Nenormalūs refleksai: priežastys, diagnozė ir gydymo galimybės

Gilieji sausgyslių refleksai (angl. Deep Tendon Reflexes, DTR) – tai nevalingi raumenų atsakai į staigų ištempimą, kuris paprastai sukuriamas staigiu sausgyslės bakstelėjimu refleksiniu plaktuku. Šie refleksai veikia per paprastą nervų grandinę, vadinamą monosinapsiniu refleksiniu lanku.

Kai sausgyslė yra bakstelėjama, ją supantis raumuo greitai ištempiamas, stimuliuojant specializuotus jutimo receptorius – raumenų verpstes. Šie receptoriai siunčia impulsą per aferentinius (jutimo) neuronus į nugaros smegenis, kur jie tiesiogiai sinapsuoja su eferentiniais (motoriniais) neuronais.

Motoriniai neuronai nedelsdami siunčia impulsą atgal į tą patį raumenį, sukeldami refleksinį jo susitraukimą. Šis refleksinis lankas aplenkia sąmoningą smegenų kontrolę, užtikrindamas greitą reakciją. DTR yra svarbi klinikinė priemonė, leidžianti įvertinti periferinės ir centrinės nervų sistemos būklę. Refleksų pokyčiai gali nurodyti neurologinius sutrikimus ar konkrečių nervinių kelių pažeidimus.

Refleksinių veiksmų mechanizmas

Refleksai yra pagrindinės fiziologinės organizmo reakcijos, susijusios su keliomis svarbiomis anatominėmis struktūromis:

Receptoriai (jutimo organai): Refleksai prasideda jutimo receptoriuose – specializuotose struktūrose, esančiose raumenyse, sausgyslėse ir sąnariuose. DTR kontekste svarbiausią vaidmenį atlieka raumenų verpstės, jautrios raumenų ilgio pokyčiams. Jos fiksuoja ištempimą, kai sausgyslė bakstelėjama.

Jutimo (aferentiniai) neuronai: Kai receptorius, pvz., raumenų verpstė, yra stimuliuojamas, jis generuoja elektros impulsą. Šį impulsą perneša jutimo neuronai, perduodantys informaciją iš receptoriaus į nugaros smegenis. Šie neuronai turi juntamąją galūnę receptoriuje ir terminalinį galą nugaros smegenyse.

Nugaros smegenys ir sinapsės: Nugaros smegenys veikia kaip centrinis kanalas, perduodantis nervinius signalus. Čia jutimo neuronai formuoja sinapses su motoriniais neuronais. Paprastuose refleksiniuose lankuose, pvz., kelio girnelės refleksuose, ši sinapsė yra monosinapsinė – tai reiškia, kad yra tiesioginė jungtis tarp jutimo ir motorinių neuronų, be tarpinių neuronų.

Motoriniai (eferentiniai) neuronai: Šie neuronai perneša impulsą iš nugaros smegenų į vykdomuosius raumenis. Jie atsakingi už reakcijos į stimulą įvykdymą.

Efektoriniai raumenys: Gavę signalą per motorinius neuronus, šie raumenys atitinkamai reaguoja. Refleksinių veiksmų metu tai paprastai pasireiškia raumens susitraukimu. Pavyzdžiui, kai bakstelėjama girnelės sausgyslė, šlaunies raumuo susitraukia, sukeldamas apatinės kojos spyrį.

Neurotransmiteriai: Šios cheminės medžiagos palengvina impulsų perdavimą per sinapses. Refleksiniuose lankuose, pvz., acetilcholinas, išsiskiria neuromuskulinėje jungtyje, leisdamas signalui pereiti iš neuronų į raumenis.

Centrinė nervų sistema (CNS): Nors daugelis refleksų yra nugaros smegenų refleksai ir nėra susiję su smegenimis, CNS vaidina svarbų vaidmenį moduliuojant šių refleksų stiprumą ir jautrumą. Aukštesnieji smegenų centrai gali palengvinti arba slopinti nugaros smegenų refleksus, paveikdami jų intensyvumą.

Apskritai, refleksai parodo sudėtingą nervų ir raumenų sistemų sąveiką, išryškindami organizmo gebėjimą greitai reaguoti į dirgiklius, užtikrindami apsaugą ir koordinaciją.

Refleksinių problemų apibrėžimas

Kai refleksai tampa nenormalūs, tai paprastai rodo pagrindinę neurologinę problemą. Nenormalūs refleksai gali pasireikšti dviem pagrindinėmis formomis: hiperrefleksija ir hiporefleksija.

Hiperrefleksija

Hiperrefleksija pasižymi perdėtais arba pernelyg aktyviais refleksiniais atsakais. Šiuo atveju refleksai yra ryškesni nei įprastai. Dažnai tai rodo centrinės nervų sistemos sutrikimą, ypač susijusį su viršutiniais motoriniais neuronais.

