Osteoporozė: simptomai ir prevencijos būdai

Osteoporozė yra lėtinė skeleto liga, kurioje kaulai mažėja ir keičiasi struktūra. 2013 metais Lietuvoje buvo užregistruoti 1143 atvejai. Pasaulyje per metus susidaro 2,5 milijono kaulų lūžių dėl osteoporozės.

Liga dažniausiai pasireiškia po menopauzės, pasiekus 50 metų amžių. Moterys ir viena iš penkių vyrai yra labiausiai pavojusi. Osteoporozė dažnai vadinama “tyliąja epidemija”, nes pradžioje ji nesukelia jokio simptomų.

Ankstyvieji požymiai gali būti nepastebimi. Didžiausias pavojus yra kaulų lūžiai, kurie gali sukelti sunkias komplikacijas. Ypač paviešėję žmonės yra pavojusi.

Sveika mityba, fizinis aktyvumas ir laikas pradėti gydymas yra pagrindas. Tai padeda kontroliuoti osteoporozę ir prevenciją.

Kas yra osteoporozė ir jos paplitimas

Osteoporozė yra ligos, kurio metu kaulai mažėja ir tampa silpnais. Tai yra normalus procesas, bet kai kurie veiksniai, kaip nepakankama mityba, gali padidinti šį procesą. Rūkymas ir kai kurios ligos taip pat gali prisideti prie to.

Osteoporozės apibrėžimas ir statistika

Osteoporozė yra viena iš dažniausių ligų pasaulyje. Tarptautinės Osteoporozės Asociacijos duomenimis, kasmet daugiau žmonių lanko ligoninę dėl osteoporozės nei dėl kitų ligų. Vien Europoje kasmet dėl osteoporozės praranda apie 30 milijardų eurų.

Kaulų struktūros pokyčiai

Kaulų audinyje yra vanduo, organinės ir mineralinės medžiagos. Kaulai pasiekia didžiausią tvirtumą iki 30 metų amžiaus. Vėliau prasideda jų retėjimas, kuris mažina jų stiprumą.

Poveikis sveikatai

Dėl osteoporozės kaulai dažnai lūžta, ypač stuburo, šlaunikaulio ir riešo srityje. Šie lūžiai sukelia didelį skausmą ir negalavimus. Jie gali turėti rimtų pasekmių, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.

Osteoporozės tipai ir klasifikacija

Osteoporozė skirstoma į dvi pagrindines rūšis: pirminę osteoporozę ir antrinę osteoporozę. Pirminė osteoporozė gali būti juvenilinė, idiopatinė, involiucinė (senatvinė) ar pomenopauzinė. Dažniausiai serga vyresnio amžiaus žmonės, moterys – 6 kartus dažniau nei vyrai.

Antrinė osteoporozė susijusi su įvairiomis ligomis, tokiomis kaip reumatoidinis artritas, sarkoidozė, virškinimo sistemos ligos, arba ilgalaikiu kai kurių vaistų vartojimu. Šie veiksniai lemia kaulų masės praradimą ir padidina lūžių riziką.

Norint tinkamai diagnozuoti osteoporozę, atliekama kaulų mineralinės tankio (KMT) matavimo procedūra. Dažniausiai naudojamas dviejų energijų rentgeno absorbciometrijos (DEXA) metodas. Šis tyrimas leidžia nustatyti kaulų būklę, įvertinti lūžio riziką ir parinkti tinkamą gydymą.

Ankstyvieji osteoporozės požymiai

Osteoporozė dažnai diagnozuojama per vėlai. Tai dėl to, kad ankstyvose stadijose ši liga nesukelia ryškių simptomų. Tačiau laiku pastebėti osteoporozės požymiai gali padėti išvengti sunkesnių pasekmių.

Pagrindiniai simptomai

• Stuburo slankstelių lūžiai
• Lėtinis ar ūminis nugaros skausmas
• Ūgio sumažėjimas
• Laikysenos pokyčiai

Kaulų lūžių rizika

Osteoporozė silpnina kaulų struktūrą ir mažina jų masę. Tai padidina riešo, šlaunikaulio ir kitų kaulų lūžių riziką. Šie lūžiai sukelia stiprų skausmą, deformacijas ir negalią.

Laikysenos pokyčiai

Progresuojant ligai, kupra formuojasi, talija išnyksta, pilvas atsikiša. Tai neigiamai paveikia fizinį vaizdą ir savijautą. Padidina krūtinės ląstos ir stuburo deformacijos riziką.

Svarbu laiku atpažinti šiuos ankstyvuosius osteoporozės požymius ir kreiptis į gydytoją. Tik tokiu būdu galima nustatyti ligos eigą ir pradėti tinkamą gydymą. Tai padeda apsaugoti kaulus nuo tolesnių pažeidimų.

Kaulų masės mažėjimo priežastys

Kaulų masės mažėjimas yra pagrindinis osteoporozės priežastis. Tai susiję su kaulų remodeliavimo procesu. Osteoklastai, ardantys kaulus, tampa pernelyg aktyvūs. Osteoblastai, atsakingi už kaulų atstatymą, nebegali efektyviai veikti.

