Kodėl turėtumėte atkreipti dėmesį į savo eisenos pokyčius

Ar dažnai susimąstote apie savo ėjimo būdą? Dažnam iš mūsų eisena atrodo savaime suprantama – paprasta kūno judesių seka, kuri leidžia judėti iš taško A į tašką B. Vis dėlto, eisenos pokyčiai gali būti reikšmingas signalas apie jūsų sveikatą. Net menkiausi pasikeitimai gali pranešti apie rimtesnius organizmo sutrikimus arba padėti jų išvengti. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl svarbu stebėti savo eiseną, kokias ligas ji gali išduoti ir kada būtina kreiptis į specialistus.

Kas yra eisena ir kodėl ji svarbi?

Eisena – tai sudėtingas biomechaninis procesas, apimantis raumenų, sąnarių, nervų ir net vidaus organų koordinaciją. Normaliai vaikštant, kūnas automatiškai derina raumenų susitraukimus, pusiausvyrą bei laikyseną. Tačiau vos atsiradus tam tikriems organizmo pokyčiams, eisena gali tapti kitokia – pavyzdžiui, žmogus pradeda šlubuoti, tempi viena koją arba stengiasi išvengti svorio perkėlimo ant tam tikros pėdos. Nedideli eisenos pokyčiai dažnai praeina nepastebėti, tačiau kartais jie tampa pirmu simptomu, bylojančiu apie rimtesnę medicininę problemą.

Dažniausios eisenos pokyčių priežastys

Yra daugybė priežasčių, kodėl žmogaus eisena gali pasikeisti. Kartais tam įtakos turi trumpalaikiai veiksniai, tokie kaip tempimas ar uždegimas, tačiau kartais eisenos pokyčiai susiję su rimtesnėmis ligomis:

• Neurologinės ligos. Tokios ligos kaip Parkinsono liga, išsėtinė sklerozė ar insultas dažnai pasireiškia eisenos pakitimais. Dažnai stebimas lėtesnis, neryžtingas žingsnis, pusiausvyros sutrikimai ar drebulys vaikštant.
• Ortopedinės problemos. Artrozė, išaugos ar traumos kojų sąnariuose sukelia šlubavimą arba netolygų svorio paskirstymą.
• Raumenų silpnumas ar atrofija. Raumenų ligos, pavyzdžiui, raumenų distrofija, dažnai sukelia matomus eisenos sutrikimus.
• Pusiausvyros sutrikimai. Vidinės ausies ligos, vestibulinės funkcijos sutrikimai gali lemti galvos svaigimą ir nestabilią eiseną.
• Sergančių asmenų amžius. Natūralūs senėjimo procesai – kaip raumenų masės mažėjimas ir sąnarių standėjimas – taip pat daro įtaką eisenai.

Trumpalaikiai pokyčiai ar ilgalaikė problema?

Neretai eisenos pokyčiai atsiranda dėl laikinų aplinkybių – pavyzdžiui, patemptos kulkšnies arba per didelio fizinio krūvio. Tokiu atveju eisena normalizuojasi sugijus audiniams. Tačiau jei pokytis išlieka ilgiau nei kelias savaites, jį lydi papildomi simptomai (skausmas, silpnumas, galvos svaigimas), būtina kreiptis į gydytoją.

Kokias ligas gali išduoti eisenos pokyčiai?

Eisenos pokyčiai – vienas iš pirmųjų signalų apie rimtesnes sveikatos problemas. Stebint savo ėjimo pobūdį, galima anksti identifikuoti šias ligas:

• Parkinsono liga – būdingas smulkus, trumpas žingsnis, sunkumas pradėti ar sustabdyti judesį, kūno “pasvirimas” į priekį.
• Insultas – gali pasireikšti tempimu viena koja, silpnumu rankoje ar kojoje toje pačioje pusėje, netolygiais žingsniais.
• Išsėtinė sklerozė – pusiausvyros stoka, nevalingi judesiai ar sutrikusi koordinacija taip pat gali keisti eiseną.
• Diabetinė neuropatija – dėl nervų pažeidimų sumažėja jautrumas pėdose, todėl vaikštant lengviau nukristi ar sutrikti pusiausvyra.
• Artritas – sukelia skausmą ar sąstingį sąnariuose, todėl žmogus instinktyviai keičia eiseną, kad sumažintų diskomfortą.

