Tamsus šlapimas: priežastys, simptomai ir gydymas

Tamsus šlapimas apibūdina šlapimą, kuris yra tamsiai geltonas, rudas, tamsiai raudonas arba raudonas. Spalvos intensyvumas gali svyruoti nuo šiek tiek tamsaus iki labai tamsaus. Priklausomai nuo pagrindinės priežasties, šlapimo spalvos pokytis gali būti laikinas arba nuolatinis. Pokyčiai šlapimo spalvoje ir skaidrumo lygmenyje gali rodyti galimas sveikatos problemas.

Tamsus šlapimas gali reikšti dehidrataciją ir kepenų problemas, tuo tarpu per daug šviesus ar fluorescencinis geltonas šlapimas gali rodyti tam tikrų vitaminų perteklių. Debesų šlapimas gali signalizuoti apie šlapimo takų infekcijas ar inkstų akmenis. Svarbu kreiptis medicininės pagalbos, jei pastebite nuolatinius pokyčius šlapimo spalvoje ar skaidrumo lygmenyje.

Įvairūs galimi simptomai

Dažniausia tamsaus šlapimo priežastis yra šlapimo takų infekcija, tačiau kitos infekcijos ar inkstų disfunkcija/liga taip pat gali sukelti tamsėjimą. Be to, tamsus šlapimas gali būti ūminių ar lėtinių ligų, veikiančių skirtingas kūno dalis, rezultatas. Pavyzdžiui, kepenų ligos, įskaitant tulžies pūslės problemas, gali sukelti tamsesnį šlapimą. Be to, kasos, kepenų, inkstų ir šlapimo pūslės vėžys taip pat gali prisidėti prie tamsaus šlapimo. Tamsus šlapimas taip pat gali pasireikšti, jei buvo pažeisti ar sužeisti šlapimo takų struktūros, tokios kaip inkstai, šlapimo pūslė, šlaplė ar šlapimtakių. Tam tikri maisto produktai, tokie kaip burokėliai, raudonasis kopūstas, uogos ar saldainiai, ir medžiagos, turinčios raudonų dažų, gali patamsinti šlapimą. Be to, kai kurie vaistai žinomi kaip keičiančių šlapimo spalvą, tačiau šis pokytis paprastai yra laikinas ir grįžta į normą, kai vaistas pašalinamas iš organizmo.

Tamsaus šlapimo priežastys

Viena iš dažniausių tamsaus šlapimo priežasčių yra dehidratacija. Kai organizmui trūksta pakankamai vandens, šlapimas gali tapti tamsus. Dehidratacija taip pat gali sukelti tokius simptomus kaip sausos burnos ir lūpų, troškulys, galvos svaigimas ar silpnumas, sunkumai rijant sausą maistą, vidurių užkietėjimas ir nuovargis. Asmenys, labiau linkę į dehidrataciją, yra vaikai, vyresnio amžiaus žmonės ir tie, kurie serga sunkiomis ligomis, tokiomis kaip vėžys. Daugeliu atvejų padidinus skysčių vartojimą, geriant skaidrius skysčius, tokius kaip vanduo ir žolelių arbatos, galima gydyti dehidrataciją. Tačiau, jei pasireiškia tokie simptomai kaip letargija, sausumas burnoje ir liežuvyje, lėtai grįžtanti oda po prispaudimo, silpnas ar nebuvęs pulsas, paviršinis kraujospūdis arba minimalus/nėra šlapimo, patartina kreiptis į gydytoją. Tam tikri maisto produktai ir gėrimai gali pakeisti šlapimo spalvą ir kvapą. Pavyzdžiui, valgant burokėlius ir juoduosius serbentus, šlapimas gali tapti raudonas, o rabarbarai gali suteikti tamsiai rudą spalvą, panašią į arbatą. Panašiai kai kurie vaistai taip pat gali paveikti šlapimo spalvą. Vaistai, tokie kaip Senna, chlorpromazinas ir tioridazinas, gali sukelti šlapimo paraudimą. Rifampinas, varfarinas ir fenazopiridinas gali padaryti šlapimą oranžinį. Kita vertus, vaistai, tokie kaip amitriptilinas, indometacinas, cimetidinas ir prometazinas, gali sukelti mėlyno ar žalio šlapimo gamybą. Galiausiai, chloroquinas, primaquinas, metronidazolas ir nitrofurantoinas gali patamsinti šlapimą, suteikdami jam arbatos ar tamsiai rudos spalvos. Hemolizinė anemija atsiranda, kai organizmas klaidingai sunaikina per didelį raudonųjų kraujo kūnelių skaičių, sukeldamas trūkumą. Normaliai raudonieji kraujo kūneliai gaminami kaulų čiulpuose ir pašalinami blužnyje per hemolizės procesą. Tačiau, kai šis procesas sutrinka, gali išsivystyti hemolizinė anemija. Ši būklė gali būti sukelta genetinių kraujo sutrikimų, tokių kaip žvynelinė anemija ar talasemija, taip pat tam tikrų vaistų ar net kraujo perpylimų. Be tamsaus šlapimo, hemolizinės anemijos simptomai gali apimti nuovargį, galvos svaigimą, nereguliarius širdies ritmus, blyškią odą, galvos skausmus, gelta (odos ir akių pageltimas) bei padidėjusią blužnį ar kepenis. Sunkiomis atvejais ūminė hemolizinė anemija gali pasireikšti tokiais simptomais kaip šaltis, karščiavimas, nugaros ir pilvo skausmas bei net šokas. Šlapimo takų infekcijos, dar žinomos kaip UTI, atsiranda, kai bakterijos patenka į šlapimo pūslę per šlaplę. Jos dažniau pasitaiko moterims nei vyrams ir dažnai vadinamos šlapimo pūslės infekcijomis arba cistitu. UTI simptomai apima skausmą ar deginimą šlapinantis, pilvo skausmą ar spaudimą, dažną norą šlapintis ir debesuotą, tamsų ar kraujingą šlapimą.

