Nuotaikų svyravimai: priežastys, simptomai, gydymas ir prevencija

Nuotaikų svyravimai yra staigūs emocinės būsenos pokyčiai, kurie gali svyruoti nuo džiaugsmo iki liūdesio ar baimės. Tokie pokyčiai gali būti normalūs, tačiau jei jie yra pernelyg dažni ir trukdo kasdieniam gyvenimui, gali rodyti esamą ligą. Kartais nuotaikų svyravimus sukelia tam tikros situacijos, tačiau jie taip pat gali pasireikšti be akivaizdžios priežasties.

Nuotaikų svyravimai gali būti susiję su cheminiais disbalansais smegenyse. Jie gali būti psichinės sveikatos sutrikimų, tokių kaip bipolinis sutrikimas ar emocinis asmenybės sutrikimas, simptomai, taip pat medicininių būklių, tokių kaip demencija, neurologiniai sutrikimai, smegenų navikai, meningitas ir insultai, pasekmė. Būklės, kurios apriboja smegenų maistingųjų medžiagų ir deguonies tiekimą, pavyzdžiui, plaučių ir širdies ir kraujagyslių ligos, medikamentų šalutiniai poveikiai ir hormoniniai pokyčiai, taip pat gali sukelti nuotaikų svyravimus. Nuotaikų svyravimai gali paveikti įvairias gyvenimo sritis ir rodyti rimtas būkles. Esant krizei ar savižudybės minčių, būtina nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos. Nuolatiniai arba blogėjantys nuotaikų svyravimai turėtų būti nedelsiant įvertinti sveikatos priežiūros specialisto.

Dažniausios nuotaikų svyravimų priežastys

Dažnai gyvenimo būdo veiksniai prisideda prie nuotaikų svyravimų. Žmonės gali patirti staigius nuotaikų pokyčius, jei jie:

• Patiria reikšmingus gyvenimo pokyčius, pavyzdžiui, persikėlę ar pakeitę darbą
• Jaučia stresą ar pervargimą
• Neužmiega pakankamai
• Valgo nesveikai
• Vartoja vaistus, kurie veikia nuotaiką ar miegą

Tačiau nuolatiniai ir intensyvūs nuotaikų svyravimai gali rodyti esamą būklę. Kai kurios sąlygos, sukeliančios nuotaikų svyravimus, gali paveikti tiek vyrus, tiek moteris, o kitos tik moteris.

Nuotaikų svyravimai vyrams ir moterims

Dažnai pasitaikantys nuotaikų sutrikimai, kurie gali paveikti bet kurį asmenį

• Bipolinis sutrikimas: bipolinis sutrikimas pasireiškia, kai asmuo patiria ekstremalius emocinius pakilimus ir nuosmukius (maniją) bei depresiją. Šie pakilimai ir nuosmukiai gali pasireikšti retai arba kelis kartus per metus.
• Didžioji depresija (MDD): MDD paveikia daugiau nei 16,1 milijono suaugusiųjų JAV ir dažniau pasitaiko moterims nei vyrams. Žmonės, sergantys MDD, patiria nuolatinius liūdesio jausmus ir praranda susidomėjimą dalykais, kurie anksčiau teikė džiaugsmą.
• Depresija veikia asmens nuotaiką, kasdienį gyvenimą ir santykius. Dauguma žmonių, sergančių depresija, per gyvenimą patiria kelis liūdesio epizodus. Tačiau tarp jų gali būti ir laimingų bei geros nuotaikos laikotarpių.
• Ciklotimija: ciklotimija arba ciklotiminis sutrikimas pasireiškia, kai asmuo patiria emocinius pakilimus ir nuosmukius. Tai panašu į bipolinį sutrikimą, tačiau yra mažiau rimta ir retesnė.
• Nuolatinis depresijos sutrikimas (PDD): ši depresijos forma anksčiau buvo vadinama distimija. Žmonės, sergantys PDD, patiria ilgalaikius liūdesio jausmus, kurie tęsiasi ne trumpiau kaip 2 metus. PDD požymiai nėra tokie sunkūs kaip MDD, tačiau gali turėti didelį poveikį asmens gyvenimui ir santykiams. Šis nuotaikų svyravimų sutrikimas paveikia apie 1,5% suaugusiųjų JAV kiekvienais metais.
• Emocinė asmenybės sutrikimas (BPD): asmuo, turintis BPD, gali patirti intensyvius nuotaikų svyravimus ir problemas su savivertės nuotaika, taip pat gali turėti sunkumų kontroliuojant savo elgesį. Žmonės su BPD jaučia intensyvų apleidimo baimę ir linkę turėti nestabilus santykius. Kai kurių tyrimų duomenimis, 5,9% žmonių per savo gyvenimą patirs BPD.

