Pneumonija: simptomai, gydymas ir profilaktika

Pneumonija – pavojinga kvėpavimo takų infekcija, kurios pasikelema labai sunkiai. Tai plačiai paplitusi liga, kurios sunkumas gali varijuoti. Pneumonija užima 5-6 vietą tarp mirties priežasčių.

Ligos klinikinė raiška, eiga ir baigtis priklauso nuo ligos sukėlėjo. Taip pat nuo individo atsparumo.

Pneumoniją dažniausiai sukelia mikroorganizmai, kaip pneumokokas, stafilokokai. Taip pat Haemophilus influenzae, mikoplazmos, morakselos, legionelės. Vyresni nei 65 metų žmonės turi didesnę sunkios pneumonijos tikimybę.

Tačiau jauniems pacientams, be gretutinių ligų, gydymas antibiotikais dažnai būna veiksmingas.

Kas yra plaučių uždegimas ir jo paplitimas

Plaučių uždegimas, arba pneumonija, yra infekcija, kuri pabandžioja plaučius. Mikroorganizmai, įėję į plaučius, sukelia uždegimą. Šis uždegimas sutrukdo dujų apykaitą.

Visame pasaulyje pneumonija serga apie 2% gyventojų per metus. Dažniausiai serga vaikai iki 3 metų ir žmonės, kurie jau nebejaunystėje. Vaikai iki 3 metų ir vyresni nei 65 metų žmonės dažniausiai susiduria su šia liga.

Iki 3 metų amžiaus 85% vaikų susiduria su kvėpavimo problemomis.

Plaučių uždegimo apibrėžimas

Pneumonija yra uždegiminė liga, kurią sukelia bakterijos ir virusai. Šie patogenai užkrėsdami plaučius, sukela jų uždegimą. Sergantysis sunkiai kvėpovasi.

Statistika ir paplitimas pasaulyje

Pneumonija yra viena iš 5–6 mirties priežasčių pasaulyje. Streptococcus pneumoniae yra dažniausias šios ligos sukėlėjas, sudarantis iki 60 proc. atvejų. Haemophilus influenzae sudaro iki 20 proc. atvejų.

Rizikos grupės

• Vaikai iki 3 metų
• Asmenys vyresni nei 65 metų
• Žmonės su silpna imunine sistema
• Rūkoniai
• Sergantys lėtinėmis ligomis (pvz., cukriniu diabetu, širdies ligomis)

Pneumonijos tipai ir klasifikacija

Pneumonija yra dažna kvėpavimo takų infekcija. Ji skirstoma į visuomenėje įgytą (VIP) ir hospitalinę (HP) pneumoniją. Visuomenėje įgyta pneumonija dažniau susidaro jaunesniems, o hospitalinė – pacientams, gyvenantiems įstaigose.

VIP dažnai sukėlėjai yra Streptococcus pneumoniae (pneumokokas) arba Haemophilus influenzae. HP atveju sukėlėjai būna atsparūs antibiotikams, kaip Staphylococcus aureus ar Pseudomonas aeruginosa. Pneumonija gali pasireikšti, kai imuninė sistema yra silpna.

1. Visuomenėje įgyta pneumonija (VIP)
2. Hospitalinė pneumonija (HP)
3. Atipinė pneumonija

Terminas „atipinė pneumonija” nebėra rekomenduojamas. Jis susijęs su specifiniais sukėlėjais, o ne su simptomais.

Pneumonijos klasifikacija yra svarbi. Ji nuleidžia gydymo strategiją. Kiekvienas pneumonijos tipas turi savo sukėlėjus, klinikinę eigą ir komplikacijas.

Dažniausi pneumonijos sukėlėjai

Pneumonija yra sunki kvėpavimo takų liga. Ji gali būti sukelta daugeliu mikroorganizmų. Žinoti pagrindinius sukėlėjus svarbu, kad galėtumėte tinkamai diagnozuoti ir gydyti.

Bakteriniai sukėlėjai

Streptococcus pneumoniae yra dažniausias pneumonijos sukėlėjas, atsakingas už 35-60% atvejų. Kiti dažni sukėlėjai yra Haemophilus influenzae (5-20% atvejų), Staphylococcus aureus (2-10%) ir Mycoplasma pneumoniae (2-10%).

