Skrandžio vėžys: simptomai ir ankstyvoji diagnostika

Skrandžio vėžys yra viena dažniausiai diagnozuojamų onkologinių ligų pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2020 metais skrandžio vėžys buvo penktoje vietoje pagal naujų atvejų skaičių. Jis buvo ketvirtoje vietoje pagal mirčių nuo onkologinės ligos skaičių pasaulyje.

Lietuvoje skrandžio vėžys užima penktą vietą pagal naujai diagnozuotų atvejų skaičių. Ankstyvoji šios ligos diagnostika ir gydymas yra įmanomas. Tačiau dažniausiai skrandžio vėžys diagnozuojamas jau vėlyvose stadijose.

Skrandžio vėžio paplitimas pasaulyje ir Lietuvoje

Skrandžio vėžys yra viena iš dažniausių onkologinių ligų pasaulyje. Pasak Pasaulio Sveikatos Organizacijos, 2020 metais jis buvo įvardinotas kaip penkta dažniausia vėžio forma. Ketvirta pagal dažnumą mirties nuo vėžio priežastis.

Sergamumas skrandžio vėžio paplitimas pasaulyje nėra vienodas. Didžiausias jis yra rytų Azijoje, rytų Europoje ir Pietų Amerikoje.

Lietuvos statistika Europos kontekste

Lietuvoje skrandžio vėžio statistika taip pat kelia nerimą. Šalyje ši liga yra penkta pagal dažnumą onkologinė liga. 2020 m. sergamumas ir mirtingumas viršijo Europos vidurkį.

Pagal skrandžio vėžio rizikos veiksnius, Lietuva užima trečią vietą Europoje. Aplenkdama tik Baltarusiją ir Rusiją.

Netolygų skrandžio vėžio paplitimą lemia geografiniai, etniniai, socialiniai ir ekonominiai faktoriai. Pavyzdžiui, Helicobacter pylori infekcija yra vienas svarbiausių rizikos veiksniai. Dažniau paplitusi šalyse, kuriose vartojamas rūgštesnis maistas ir daugiau rūkoma.

Skrandžio anatomija ir funkcijos

Skrandis yra svarbus virškinimo trakto organas. Jis esantis viršutinėje pilvo ertmėje, po diafragmos. Suaugusio žmogaus skrandžio talpa vidutiniškai siekia 1,5 litrus.

Šio organo sienelę sudaro keturi sluoksniai. Gleivinė, pogleivinė, raumeninis ir serozinis sluoksniai. Jie užtikrina skrandžio funkcijas, kaip maisto mechaninį susmulkinimą ir pradinį cheminį virškintį.

Vienas iš svarbiausių skrandžio vaidmenų yra maisto susmulkinimas. Raumenų sąranga leidžia maistą būti energingai maišomas. Kartu su skrandžio sultimis, kurios gamina virškinamieji fermentai, maistas gali būti paruoštas tolesniam virškinti.

• Skrandžio sienelė turi 4 sluoksnius: gleivinę, poglevį, raumeninį ir serozinį sluoksnį.
• Skrandžio talpa suaugusio žmogaus vidutiniškai siekia 1,5 litrus.
• Pagrindinės skrandžio funkcijos: maisto mechaninis susmulkinimas ir pradinis cheminis virškinti.

Virškinimo procesui skrandis atlieka esminį vaidmenį. Čia maistas pirmiausia patenka po prarijimo. Maistas yra energingai maišomas kartu su skrandžio sultimis, kurioje yra virškinamųjų fermentų.

Skrandžio vėžys ir jo vystymasis

Skrandžio vėžys yra sunkiai išgydoma liga. Ji atsiranda iš skrandžio gleivinės ląstelių. Dauguma atvejų (85-90%) yra dėl epitelinės kilmės, išsivystusi iš liaukučių ląstelių.

Šios ląstelės nekontroliuojamai dauginasi ir mutuoja. Tai veda prie navikinių darinių susidarymo ir vėžio plitimo.

Navikinių ląstelių formavimasis

Skrandžio vėžys vystosi, kai skrandžio gleivinės ląstelės pokščiai. Jie dauginaudamas nekontroliuojamai. Šie pokyčiai gali būti dėl lėtos Helicobacter pylori infekcijos, dietos ar kitų rizikų.

Vėžio plitimo mechanizmai

Skrandžio vėžys gali plisti dviem būdais. Vienas būdas – lokaliai, į gretimus audinius. Kiti – per kraujagysles ir limfą į tolimus organus.

Kuo vėžys pažengęs, tuo didesnė tikimybė, kad jis jau bus išplitęs. Metastazavęs vėžys gali patekti į kepenis, pilvaplėvę, kiaušides ir limfmazgius.