Šis disbalansas tarp ardymo ir kūrimo veda prie kaulų rezorbcijos. Tai mažina jų masę ir stiprumą.

Kaulų masės mažėjimą lemia hormonų pokyčiai, ypač estrogenų sumažėjimas menopauzės metu. Estrogenas svarbus kaulų pusiausvyrai. Jo trūkumas sąlygoja pagreitėjusį kaulų ardymą.

1. Nepakankamas kalcio ir vitamino D kiekis
2. Mažas fizinis aktyvumas
3. Rūkymas ir per didelis alkoholio vartojimas
4. Kai kurios lėtinės ligos (kepenų, inkstų, skydliaukės)
5. Hormonų disbalansas, ypač estrogenų trūkumas
6. Paveldimumas ir amžius

Siekiant išvengti kaulų masės mažėjimo ir osteoporozės, svarbu laiku atpažinti šias priežastis. Ir imtis tinkamų prevencinių priemonių.

Rizikos veiksniai ir jų įtaka

Osteoporozė vadinama “tylia epidemija” dėl to, kad dažnai nepažįstama. Ši liga gali būti įvairių veiksnų pasekymas. Pagrindiniai veiksniai yra amžius, lytis, paveldimumas, menopauzė, kai kurios ligos ir aplinkos sąlygos.

Genetiniai faktoriai

Paveldimumas labai įtakuoja, kiek dažnai susidaro osteoporozė. Tyrimai rodo, kad kamieninės ląstelės, kurios regeneruoja kaulus, gali būti netinkamos. Tai lemia, kad amžius didina osteoporozės riziką.

Aplinkos veiksniai

• Amžius – rizika didėja po 50 metų
• Moteriška lytis – moterys serga 3-4 kartus dažniau nei vyrai
• Mažas kūno svoris – rizika didesnė esant silpnai kaulų sistemai
• Rūkymas ir alkoholio vartojimas – žalingi sveikam kaulo metabolizmui
• Mažas fizinis aktyvumas – nepakankamas krūvis kaulams

Medicininės būklės

Kai kurios ligos, kaip hipertiroidizmas, ir vaistai, padidina osteoporozės riziką. Reguliarūs patikrinimai, ypač pokyčių metu, svarbūs. Tai padeda identifikuoti ligą laiku.

Diagnostikos metodai ir tyrimai

Osteoporozės diagnostika yra labai svarbi. Ji padeda nustatyti kaulų būklę ir pradėti tinkamą gydymą. Pagrindinis metodas – kaulų mineralų tankio nustatymas naudojant dvispektrę rentgeno absorbciometriją (DEXA).

Šis tyrimas leidžia įvertinti kaulų masės rodiklį (BMD). Jis lyginamas su sveikų jaunų suaugusių vidurkiu. Osteoporozė diagnozuojama, kai T reikšmė yra -2,5 ar žemesnė.

Be DEXA tyrimo, gali būti atliekami ir papildomi tyrimai. Tokie kaip:

• Biocheminiai tyrimai, vertinantys kalcio, vitamino D, fosfatazės aktyvumo rodiklius
• Rentgeno tyrimai, skirti įvertinti kaulų struktūros pokyčius
• Kompiuterinė tomografija (KT) ir magnetinio rezonanso tomografija (MRT), leidžiančios detaliau įvertinti kaulų būklę
• Ultragarso tyrimai, padedantys nustatyti tam tikrų audinių problemas

Šie papildomi tyrimai gali padėti nustatyti osteoporozės priežastis. Jie pritaiko tinkamą gydymo planą. Svarbu pažymėti, kad nėščioms moterims jonizuojančios spinduliuotės tyrimai atliekami retai, vadovaujantis saugumo principais.

Kaip išvengti osteoporozės

Osteoporozės prevencija prasideda jau vaikystėje. Norint išvengti šios ligos, labai svarbu laikytis keletą pagrindinių principų:

Mitybos rekomendacijos

Sveika ir subalansuota mityba, praturtinta kalcio ir vitaminu D, yra esminis osteoporozės prevencijos elementas. Kalcio galima rasti pieno ir pieno produktuose, žuvyje, kiaušiniuose, migdaluose, žaliuose lapiniuose induose. Vitamino D organizmas dažniausiai pagamina per odos kontaktą su saule, tačiau jo taip pat yra žuvų taukuose, svieste, sūryje, mėsoje ir kiaušiniuose.

Fizinio aktyvumo svarba

Reguliari fizinė veikla, ypač jėgos pratimai ir aerobiniai krūviai, skatina kaulų stiprėjimą ir apsaugo nuo osteoporozės. Rekomenduojama bent 30 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo 5 dienas per savaitę.

Žalingų įpročių vengimas

Svarbu vengti rūkymo ir perteklinio alkoholio vartojimo, kadangi šie įpročiai kenkia kaulų sveikatai. Taip pat būtina užtikrinti saugią aplinką namuose, kad būtų išvengta traumų ir kritimų, galinčių sukelti kaulų lūžius.