Hiperrefleksijos priežastys gali būti: nugaros smegenų traumos, insultas, smegenų traumos, išsėtinė sklerozė ir kiti sutrikimai, kurie sutrikdo normalias centrinės nervų sistemos slopinimo funkcijas. Dėl aukštesniųjų kontrolės mechanizmų praradimo refleksinė veikla sustiprėja.

Hiporefleksija

Priešingai nei hiperrefleksija, hiporefleksija pasižymi susilpnėjusiais arba išnykusiais refleksiniais atsakais. Ši būklė paprastai rodo periferinės nervų sistemos problemą, kuri apima apatinius motorinius neuronus, neuromuskulinę jungtį ar raumenų skaidulas.

Hiporefleksijos priežastys dažniausiai yra periferinė neuropatija (kaip diabetu sergantiems pacientams), Guillain-Barré sindromas, nugaros smegenų traumos ties refleksinio lanko lygiu ar žemiau jo, raumenų ligos, pvz., raumenų distrofija. Hiporefleksija rodo impulsų perdavimo refleksiniu lanku sutrikimus.

Abiem atvejais, tiek hiperrefleksijos, tiek hiporefleksijos metu, nenormalūs refleksiniai modeliai nurodo specifinius neurologinius sutrikimus. Jie yra kliniškai reikšmingi, nes pateikia svarbių užuominų apie neurologinių problemų vietą ir pobūdį.

Kada refleksai tampa nenormalūs?

Nenormalių refleksų nustatymas dažniausiai apima kelių pagrindinių kriterijų vertinimą neurologinio tyrimo metu:

Reflekso vertinimo skalė

Refleksai vertinami pagal skalę nuo 0 iki 4. 0 reiškia, kad atsakas nėra (arefleksija), 1 – sumažėjęs arba vos normalus atsakas, 2 – normalus atsakas, 3 – aktyvesnis nei normalus, tačiau ne būtinai patologinis atsakas, 4 – labai aktyvus refleksas, dažnai susijęs su nenormaliu atsaku, pvz., klonusu (ritminiais svyravimais po reflekso).

Simetrija

Refleksai paprastai lyginami abiejose kūno pusėse. Reikšmingas skirtumas tarp abiejų pusių refleksų atsako gali reikšti anomaliją. Sveikoje nervų sistemoje refleksai turėtų būti simetriški.

Pastovumas

Refleksas turėtų sukelti nuoseklų atsaką testuojant kelis kartus. Nenuoseklūs atsakai gali rodyti pagrindinį sutrikimą.

Nenormalių refleksų lydintys simptomai

DTR pokyčiai patys savaime nėra patologiniai, tačiau jei juos lydi kiti simptomai, reikia atlikti išsamesnį tyrimą. Tokie požymiai gali būti:

• Raumenų silpnumas ar spastiškumas
• Koordinacijos sutrikimai
• Jutimo sutrikimai
• Lokalizuotas arba plintantis skausmas
• Autonominės funkcijos sutrikimai
• Vaikščiojimo sunkumai
• Laikysenos pokyčiai

Ar kaklo radikulopatija gali sukelti refleksų sutrikimus?

Taip, kaklo radikulopatija gali sukelti refleksų sutrikimus. Kaklo radikulopatija atsiranda, kai kaklo (kaklinės stuburo dalies) nervai yra spaudžiami ar dirginami, dažnai dėl tarpslankstelinių diskų išvaržos, degeneracinių pokyčių ar kitų stuburo problemų. Šis nervų suspaudimas gali paveikti refleksinius lankus, susijusius su pažeistais nervais. Konkretūs refleksų pokyčiai priklauso nuo to, kuris kaklo nervo šaknelė yra pažeista:

• Refleksų stiprumo pokyčiai: Nervų šaknelių suspaudimas dažniausiai sumažina refleksų stiprumą (hiporefleksija). Pavyzdžiui, C5 šaknelės suspaudimas gali susilpninti bicepso refleksą, o C7 – tricepso refleksą.
• Jutimo pokyčiai: Kaklo radikulopatija taip pat gali sukelti jutimo sutrikimus ar skausmą tose srityse, kurias aptarnauja pažeistas nervas, pvz., dilgčiojimą, nutirpimą ar skausmą rankose ar delnuose.
• Raumenų silpnumas: Kaklo nervų šaknelių suspaudimas gali sukelti silpnumą raumenyse, kuriuos inervuoja pažeisti nervai, dar labiau paveikdamas refleksinius atsakus.
• Refleksų asimetrija: Kadangi kaklo radikulopatija dažnai labiau pažeidžia vieną kūno pusę, gali pasireikšti refleksų atsakų asimetrija.