Ankstyvas skrandžio vėžio nustatymas ir tinkamas gydymas yra labai svarbūs. Jis sustabdyto ligos progresavimą ir pagerins pacientų išgyvenamą.

Helicobacter pylori infekcijos įtaka

Helicobacter pylori (H. pylori) infekcija yra svarbi skrandžio vėžio rizikos veiksnys. Ši bakterija sukelia lėtinį uždegimą skrandyje. Tai gali vystyti atrofinį gastritą, žarninę metaplaziją, displaziją ir skrandžio adenokarcinomą.

Pasaulio sveikatos organizacija priskiria H. pylori bakteriją prie žinomų karcinogenų. Sėkmingas gydymas gali sumažinti skrandžio vėžio riziką iki 6 kartų. Tad yra svarbu aptikti ir gydyti šią infekciją anksti.

• Apie 60–70% pasaulio gyventojų yra H. pylori infekcijos nešiotojai.
• Daugiau nei 50% H. pylori turinčių asmenų yra vyresni nei 50 metų, o apie 5% užsikrėtę vaikai iki 10 metų.
• Beveik pusė Rytų Europos gyventojų serga H. pylori infekcija.
• H. pylori nešiotojai turi 6 kartus didesnę riziką susirgti skrandžio vėžiu, ypač jo apatinėje dalyje.

Kasmet pasaulyje dėl skrandžio vėžio miršta apie 100 000 žmonių. Dažnai šis vėžis atsiranda dėl neįtariamos H. pylori infekcijos. Tačiau, jei pacientas gautas sėkmingą gydymą, jo gyvenimo trukmė gali būti ilgesnė.

Gastroenterologai tiki, kad anksti diagnozuoti ir pašalinti H. pylori bakteriją yra svarbu. Tai padeda išvengti lėtinio gastrito, peptininių opaligės, limfomos ir skrandžio vėžio.

Ankstyvieji skrandžio vėžio simptomai

Skrandžio vėžys gali sukelti dažnai nepastebėtus sveikatos sutrikimus. Dažnai pacientai, kuriems diagnozuojama ankstyvoji stadija, nepastebi jokio simptomų. Tačiau kai kurie požymiai gali būti nespecifiniai.

Virškinimo sistemos sutrikimai

Virškinimo sistemos skundai yra dažni ankstyvieji simptomai. Pilvo skausmas ir diskomfortas, sutrikęs rijimas, ankstyvas sotumo jausmas, pykinimas, kartais vėmimas – tai tik keletas iš jų. Svarbu, kad pacientai, kuriems pasireiškia šie simptomai, neatsiliektų ir neatsiliečia gydytojui.

Bendrieji organizmo požymiai

Pirmosios stadijos skrandžio vėžio simptomai gali būti ir bendrieji organizmo požymiai. Nuovargis, silpnumas, aprašomi kaip „bendras blogos savijautos jausmas”.

Nors šie simptomai gali rodyti į skrandžio vėžį, jie yra nespecifiniai. Svarbu, kad pacientas, pastebėjęs šiuos simptomus, nedelsdamas kreiptųsi į gydytoją.

Vėlyvosios stadijos požymiai ir komplikacijos

Vėlyvosios stadijos skrandžio vėžio simptomai gali būti labai stipri. Dažnusis požymis yra nuolatinis pilvo skausmas. Pacientai taip pat gali patirti kraujavimą iš virškinamojo trakto, kas veda prie anemijos.

Kraujavimas iš virškinamojo trakto ir anemija yra dažni simptomai. Dusulys ir gastrostazė – sutrikęs skrandžio turinių išsituštinimas po valgio – taip pat gali būti simptomais. Šie požymiai rodo, kad liga yra pažengusi.

Vėlyvuosiuose etapuose skrandžio vėžio atsiranda daug komplikacijų. Skrandžio perforacija yra viena iš jų, kai navikas pradeda skrandžio sieną. Taip pat gali atsirasti skrandžio obstrukcija, kai masyvus navikas užblokuoja skrandžio angą.

Metastazės įvairiuose organuose yra didelė grėsmė. Šie požymiai rodo, kad liga yra pažengusi. Labai svarbu kuo anksčiau diagnozuoti skrandžio vėžį ir pradėti tinkamą gydymą.

1. Intensyvus, nuolatinis pilvo skausmas
2. Kraujavimas iš virškinamojo trakto ir anemija
3. Dusulys
4. Gastrostazė – sutrikęs skrandžio turinių išsituštinimas
5. Skrandžio perforacija
6. Skrandžio obstrukcija
7. Metastazės įvairiuose organuose

Šie skrandžio vėžio vėlyvieji požymiai ir komplikacijos rodo, kad liga gerokai pažengusi. Paciento būklė gali būti gana sunki. Todėl labai svarbu kuo anksčiau diagnozuoti skrandžio vėžį ir pradėti tinkamą gydymą.