Mentalinės sveikatos būklės ir nuotaikų svyravimai

• Šizofrenija: žmonės, sergantys šizofrenija, gali patirti haliucinacijas arba kliedesius, dėl kurių jie patiria pakitusį realybės suvokimą. Šizofrenija turi didelį poveikį gyvenimo kokybei.
• Dėmesio deficito hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD): suaugusieji ir vaikai, turintys ADHD, gali turėti sunkumų tvarkydami savo emocijas, dėl to gali pasireikšti nuotaikų svyravimai. Kiti požymiai apima impulsyvumą, hiperaktyvumą ir sunkumus koncentruotis.
• Nuotaikų sutrikimų dezintegracijos sutrikimas (DMDD): DMDD yra vaikystės liga, kurioje asmuo patiria intensyvius nuotaikų svyravimus, įskaitant pyktį, ekstremalų dirglumą ir įsiūtį. Šie požymiai turi tęstis 12 mėnesių ar ilgiau, kad būtų diagnozuota DMDD.
• Substancijų vartojimas ar piktnaudžiavimas: per didelis alkoholio ar narkotikų vartojimas gali paveikti psichinę sveikatą ir sukelti reikšmingus nuotaikų svyravimus.

Kokios yra nuotaikų svyravimų priežastys moterims?

Hormoniniai pokyčiai gali sukelti dramatiškus nuotaikų svyravimus. Moterims hormoninių pokyčių požymiai pasireiškia dažniau nei vyrams, ypač menstruacijų, nėštumo ir menopauzės metu. Dažniausios nuotaikų svyravimų priežastys moterims

• Premenstruacinis sindromas (PMS): PMS sukelia daugybę požymių prieš prasidedant menstruacijoms. Tai apima:
  • Nuotaikų svyravimai
  • Pūtimą
  • Krūtų jautrumą
  • Depresiją
  • Pavargimą
  • Potraukius. Daugiau nei 90% moterų, patiriančių nuotaikų svyravimus, praneša apie PMS požymius.
• Premenstruacinis disforinis sutrikimas (PMDD): sunkus PMS variantas, paveikiantis iki 5% vaisingo amžiaus moterų. Dažnai jis būna kartu su depresija ar nerimu ir apima ekstremalius nuotaikų svyravimus, dirglumą, pyktį ir fizinius simptomus, panašius į PMS.
• Nuotaikų svyravimai nėštumo metu: hormoniniai ir fiziniai pokyčiai gali sukelti nerimą, pažeidžiamumą ir staigius nuotaikų pokyčius, ypač pirmąjį trimestrą. Nors šie pokyčiai dažnai stabilizuojasi, kai kurios moterys patiria nuotaikų svyravimus viso nėštumo metu.
• Menopauzė: menopauzė yra natūralus gyvenimo etapas, kai baigiasi menstruaciniai ciklai. Tai paprastai įvyksta moterims nuo 40 iki 58 metų, tačiau vidutinis amžius yra 51. Šiaurės Amerikos menopauzės draugijos duomenimis, iki 23% moterų patiria nuotaikų svyravimus per menopauzę ar po jos. Kiti požymiai apima karščio bangas, miego sutrikimus ir lytinio potraukio sumažėjimą.

Kokie yra nuotaikų svyravimų simptomai?

Nuotaikų svyravimai yra staigūs jausmų pokyčiai, pavyzdžiui, greitas perėjimas nuo laimės prie liūdesio ar nuo ramybės prie pykčio. Simptomai apima:

• Greiti nuotaikų pokyčiai be akivaizdžios priežasties
• Per didelis energijos jausmas arba didelis nuovargis
• Sunkumai miegoti arba apetito pokyčiai
• Sudėtinga sutelkti dėmesį
• Impulsyvus elgesys arba neramumas

Jei nuotaikų svyravimai trukdo kasdieniam gyvenimui, naudinga pasikalbėti su gydytoju.

Kokios yra nuotaikų svyravimų gydymo galimybės?

Galima stabilizuoti nuotaiką ir pagerinti sveikatą, kad būtų išvengta būsimų nuotaikų pokyčių. Šie gydymo būdai orientuoti į gyvenimo būdo ar alternatyvius metodus, kuriuos galite išbandyti namuose. Kartais naudojami ir kiti gydymo būdai, įskaitant receptinius vaistus.

Reguliariai sportuokite

Sportas yra puikus fizinės ir psichinės sveikatos šaltinis. Jis gali padėti gydyti arba užkirsti kelią nuotaikų svyravimams, nes skatina geras nuotaikas ir endorfinus. Stenkitės skirti 30 minučių vidutinio intensyvumo fiziniam aktyvumui 5 dienas per savaitę.

