Kraujo sutrikimai : tipai, simptomai ir gydymo būdai

Kraujo sutrikimai apima įvairias medicinines būkles, kurios paveikia kraujo komponentus ir funkcijas. Šie sutrikimai gali turėti skirtingą poveikį asmens sveikatai – nuo lengvo iki gyvybei pavojingo.

Kraujo sutrikimų tipai

Kraujo sutrikimai gali būti klasifikuojami pagal tai, kurią kraujo dalį jie paveikia. Pagrindiniai tipai yra šie:

Raudonųjų kraujo kūnelių sutrikimai

Raudonieji kraujo kūneliai yra atsakingi už deguonies pernešimą iš plaučių į likusį kūną. Sutrikimai, kurie paveikia raudonuosius kraujo kūnelius, apima:

• Anemija: Jai būdingas raudonųjų kraujo kūnelių arba hemoglobino trūkumas, sukeliantis nuovargį ir silpnumą. Priežastys gali būti nuo mitybos trūkumų iki lėtinių ligų.
• Pjautuvinė anemija: Genetinis sutrikimas, kai raudonieji kraujo kūneliai įgauna pjautuvo formą, sukeldami kraujo tėkmės užsikimšimus ir skausmą bei organų pažeidimus.
• Talasemija: Genetinis sutrikimas, dėl kurio sumažėja hemoglobino gamyba, sukeliantis anemiją ir reikalaujantis reguliarių kraujo perpylimų.

Baltųjų kraujo kūnelių sutrikimai

Baltieji kraujo kūneliai yra svarbūs imuninei sistemai. Sutrikimai, kurie paveikia baltuosius kraujo kūnelius, apima:

• Leukopenija: Baltųjų kraujo kūnelių sumažėjimas, didinantis jautrumą infekcijoms. Tai gali sukelti autoimuninės ligos, sunkios infekcijos arba kaulų čiulpų sutrikimai.
• Leukocitozė: Baltųjų kraujo kūnelių padidėjimas, dažnai rodantis infekciją ar uždegimą. Tai taip pat gali būti susijusi su leukemija.

Trombocitų sutrikimai

Trombocitai padeda kraujui krešėti. Sutrikimai, kurie paveikia trombocitus, apima:

• Trombocitopenija: Mažas trombocitų kiekis, sukeliantis per didelį kraujavimą ir mėlynes. Priežastys gali būti autoimuninės ligos, vaistai ir kaulų čiulpų sutrikimai.
• Trombocitemija: Padidėjęs trombocitų kiekis, didinantis kraujo krešulių riziką. Tai gali sukelti kaulų čiulpų sutrikimai arba kitos pagrindinės būklės.

Plazmos ląstelių sutrikimai

Plazmos ląstelės gamina antikūnus, kovojančius su infekcijomis. Sutrikimai, kurie paveikia plazmos ląsteles, apima:

• Dauginė mieloma: Plazmos ląstelių vėžys, sukeliantis kaulų pažeidimus, anemiją ir inkstų disfunkciją.

Kraujo sutrikimų simptomai

Kraujo sutrikimų simptomai skiriasi priklausomai nuo būklės tipo ir sunkumo. Dažni simptomai yra šie:

• Nuovargis ir silpnumas: Dažnai pasireiškia anemijose ir kituose raudonųjų kraujo kūnelių sutrikimuose.
• Dažnos infekcijos: Rodo baltųjų kraujo kūnelių sutrikimus.
• Per didelis kraujavimas ir mėlynės: Dažnas trombocitų sutrikimuose.
• Kaulų skausmas: Susijęs su dauginės mielomos.
• Dusulys: Pastebimas sunkios anemijos atveju.
• Patinę limfmazgiai: Gali būti leukemijos ar kitų baltųjų kraujo kūnelių sutrikimų požymis.

Kraujo sutrikimų priežastys

Kraujo sutrikimų priežastys yra įvairios ir gali būti genetinės, įgytos arba idiopatinės (nežinomos). Štai keletas dažnų priežasčių:

Genetiniai veiksniai

Daug kraujo sutrikimų turi genetinį komponentą, pavyzdžiui, pjautuvinė anemija, talasemija ir tam tikros anemijos rūšys. Šie sutrikimai paveldimi iš tėvų ir gali būti diagnozuoti genetiniais tyrimais.