Metastazavimo keliai ir organai

Skrandžio vėžys yra agresyvus ir greitai plinta. Jis gali patekti į kitus organus dviem būdais: limfogeniniu ir hematogeniniu. Supratimo šių būdų svarus ankstyvai diagnozuoti ir gydyti.

Limfogeninis plitimas

Skrandžio vėžio ląstelės pirmiausiai pažeidžia limfmazgius. Tai yra dažnas metastazavimo būdas. Pažeidus limfmazgius, vėžys jau yra išplitęs ir reikia atitinkamo gydymo.

Hematogeninis plitimas

Vėžio ląstelės gali plisti per kraujotaką. Tai vadinamas hematogeniniu plitimu. Metastazės dažniausiai rastos kepenyse, pilvaplėvėje, kiaušidėse ir limfmazgiuose.

Supratimo šių plitimo būdų svarus. Tai padeda gydytojams nustatyti vėžio stadiją ir pasirinkti geriausią gydymą.

Diagnostikos metodai ir tyrimo būdai

Skrandžio vėžio diagnostika yra labai svarbi. Ji padeda rasti ligą anksti ir pradėti gydymą. Endoskopinis viršutinio virškinimo trakto ištyrimas (endoskopija) yra svarbus tyrimas. Jis leidžia gydytojams matyti skrandžio vidų ir atimti mėginius.

Kompiuterinė tomografija (KT) padeda matyti naviko dydį ir vietą. Echoskopija leidžia įvertinti naviko gylį ir išplitimą. Prieš echoskopiją rekomenduojama nevalgyti 6 valandų.

Skrandžio vėžys dažnai diagnozuojamas vėlyvai. Ankstyvieji simptomai gali būti nespecifiniai. Vyrai dažniau serga šia liga nei moterys, o rizika didėja po 75 metų.

Dėl to skrandžio vėžio diagnostika turi būti atlikiama laiku. Tai padeda nustatyti ligą anksčiau ir pradėti efektyvų gydymą.

Skrandžio vėžio rizikos veiksniai

Skrandžio vėžys yra sunkiai diagnozuojama ir gydoma onkologinė liga. Svarbu žinoti pagrindinius rizikos veiksnius. Vienas iš jų yra netinkama mityba – per daug sūrių, rūkytų maisto.

Kita svarbi priežastis yra Helicobacter pylori infekcija. Ji gali sukelti lėtinį skrandžio uždegimą ir prisidėti prie vėžinių ląstelių formavimosi.

Genetiniai faktoriai

Genetiniai faktoriai retai būna pagrindinė priežastis. Tačiau paveldimumas gali padidinti individo polinkį susirgti šia liga. Žmonės, kurių šeimoje yra buvę skrandžio vėžio atvejai, turi didesnę riziką.

Aplinkos veiksniai

• Rūkymas
• Nutukimas
• Ilgalaikis skrandžio uždegimas (atrofinis gastritas)
• Gastroezofaginis refliuksas

Be to, aplinkos veiksniai kaip rūkymas, nutukimas, ilgalaikis skrandžio uždegimas ir gastroezofaginis refliuksas. Jie taip pat gali didinti skrandžio vėžio riziką. Svarbu laiku atpažinti ir kontroliuoti šiuos rizikos veiksnius.

Mitybos įtaka skrandžio vėžio vystymuisi

Mityba labai poveikauja rizikai susirgti skrandžio vėžiu. Maisto produktai su nitritais, nitračiais ir nitrozaminių junginiais padidina šią riziką. Karšto ir sauso maisto vartojimas, bei stygius vitaminų A ir C, taip pat yra svarbūs rizikos veiksniai.

Pokyčiai mityboje Vakarų šalyse padarė skrandžio vėžio sergamumą mažesniu. Šis pokytis siejamas didesniu šviežių maisto vartojimu ir mažesniu apdoroto maisto vartojimu.

Vaisių vartojimas 80-100 gramų per dieną sumažina skrandžio vėžio riziką iki 30 procentų. Burnos vėžio riziką sumažina iki 20 procentų. Tačiau, vartojant daug šviežios raudonos ar perdirbtos mėsos, žarnyno vėžio rizika didėja.

Laikymasis subalansuotos mitybos, ribojimas alkoholio vartojimo, ir fizinis aktyvumas sumažina vėžio riziką. Šie sveikos gyvenimo įpročiai gali padėti išvengti vėžio.