Venkite kofeino, alkoholio ir cukraus

Šios medžiagos gali pakeisti jūsų natūralią būseną ir pabloginti nuotaikų svyravimus. Kofeinas gali sukelti didesnį nerimą, alkoholis yra depresantas, kuris gali pabloginti nuotaiką, o cukrus gali sukelti svyravimus cukraus kiekio kraujyje, kurie prisideda prie nuotaikų svyravimų. Sumažinkite visų trijų vartojimą, kad išlaikytumėte stabilią nuotaiką.

Išbandykite kalcio papildus

Kalcio papildai gali padėti palengvinti depresijos, nerimo ir nuotaikų svyravimų simptomus, ypač PMS atveju. Viename tyrime dalyviai kasdien vartojo 500 miligramų kalcio dviem mėnesiams ir patyrė mažiau sunkius PMS simptomus. Kalcis taip pat padeda apsaugoti kaulus, kas yra svarbu moterims, patiriančioms perimenopauzę. Pasitarkite su gydytoju dėl tinkamų papildų.

Keiskite savo mitybą

Mažesni valgymai visą dieną gali padėti stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje ir išvengti nuotaikų svyravimų. Dideli valgiai gali sukelti cukraus kiekio pokyčius, kurie prisideda prie emocinių svyravimų.

Praktikuokite streso valdymą

Stresas ir nerimas gali pabloginti nuotaikų svyravimus. Streso valdymas per meditaciją, gilaus kvėpavimo pratimus, jogą, masažo terapiją ar pokalbius gali padėti.

Gerai miegokite

Gerai išsimiegoti gali sumažinti dirglumą ir nuotaikų svyravimus. Stenkitės miegoti 7-8 valandas per naktį. Jei tai atrodo sunku, pradėkite pridėti 30 minučių prie savo esamo miego grafiko. Palaipsniui didinkite šį laiką, kol pasieksite rekomenduojamą kiekį.

Kada kreiptis į gydytoją?

Retkarčiais nuotaikų pokyčiai yra normalūs, tačiau jei nenuspėjamas elgesys tęsiasi kelias dienas, tai gali rodyti rimtą problemą. Kreipkitės į gydytoją, jei patiriate:

• Ekstremalius nuotaikų svyravimus: greitus perėjimus nuo pykčio prie laimės.
• Impulsyvų elgesį: nekontroliuojamus norus išleisti pinigus ar konfrontuoti su žmonėmis.
• Mintis apie savižudybę: norus pakenkti sau ar pasibaigti gyvenimui.
• Funkcinį sutrikimą: nesugebėjimą lankytis pas draugus, miegoti, dirbti ar net išlipti iš lovos.

Kokios yra nuotaikų svyravimų prevencijos rekomendacijos?

Identifikuokite ir paleiskite neigiamumą

• Stebėkite savo nuotaikas: užsirašykite kasdienes nuotaikas ir neigiamas mintis į užrašų knygą.
• Identifikuokite problemas: surašykite trikdančius santykius, sveikatos problemas ar finansines sunkumus.
• Paleiskite įtampą: užsirašykite neigiamus modelius ir sudeginkite lapą, simbolizuodami neigiamumo paleidimą.

Skirkite akimirką atsipalaiduoti

• Pauzė ir kvėpavimas: kai jaučiate nuotaikų pokyčius, sustokite, giliai įkvėpkite ir susitelkite į dabartį.
• Sensorinis fokusas: kad atitrauktumėte dėmesį nuo neigiamų minčių, sutelkite dėmesį į sensorinius detales, pavyzdžiui, kvėpavimą ar vėją ant odos.
• Racionalus apmąstymas: jei jaučiatės pervargę, sėdėkite ir išnagrinėkite įvykį, kuris pakeitė jūsų nuotaiką, ir raskite teigiamą reakciją.

Ieškokite pusiausvyros

• Gyvenimo būdo vertinimas: įvertinkite savo gyvenimo būdą ir identifikuokite tobulinimo galimybes:
  • Daugiau sportuokite
  • Užtikrinkite pakankamą miegą
  • Valgykite subalansuotą mitybą
• Spręskite nesveikus įpročius: kontroliuodami nesveikus įpročius galite teigiamai paveikti savo nuotaiką.

Išbandykite naujas veiklas

• Streso valdymas: raskite alternatyvių būdų tvarkyti stresą, pyktį ir nerimą.
• Užsiimkite maloniomis veiklomis: skaitykite knygas, klausykitės muzikos, išbandykite jogą ar improvizacijos pamokas.
• Įgyvendinkite teigiamus pokyčius: užtikrinkite, kad darote naudingus pokyčius, kad nukreiptumėte dėmesį nuo streso šaltinių.