Kada verta sunerimti ir kreiptis pagalbos?

Ne visi eisenos pokyčiai rodo sunkią ligą, tačiau kai kurie požymiai turėtų paskatinti nedelsti:

• Staigus ar palaipsniui stiprėjantis eisenos pokytis, kuris nepraeina per kelias dienas.
• Lydintys simptomai – skausmas, silpnumas, jutimų sutrikimai, koordinacijos praradimas, pasikartojantys kritimai.
• Eisenos pokyčiai po galvos traumų ar stipraus smūgio.
• Šeimos narių pastebėjimai, kad judate kitaip, tempia viena koja ar vingiuojate.

Tokios situacijos reikalauja skubios medikų konsultacijos, nes užslėptos ligos, tinkamai laiku diagnozavus, gali būti sėkmingai gydomos ar kontroliuojamos.

Kaip stebėti savo eiseną?

Dauguma žmonių retai sąmoningai analizuoja, kaip jie vaikšto. Vis dėlto savo eiseną stebėti ir įvertinti nėra sudėtinga:

• Pasivaikščiokite lygioje grindų dangoje, atkreipkite dėmesį į žingsnių ilgį ir tolygumą.
• Kartais naudinga paprašyti artimo žmogaus pažvelgti iš šono – ar nestebima šlubavimo, ar kojos keliamos vienodai.
• Galite nufilmuoti save einant – taip lengviau pastebėsite subtilius pokyčius.
• Jei kyla neaiškumų, specialūs tyrimai (pavyzdžiui, funkcinių bandymų ar eisenos analizės) gali padėti nustatyti problemos šaltinį.

Mitai apie eisenos pokyčius

Pastebėjus eisenos pokytį, dažnai manoma, kad tai tik senėjimo ar nuovargio požymis, ir į gydytojus kreiptis neverta. Vis dėlto tai ne visada tiesa. Ypač jaunesniems žmonėms ar tiems, kurie neseniai patyrė traumą, bet kokie netipiniai eisenos aspektai gali signalizuoti apie rimtesnes problemas. Taip pat klaidinga manyti, kad vyresniame amžiuje pasikeitusi eisena yra “normalu”. Vyresniame amžiuje eisenos pokyčiai dažni, tačiau juos būtina stebėti ir prireikus ieškoti priežasčių bei sprendimų.

Ką daryti pastebėjus pokyčius?

Pastebėjus neįprastą eiseną ar ją lydinčius simptomus, svarbu:

• Nevengti savistabos ir neatidėlioti konsultacijos su šeimos gydytoju ar neurologu.
• Apgalvoti, ar neseniai patyrėte traumą, padidėjusį fizinį krūvį ar jaučiate kitų sveikatos sutrikimų.
• Sąmoningai stebėti, per kiek laiko pokyčiai praeina. Trumpalaikės traumos dažnai greitai gyja, bet ilgalaikiai negalavimai reikalauja išsamesnio ištyrimo.
• Reguliarus fizinis aktyvumas, raumenų stiprinimas ir pusiausvyros lavinimas padeda palaikyti sveiką eiseną ir išvengti pasikartojančių sutrikimų.

Išvada: kodėl verta rūpintis savo ėjimo būdu?

Eisena – ne tik kasdienė funkcija, bet ir rodiklis, galintis atskleisti daug apie jūsų sveikatą. Menkiausias jos pokytis dažnai signalizuoja apie organizmo būseną ir kartais leidžia laiku užbėgti už akių rimtesniems susirgimams. Tad nesidrovėkite stebėti savęs, atkreipkite dėmesį į pakeitimus ir nebijokite pasitarti su specialistu. Rūpindamiesi savo eisena, investuojate į visapusišką savijautą ir gyvenimo kokybę.