai laiko įtemptus kaklo, pečių, nugaros ar net veido raumenis. Toks ilgas įtempimas sumažina raumenų kraujo apytaką, todėl pradeda kauptis pieno rūgštis, kuri sukelia nemalonų tempimo, deginimo ar net skausmo pojūtį.

Pieno rūgšties sankaupos ir uždegimas

Kai raumenys ilgai būna įtempti, jie negali pakankamai greitai pašalinti medžiagų apykaitos atliekų, tokių kaip pieno rūgštis. Dėl to kyla uždegiminis atsakas, kuris sukelia skausmą, panašų į raumenų nuovargį po fizinės treniruotės. Moksliniai tyrimai rodo, kad net ir be aktyvaus fizinio krūvio, emocinis stresas gali sukelti mikro uždegiminius procesus, ypač kaklo, nugaros ir žandikaulių srityse.

Padidėjęs kūno jautrumas

Patiriant nuolatinį nerimą, smegenys tampa jautresnės įvairiems kūno pojūčiams. Tai reiškia, kad net mažas tempimas ar maža įtampa gali būti jaučiama kaip pastebimas skausmas. Taip susidaro užburtas ratas: kuo labiau nerimaujate, tuo labiau pastebite kūno pojūčius, o tai dar labiau skatina nerimą.

Kokie raumenys dažniausiai kenčia?

Labiausiai nuo nerimo poveikio nukenčia šios kūno dalys:

• Kaklas ir pečiai. Čia raumenys dažniausiai įsitempia dėl streso, nerimo ar įtampos. Ilgainiui jie tampa skausmingi, kartais jaučiamas „kietumo“ pojūtis.
• Nugara. Ypač apatinė nugaros dalis, kurioje gali susidaryti „blokuoto“ arba „sustingusio“ jausmas.
• Galva ir žandikauliai. Dažnas stipriai sukanda dantis, laikosi už žandų arba įdeda įtampą į veido raumenis – tai sukelia galvos skausmus, tempimą smilkiniuose.

Mitai ir realybė apie raumenų skausmą dėl nerimo

• Mitas: Raumenų skausmas reiškia rimtą fizinę ligą.
  Realybė: Daugeliu atvejų, raumenų skausmas po stipraus ar užsitęsusio nerimo nereiškia rimtų ligų. Tai natūrali organizmo reakcija, tačiau jei skausmas užsitęsia ilgiau nei kelias savaites ar atsiranda papildomų simptomų (nuolatinė karščiavimas, svorio kritimas, raumenų silpnumas), patartina pasikonsultuoti su gydytoju.
• Mitas: Skausmas išnyks savaime, nereikia nieko keisti.
  Realybė: Jei stresinė situacija nesikeičia ir nerimas nevaldomas, raumenų skausmas gali tapti lėtinis. Svarbu ieškoti būdų, kaip mažinti įtampą ar gerinti psichinę sveikatą.

Ką daryti, jei raumenis skauda dėl nerimo?

Gera žinia ta, kad raumenų skausmas dėl nerimo dažniausiai atslūgsta, kai sumažinamas stresas ir reguliariai atsipalaiduojama. Keletas patarimų:

• Reguliari fizinė veikla. Rekomenduojamos lengvos tempimo, jogos, pilateso ar tiesiog vaikščiojimo treniruotės. Judesys pagerina kraujotaką ir skaidomi streso hormonai.
• Atsipalaidavimo pratimai. Gilus kvėpavimas, progresuojantis raumenų atpalaidavimas (angl. progressive muscle relaxation) padeda sumažinti įtampą.
• Sąmoningumo praktikos. Meditacija, dėmesio sutelkimo pratimai mažina bendrą nerimą ir moko atpažinti įtampą kūne.
• Reguliari miego rutina. Miegas padeda atsistatyti raumenims ir sustiprina psichinę sveikatą.
• Pasitarkite su specialistu. Jei skausmas neišnyksta ar nerimas jau trikdo kasdienį gyvenimą, verta kreiptis į gydytoją ar psichologą. Kartais gali būti reikalinga ir kineziterapija.

Kada verta sunerimti?

Nors raumenų skausmas po nerimo retai būna pavojingas, tačiau tam tikrais atvejais būtina pasikonsultuoti su gydytoju:

• Skausmas nepraeina ilgiau nei 2–3 savaites, stiprėja ar trukdo judėti.
• Atsiranda papildomų simptomų: temperatūra, raumenų silpnumas, dilgčiojimas, staigus svorio kritimas.
• Skausmas atsiranda staiga be aiškios priežasties.

Išvada: raktas – dėmesys emocinei sveikatai

Raumenų skausmas po ilgo nerimo yra dažnas ir natūralus reiškinys. Jis kyla dėl nuolatinės raumenų įtampos, padidėjusio kūno jautrumo bei tam tikrų uždegiminių procesų. Tvariausias būdas mažinti šį simptomą – stiprinti emocinį atsparumą, įtraukti atsipalaidavimo technikas, daugiau judėti bei rūpintis miego režimu. Jei abejojate arba simptomai nepraeina, visada verta kreiptis į sveikatos specialistą. Rūpinimasis psichine sveikata gali būti pats svarbiausias žingsnis stiprinant viso kūno gerovę.