Virusiniai sukėlėjai

Virusinės pneumonijos dažnai sukelia respiraciniai virusai. Jie yra atsakingi už 2-10% pneumonijos atvejų. Virusai dažniau serga vaikai ir seni žmonės, kurių imunitetas yra silpnesnis.

Kiti mikroorganizmai

Pneumoniją taip pat gali sukelti retesni sukėlėjai. Tarp jų yra Legionella pneumophila, Chlamydophila pneumoniae, Moraxella catarrhalis ir Klebsiella pneumoniae. Šie mikroorganizmai sudaro tik nedelė dalį pneumonijos atvejų.

Pneumonijos sukėlėjai gali patekti į plaučius įvairiais būdais. Siekiant tinkamo gydymo, svarbu nustatyti konkretų sukėlėją.

Pagrindiniai pneumonijos simptomai

Pneumonija yra sunki plaučių liga, kuri pasireiškia įvairiais būdais. Dažnai žmonės tenka aukštai temperatūrai, iki 40°C. Taip pat pasireiškia atkosėjimas žalsvų, geltonų ar kruvinų gleivių, šiurpuliukai, greitas kvėpavimas ir širdies plakimas.

Vaikai gali būti sunkiai susirasti su pneumonija. Jie tenka greitam kvėpavimui, sunkumui kvėpuoti, karščiavimui, kosuliui ir mėlynuojančiai odai.

Pneumonija skiriasi nuo peršalimo. Peršalimo simptomai prasideda lėčiau. Jie gali pasireikšti kaip čiaudulys, sloga ir gerklės skausmas. Karščiavimas viršija 38°C.

Pneumonija, įgyta ligoninėje, dažnai kyla dėl kvėpavimo aparatų. Bendros aplinkoje įgytos pneumonijos dažniausiai yra bakterinės, virusinės ar grybelinės kilmės.

Bakterinės pneumonijos sukėlėjais dažnai tampa Streptococcus, Haemophilus influenzae, Mycoplasma pneumoniae bakterijos. Virusinė pneumonija paprastai pasireiškia greičiau nei bakterinė. Ji gali prasidėti kaip gripas.

Didesnę bakterinės pneumonijos riziką turi vyresni nei 65 metų asmenys. Taip pat rūkantys ar netinkamai besimaitinantys žmonės. Imuninę sistemą susilpninusieji asmenys ir sergantys ŽIV ar kitomis lėtinėmis ligomis turi didesnę bakterinės pneumonijos tikimybę.

Diagnostikos metodai ir tyrimai

Pneumonijos diagnozei naudojami įvairūs tyrimai. Kraujo tyrimas yra svarbus, kad matytų uždegimą. Kraujo dujų tyrimas ir kraujo pasėlis padeda nustatyti sukėlėją.

Radiologiniai tyrimai, kaip rentgenas, taip pat svarbūs. Rentgeno nuotrauka rodo tamsų skilties dalį ar visą plaučius. Pleurito požymiai taip pat matyti.

Skreplių tyrimai

Skreplių tyrimas suteikia informacijos apie sukėlėją. Skrepliai būna tąsūs, pūlingi, rūdžių spalvos. Deja, kraujo pasėlis teigiamas tik iki 20% atvejų.

Pneumonijos diagnozei naudojami įvairūs tyrimai. Kraujo tyrimai, radiologiniai tyrimai ir skreplių tyrimai padeda diagnozuoti ir nustatyti sukėlėjus. Tai padeda parinkti tinkamą gydymą.

Gydymo metodai ir antibiotikų terapija

Pneumonijos gydymas priklauso nuo ligos sunkumo. Jauniesiems, kurie nėra svečiai, dažnai būna pakankamai antibiotikų. Bet vyresniems arba pacientams su kitomis ligomis reikia intensyvesnio gydymo.

Tokiems pacientams skiriama intraveninė antibiotikų terapija ir simptominis gydymas.

Priklausomai nuo pneumonijos priežasties, gydytojas pasirinks įvairius antibiotikus. Jei diagnozė nėra aiški, gali būti skiriama empirinė terapija. Vėliau ji koreguojama remiantis tyrimų rezultatais.