Tamsus šlapimas rodo kepenų ar hepatito problemas

Hepatitas C yra virusas, galintis sukelti kepenų infekcijas. Ankstyvosiose stadijose jis gali nesukelti daug simptomų, todėl daugelis žmonių nežino apie savo būklę, kol neatsiranda kepenų pažeidimų. Hepatitas C veikia kepenų gebėjimą apdoroti atliekas, kas gali sukelti tamsų šlapimą. Rizikos grupėje yra asmenys, kurie gavo kraujo perpylimus ar organų transplantacijas iki 1992 metų liepos arba kraujo produktus, skirtus krešėjimo problemoms, pagamintus iki 1987 metų. Kiti rizikos veiksniai apima adatos dalijimąsi, nesaugius lytinius santykius su asmeniu, turinčiu HCV, ir tatuiruočių darymą su nesteriliais įrankiais. HCV simptomai gali apimti nuovargį, raumenų skausmus, sąnarių skausmus, karščiavimą, pykinimą, apetito stoką, pilvo skausmus, odos niežėjimą, tamsų šlapimą ir geltą. Jei turite tamsų šlapimą, kuris nėra sukeltas dehidratacijos ar vaistų šalutinio poveikio, svarbu atlikti išsamią gydytojo apžiūrą. Ši apžiūra apims išsamaus medicininio istorijos pateikimą, fizinę apžiūrą ir šlapimo analizę. Šlapimo analizė apima jūsų šlapimo mėginio testavimą dėl įvairių medžiagų, galinčių rodyti galimą medicininę būklę, tokių kaip bakterijos, bilirubinas, kristalai, gliukozė, baltymai, raudonieji kraujo kūneliai ir baltieji kraujo kūneliai. Laboratorija pateiks ataskaitą, pagrįstą vizualiniu šlapimo skaidrumo, spalvos ir koncentracijos įvertinimu, taip pat cheminiais testais dėl bilirubino, kraujo, ketonų ir baltymų.

Tamsaus šlapimo diagnozė ir gydymas

Jei patiriate tamsų šlapimą, kuris nėra sukeltas dehidratacijos ar vaistų šalutinio poveikio, svarbu kreiptis į gydytoją dėl išsamaus įvertinimo. Jūsų gydytojas reikalaus išsamaus medicininio istorijos ir atliks fizinę apžiūrą bei šlapimo analizę. Šlapimo analizės metu bus paimtas mažiausiai dviejų uncijų šlapimo mėginys. Laboratorija analizuos jūsų šlapimą dėl įvairių medžiagų, galinčių rodyti galimą medicininę problemą. Šios medžiagos apima:

• Bakterijos
• Bilirubinas
• Kristalai
• Gliukozė
• Baltymai
• Raudonieji kraujo kūneliai
• Baltieji kraujo kūneliai
• Laboratorija pateiks išsamią ataskaitą, pagrįstą trimis pagrindiniais komponentais:
• Vizualinė apžiūra, siekiant įvertinti šlapimo skaidrumą, debesuotumą, koncentraciją ir spalvą.
• Cheminiai testai, skirti nustatyti bilirubiną, kraują, ketonus, baltymus ir gliukozę.
• Mikroskopinė apžiūra, skirta bakterijų buvimui nustatyti.

Kada kreiptis į gydytoją?

Tam tikromis aplinkybėmis būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Pavyzdžiui, asmenys, turintys sunkių dehidratacijos simptomų, turėtų nedelsdami kreiptis medicininės pagalbos, kad būtų išvengta galimų komplikacijų. Panašiai tie, kurie įtaria šlapimo takų infekciją (UTI), turėtų kreiptis į gydytoją dėl tinkamo tyrimo ir galimo antibiotikų gydymo. Nepaisant UTI gali sukelti ligos plitimą į inkstus. Be to, asmenys, kurie mano, kad buvo kontaktuoti su hepatito C virusu (HCV), turėtų pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu dėl tyrimo. Nepakankamas gydymas HCV gali sukelti rimtą kepenų pažeidimą.