Gydymo galimybės ir metodai

Osteoporozės gydymas yra kompleksinis. Jis apima farmakologinį gydymą, gyvensenos korekciją ir fizinį aktyvumą. Naudojami kalcio ir vitamino D papildai, antirezorbciniai vaistai ir anaboliniai vaistai.

Kineziterapija ir specializuoti pratimai stiprina kaulus. Svarbu taip pat gyvensenos pokyčiai, kaip subalansuota mityba ir rūkymas. Saugus fizinis aktyvumas taip pat svarbus.

Gydytojai rekomenduoja pradėti nuo mažesnių dozių. Palaipsniui jas didina, atsižvelgiant į individualius poreikius. Svarbu atidžiai stebėti pažangą ir koreguoti gydymo planą.

Bendradarbiavimas su sveikatos priežiūros specialistais suteikia efektyvią gydymo metodą. Kiekvienam asmeniui reikia rasti geriausią gydymo būdą.

• Antirezorbciniai vaistai, tokie kaip bisfosfonatai, denosumabas ir raloksifenas, padeda sumažinti kaulo rezorpciją ir pagerinti kaulo tankį.
• Anaboliniai vaistai, tokie kaip parathormono analogai, skatina naują kaulo formavimąsi.
• Kineziterapija ir specializuoti fiziniai pratimai padeda stiprinti kaulus ir palaikyti jų sveikatą.
• Subalansuota mityba, rūkymo ir alkoholio vartojimo mažinimas, saugus fizinis aktyvumas – svarbios gyvensenos korekcijos priemonės.

Vitamino D ir kalcio reikšmė

Vitaminas D ir kalcis yra būtini kaulams būti stipriam ir sveikam. Suaugėliai turi ėsti 1000-1200 miligramų kalcio ir 600-800 tarptautinių vienetų vitamino D. Jei šių maistinių trūksta, kaulai gali būti silpnai.

Rekomenduojamos dozės

Kiek kalcio ir vitamino D reikia priklauso nuo amžiaus. Kūdikiams iki 12 mėnesių rekomenduojama 400 TV vitamino D. Suaugėliai iki 70 metų turi 600 TV. Vyresniems nei 70 metų rekomenduojama 800 TV.

Natūralūs šaltiniai

• Kalcio daug yra pieno, tamsiai žalių daržovių ir žuvų su kaulais.
• Vitamino D šaltiniai yra saulės spinduliai, žuvų taukai, kiaušinių tryniai ir riebios žuvys.

Jei natūralus kalcis ir vitamino D trūksta, gali būti prieinami papildai. Vitaminas D ir kalcis yra svarbūs kaulų sveikimui ir stiprumui.

Fizinė veikla ir osteoporozė

Reguliarus fizinis aktyvumas yra būtinas osteoporozės prevencijai. Antikristušus ir įtikinantis fizinis aktyvumas stiprina kaulus. Jis taip pat pagerina pusiausvyrą ir koordinaciją, mažina kritimų riziką.

Svorio pratimai, vaikščiojimas, bėgimas, šokiai ir sunkumų kilnojimas padeda išlaikyti sveikus kaulus. Šie pratimai stimuliuoja kaulų formavimą ir saugo jų masę.

• Svorio pratimai stiprina kaulus ir raumenis, padeda išvengti kritimų ir lūžių.
• Aerobiniai pratimai, tokie kaip vaikščiojimas, bėgimas ar šokiai, gerina kraujotaką ir stimuliuoja kaulų sveikatą.
• Pusiausvyros ir koordinacijos pratimai mažina griuvimų riziką.

Sergant osteoporoze reikia atsargiai rinktis pratimus. Vengti didelių krūvių ir traumų rizikos. Prieš pradedant bet kokią fizinę veiklą, patartina pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu.

Reguliarus fizinis aktyvumas, kartu su tinkama mityba ir sveika gyvensena, yra labai svarbus. Svarbu rasti aktyvumo formą, kuri tau patinka ir kurią gali įtraukti į kasdienį gyvenimą.

Komplikacijos ir jų prevencija

Pagrindinės osteoporozės komplikacijos yra kaulų lūžiai, dažniausiai stuburo ir klubo srityje. Šlaunikaulio lūžiai gali sukelti negalią ir padidinti mirties riziką. Stuburo lūžiai gali įvykti net be kritimo, sukelti nugaros skausmą, ūgio sumažėjimą ir laikysenos pokyčius.

Osteoporozės komplikacijų prevencijai svarbu anksti diagnozuoti ligą ir taikyti tinkamą gydymą. Taip pat reikia užtikrinti saugią aplinką ir vengti kaulų lūžių. Reguliari fizinė veikla ir subalansuota mityba padeda išvengti šių komplikacijų.

Nors osteoporozė yra rimta liga, tinkamai įvertinus ir valdant rizikos veiksnius, galima sumažinti osteoporozės komplikacijų riziką. Proaktyvus požiūris į sveikatos priežiūrą yra esminis siekiant išvengti sunkių pasekmių.