Maras: apžvalga, simptomai ir rūšys (buboninis, septiceminis ir plaučių maras)

Maras yra reta, bet itin pavojinga infekcinė liga, kurios protrūkius nulemia natūralūs bakterijų užkrato židiniai gyvūnų populiacijose. Šios bakterijos gali egzistuoti tam tikruose gyvūnuose jų nežudydamos – taip susidaro ilgalaikis užkrato rezervuaras. Maras gali plisti bet kur, kur žmonės susiduria su šiais bakterijų šaltiniais.

Kaip plinta maras

Pavojus užsikrėsti maru labiausiai priklauso nuo aplinkos. Tankiai apgyvendintos vietovės, kur daug žiurkių, prastai tvarkoma šiukšlių ir nuotekų šalinimo sistema, sudaro ypač palankias sąlygas plisti ligai. Padidėjusi rizika kyla tiems, kurie:

• Liečia ar kontaktuoja su sergančiais arba nugaišusiais laukiniais gyvūnais (pavyzdžiui, žiurkėmis, pelėmis, voverėmis, triušiais, burundukais).
• Dirba su gyvūnais kasdien.
• Dažnai leidžia laiką lauke – pavyzdžiui, dirbant, žygiuojant, stovyklaujant ar medžiojant.
• Buvo arti žmogaus, kuriam diagnozuotas maras.

Kada didesnė grėsmė užsikrėsti?

Nors daugumai žmonių užsikrėtimo tikimybė yra nedidelė, rizika išauga keliaujant ar gyvenant regionuose, kuriuose fiksuojami maro atvejai. Tai ypač aktualu tiems, kurie artimai kontaktuoja su galimai infekuotais gyvūnais arba sergančiais žmonėmis.

Kaip nustatomas maras

Gydytojai įtaria marą įvertinę simptomus ir sužinoję, ar asmuo neseniai keliavo arba gyvena vietovėse, kur liga gali būti paplitusi tarp gyvūnų. Diagnozei atlikti paimami kraujo ar uždegimo vietoje esančių limfmazgių mėginiai ir tiriami laboratorijoje, ieškant maro bakterijų.

Greitesni tyrimo metodai

Pastaraisiais metais sukurti spartieji testai, kurie leidžia beveik per 15 minučių nustatyti maro bakterijas užkrėstame skystyje. Tokie tyrimai ypač naudingi regionuose, kur sunkiau greitai atlikti standartinius laboratorinius tyrimus.

Gydymo galimybės

Pajutus maro simptomus ir buvus rizikos zonoje, būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją – dažnai laikas lemia gydymo rezultatus. Ligoniai paprastai gydomi ligoninėje ir jiems skiriami antibiotikai, tokie kaip:

• Levofloksacinas
• Ciprofloksacinas
• Doksiciklinas
• Gentamicinas

Laiku pradėtas gydymas duoda puikių rezultatų – dauguma žmonių pasveiksta per savaitę ar dvi. Tačiau negydant, maras dažniausiai baigiasi mirtimi.

Kaip apsisaugoti nuo maro

Vakcinų nuo maro nėra, todėl verta žinoti pagrindinius prevencijos principus, ypač gyvenant ar keliaujant rizikingose zonose. Svarbu:

• Užsandarinti visus plyšius ir landas namuose, kad negalėtų patekti žiurkės, pelės ar voverės.
• Reguliariai tvarkyti kiemą, šalinti lapus, šakas, malkas ar akmenų krūvas, kurias gali pasirinkti laukiniai gyvūnai.
• Naudoti priemones nuo uodų ir blusų, ypač leidžiant laiką gamtoje.
• Dėvėti pirštines liečiant laukinius ar nugaišusius gyvūnus.
• Gyvūnams taikyti specialias apsaugos priemones nuo blusų.
• Neleisti lauke esančių augintinių, pavyzdžiui, šunų ar kačių, miegoti kartu jūsų lovoje.

Atsakingas požiūris ir paprastos prevencinės priemonės padeda sumažinti riziką susirgti šia pavojinga liga.