Mitybos trūkumai

Gyvybiškai svarbių maistinių medžiagų, tokių kaip geležis, vitaminas B12 ir folio rūgštis, trūkumas gali sukelti anemiją ir kitus kraujo sutrikimus. Subalansuota mityba yra svarbi šių būklių prevencijai.

Autoimuninės ligos

Kai kurie kraujo sutrikimai, tokie kaip autoimuninė hemolizinė anemija ir imuninė trombocitopenija, atsiranda, kai imuninė sistema atakuoja sveikas kraujo ląsteles.

Infekcijos ir vaistai

Sunkios infekcijos ir tam tikri vaistai gali paveikti kraujo ląstelių gamybą ir funkciją, sukeldami tokias būkles kaip leukopenija ir trombocitopenija.

Kaulų čiulpų sutrikimai

Būklės, kurios veikia kaulų čiulpus, pavyzdžiui, leukemija ir mielodisplaziniai sindromai, gali sutrikdyti kraujo ląstelių gamybą, sukeldamos įvairius kraujo sutrikimus.

Kraujo sutrikimų diagnozavimas

Kraujo sutrikimų diagnozavimas apima medicininės istorijos, fizinio tyrimo ir laboratorinių tyrimų derinį. Štai keletas dažnų diagnostikos metodų:

Pilnas kraujo tyrimas (CBC)

CBC yra pagrindinis kraujo tyrimas, kuris matuoja raudonųjų kraujo kūnelių, baltųjų kraujo kūnelių ir trombocitų lygius. Šių rodiklių anomalijos gali rodyti kraujo sutrikimą.

Kraujo tepinėlis

Kraujo tepinėlis apima kraujo mėginio tyrimą mikroskopu. Tai padeda nustatyti kraujo ląstelių formos, dydžio ir išvaizdos anomalijas.

Kaulų čiulpų biopsija

Kaulų čiulpų biopsija apima mažo kaulų čiulpų mėginio išgavimą tyrimui. Ji naudojama diagnozuoti būkles, kurios veikia kraujo ląstelių gamybą, pavyzdžiui, leukemiją ir mielodisplazinius sindromus.

Genetiniai tyrimai

Genetiniai tyrimai gali nustatyti paveldimus kraujo sutrikimus, aptikdami specifinių genų mutacijas.

Kraujo sutrikimų gydymas

Kraujo sutrikimų gydymas priklauso nuo konkretaus tipo ir būklės sunkumo. Štai keletas dažnų gydymo būdų:

Vaistai

Vaistai dažnai yra pirmoji daugelio kraujo sutrikimų gydymo linija. Pavyzdžiui:

• Geležies papildai: Naudojami geležies trūkumo anemijai gydyti.
• Hidroksiurea: Naudojama siekiant sumažinti skausmo krizių dažnumą pjautuvinės anemijos atveju.
• Imunosupresantai: Naudojami autoimuninių kraujo sutrikimų valdymui.

Kraujo perpylimai

Kraujo perpylimai dažnai naudojami sunkiai anemijai ir talasemijai gydyti, aprūpinant pacientą sveikais raudonaisiais kraujo kūneliais.

Kaulų čiulpų transplantacija

Kaulų čiulpų transplantacija apima pažeistų kaulų čiulpų pakeitimą sveikomis donorų ląstelėmis. Ji naudojama tokioms būklėms kaip leukemija, mielodisplaziniai sindromai ir sunki aplastinė anemija gydyti.

Chemoterapija ir radioterapija

Šie gydymo metodai naudojami siekiant sunaikinti vėžines ląsteles tokiose būklėse kaip dauginė mieloma ir leukemija.

Gyvenimo būdo ir mitybos pokyčiai

Gyvenimo būdo ir mitybos pokyčiai gali padėti valdyti ir užkirsti kelią tam tikriems kraujo sutrikimams. Pavyzdžiui, dieta, turinti daug geležies, vitamino B12 ir folio rūgšties, gali užkirsti kelią mitybos anemijoms.