Svarbu, jog pacientas nepertrauktų gydymo be gydytojo konsultacijos. Net jei jaučiasi geriau, antibiotinius vaistus būtina vartoti visą nurodytą laikotarpį.

• Lengviems atvejams – geriamieji antibiotikai
• Sunkesniems atvejams – intraveninė antibiotikoterapija ir simptominis gydymas
• Svarbu nepertraukti gydymo be gydytojo konsultacijos

Intensyvi medicininė priežiūra ir laiku pradėtas gydymas yra labai svarbūs. Jis padeda greičiau atsigauti ir apsisaugoti nuo komplikacijų. Todėl konsultacija su gydytoju pneumonijos atveju yra būtina.

Rizikos veiksniai ir komplikacijos

Pneumonija gali sukelti didelius problemus, jei nepriimami atitinkami pasirinkimai. Yra daug svarbių veiksniai, kurie padidina tikimybę susirgti plaučių uždegimu. Komplikacijos taip pat gali pasireikšti, jei ši sveikata yra.

Pagrindiniai rizikos veiksniai

• Rūkymas – silpnina imuninę sistemą ir padidina pažeidžiamumą infekcijoms.
• Lėtinės ligos – sveikatos būklės, kaip cukrinis diabetas, padidina pneumonijos riziką.
• Imunodeficitas – žmonės su silpna imuninė sistema labiau pažeidžiami pneumonijai.
• Ūminės respiracinės infekcijos – padidina pneumonijos komplikacijų riziką, kaip gripas.

Galimos komplikacijos

Pneumonija gali sukelti rimtų komplikacijų, jei nepriimama tinkama medicina. Dažniausios komplikacijos yra:

1. Bakteremija – bakterijų patekimas į kraują, pavojingas gyvybei.
2. Kvėpavimo nepakankamumas – sutrikdo plaučius, reikalauja ventiliacijos.
3. Skysčio kaupimasis aplink plaučius – apsunkina kvėpavimą, reikalauja papildomo gydymo.

Vyresni nei 65 metų žmonės ir asmenys su silpną imuninę sistemą turi didesnę komplikacijų riziką. Svarbu laiku diagnozuoti pneumoniją ir gauti tinkamą gydymą.

Pneumonijos profilaktika ir prevencija

Norint apsisaugoti nuo pneumonijos, svarbu laikytis sveikos gyvensenos įpročių. Reguliarus rankų plovimas ir tinkama burnos ertmės priežiūra yra svarbios. Fizinis aktyvumas, organizmo grūdinimas ir subalancuota mityba stiprina imunitetą.

Skiepai nuo pneumokokinės infekcijos taip pat yra efektyvi priemonė. Jie įtraukti į Lietuvos nacionalinę imunoprofilaktikos programą. Reguliarūs skiepai gali sumažinti sunkių pneumonijos atvejų riziką.

• Dažnas rankų higienos laikymasis
• Tinkama burnos ertmės priežiūra
• Fizinis aktyvumas ir organizmo grūdinimas
• Subalancuota mityba stiprina imunitetą
• Skiepai nuo pneumokokinės infekcijos, įtraukti į nacionalinę imunoprofilaktikos programą

Pneumonijos prevencija reikalauja kompleksinio požiūrio. Tai apima asmens ir visuomenės sveikatos priemones. Laikantis sveikos gyvensenos principų ir pasirūpinant skiepais, galima sumažinti susirgimų riziką.

Specialiosios rekomendacijos rizikos grupėms

Vyresniems žmonėms, lėtinėse ligose sergančius arba su silpną imunitą, svarbu reguliariai skiepytis. Tai apsaugo nuo pneumokokinės infekcijos ir gripo.

Naujausi tyrimai rodo, kad daugiau nei 67% žmonių nori pasiskiepyti. Jie supranta, kad vakcina efektyviai apsaugo nuo pneumokokinių infekcijų. Valstybė kompensuoja vakcinos kainą.

Kai kurie pacientai iš rizikos grupių atsisakė skiepytis. Jie baimės šalutinių poveikių, nepasitiki vakcinos efektyvumu arba gavo neigiamą informaciją apie ją. Svarbu, kad būtų gerai informuoti ir motyvuoti, kad daugiau žmonių pasiskiepytų.