Kiti sveikatos sutrikimai, susiję su nevalingais refleksais

Stuburo kanalo stenozė

Stuburo kanalo stenozė – tai centrinio stuburo kanalo susiaurėjimas, sukeliantis reikšmingą skausmą ir negalią. Dažniausios šio sutrikimo priežastys: disko išvarža, sąnarių peraugimas bei geltonojo raiščio (ligamentum flavum) sustorėjimas. Nors dažnai pasirenkama operacija, konservatyvios terapijos nesėkmės atveju nėra pakankamai įtikinamų įrodymų, kad operacija yra geriausias gydymo būdas.

Ar yra alternatyvų stuburo operacijai stenozės atveju? Taip. Regenexx DDD taiko tikslias trombocitų injekcijas į sąnarius, raumenis ir raiščius, sprendžiant stuburo stenozės problemas, įtraukiant visas šios būklės sudedamąsias dalis. Stuburo stenozė dažnai siejama su amžiumi ir laikoma su amžiumi susijusiu sutrikimu.

Išialgija

Disko išvarža, disko išsikišimas, sąnarių peraugimas ir raiščių sustorėjimas gali sukelti nervų šaknelių spaudimą ar sudirginimą, sukeliant simptomus, būdingus išialgijai. Kai kurios išialgijos priežastys gali būti susijusios su tokiomis būklėmis kaip degeneracinė disko liga, stuburo stenozė, disko pažeidimai ar traumos, spondilolistezė, piriformio sindromas, osteoartritas.

Išialgijos simptomai:

• Skausmas apatinėje nugaros dalyje, sėdmenyse ir kojoje
• Tirpimas ar silpnumas apatinėje nugaros dalyje, sėdmenyse, kojose ar pėdose
• Skausmo paūmėjimas judant
• „Adatėlių“ pojūtis kojose, pirštuose ar pėdose
• Tuštinimosi kontrolės praradimas ar šlapimo nelaikymas

Kaklo disko išvarža

Kaklo diskai, dar vadinami kaklinės stuburo dalies tarpslanksteliniais diskais, yra specializuotos struktūros, esančios tarp kaklo slankstelių. Jie atlieka labai svarbų vaidmenį, suteikdami amortizaciją, lankstumą ir atramą kaklinei stuburo daliai.

Struktūra:

• Pulposus branduolys: Tai disko centrinė, želė konsistencijos dalis, sudaryta iš didelį vandens kiekį turinčios medžiagos. Ji atsakinga už jėgos pasiskirstymą ir smūgių absorbciją.
• Pluoštinis žiedas: Išorinis žiedas, suteikiantis disko struktūrinį vientisumą ir padedantis išlaikyti branduolį vietoje.

Kada kreiptis į gydytoją?

Kreiptis į gydytoją, pavyzdžiui, fiziatrą, neurologą ar savo pirminės sveikatos priežiūros gydytoją, būtina, jei simptomai tęsiasi ir juos lydi kiti požymiai, tokie kaip skausmas, silpnumas, tirpimas ar kiti neurologiniai sutrikimai.

Kaip profesionalai diagnozuoja refleksų problemas?

Nenormalių refleksų diagnozė dažniausiai atliekama pasitelkiant klinikinį įvertinimą ir papildomus tyrimus. Štai proceso apžvalga:

• Neurologinis tyrimas: Pradinė dalis apima išsamų neurologinį tyrimą, kuriame refleksai tikrinami refleksiniu plaktuku. Gydytojas vertina refleksų lygį, simetriją ir pastovumą, taip pat ieško patologinių refleksų (pvz., Babinskio ženklo), įvertina raumenų tonusą ir jėgą.
• Paciento istorija: Surenkama išsami paciento ligos istorija, apimanti simptomus, medicinines būkles, ankstesnes traumas ir paveldimas ligas.
• Jutimo ir motorikos testai: Šie testai padeda nustatyti, ar nenormalūs refleksai yra susiję su kitais neurologiniais sutrikimais.
• Vaizdiniai tyrimai: Jei įtariama struktūrinė problema, atliekami magnetinio rezonanso tomografijos (MRT), kompiuterinės tomografijos (KT) ar rentgeno tyrimai.
• Elektroneuromiografija (EMG) ir nervų laidumo tyrimai (NCS): Šie tyrimai padeda identifikuoti nervų ar raumenų pažeidimus.
• Kraujo tyrimai: Esant poreikiui, atliekami kraujo tyrimai, siekiant nustatyti, ar nėra tokių būklių kaip diabetas, vitaminų trūkumas ar skydliaukės sutrikimai.
• Lumbalinė punkcija: Jei įtariama centrinės nervų sistemos infekcija ar uždegimas, atliekama smegenų skysčio analizė.