Vaikų ligų inkubacinis laikotarpis

Infekcinių ligų kontekste, inkubaciniu laikotarpiu vadinamas laikas tarp kontakto su užkrečiamu sukėlėju ir pirmųjų ligos požymių atsiradimo.

Kodėl svarbus inkubacinis periodas?

Ligos inkubacinis periodas gali būti labai skirtingas: nuo kelių valandų iki kelių mėnesių, priklausomai nuo konkretaus sukėlėjo. Žinojimas, kiek trunka šis tarpsnis, padeda suprasti, ar vaikas vis dar rizikuoja susirgti po kontakto su ligoniu, ar jau praėjo pavojus. Pavyzdžiui, sūnus, susidūręs su sergančiu gripu ar tymais, rizikuoja susirgti tam tikrą laiką, kuris atitinka konkrečios ligos inkubacijos laikotarpį.

Inkubacinio periodo trukmė leidžia geriau nustatyti, kur ir kada galėjo užsikrėsti jūsų vaikas. Pavyzdžiui, jei kūdikiui išsivysto vėjaraupiai, o šios infekcijos inkubacinis periodas dažniausiai siekia 10–21 dieną, vargu ar kaltas giminaitis, kuris neseniai svečiavosi. Infekciją vaikas veikiausiai galėjo pasigauti dar prieš keletą savaičių, kai kontaktavo su kitu asmeniu.

Kaip inkubacinis periodas padeda valdyti infekcijas?

Inkubacinis laikotarpis svarbus ne tik nustatant užsikrėtimo šaltinį. Jis padeda suprasti, kiek laiko reikia stebėti ar izoliuoti užsikrėsti galėjusį asmenį. Jei po inkubacinio laikotarpio žmogus nesusirgo, tikėtina, kad ligos jis nebeatras ir gali nutraukti saviizoliaciją.

Pagrindinių ligų inkubaciniai laikotarpiai

Įvairių infekcijų inkubaciniai laikotarpiai labai skiriasi – kai kurios ligos pasireiškia itin greitai, o kitų požymius galima pastebėti tik po daug savaičių. Toliau pateikiami keli pavyzdžiai:

• Adenovirusas: 2–14 dienų. Galimi simptomai – gerklės skausmas, karščiavimas, akių paraudimas.
• Bacillus cereus sukelta apsinuodijimo maistu vėmimo forma: 30 minučių – 6 valandos.
• Stabligė (Clostridium tetani): 3–21 diena.
• Vėjaraupiai: 10–21 diena.
• Koksakio viruso (pvz., rankų, kojų ir burnos ligos) infekcija: 3–6 dienos.
• Epstein-Barr virusas (mononukleozė): 30–50 dienų.
• E. coli bakterija: 10 valandų – 6 dienos.
• E. coli O157:H7: 1–8 dienos.
• Penktadienė (eritėma infekcinė): 4–21 diena. Tipiškas bruožas – „paploto žando“ bėrimas.
• A grupės streptokokinė angina: 2–5 dienos.
• A grupės streptokokinė impetiga: 7–10 dienų.
• Galvos utėlių kiaušinių perėjimas: 7–12 dienų.
• Paprastoji pūslelinė (herpes): 2–14 dienų.
• Gripas: 1–4 dienos.
• Listeriozė (Listeria monocytogenes): 1 diena – 3 savaitės (gali trukti iki 2 mėnesių).
• Tymų virusas: 7–18 dienų.
• Molluscum contagiosum: 2 savaitės – 6 mėnesiai.
• Tuberkuliozė (Mycobacterium tuberculosis): 2–10 savaičių.
• Atipinė pneumonija (Mycoplasma pneumoniae): 1–4 savaitės.
• Norovirusas: 12–48 valandos.
• Spalinės: 1–2 mėnesiai.
• Pasiutligė: 4–6 savaitės, retais atvejais gali trukti ir metus.
• Respiracinis sincitinis virusas (RSV): 2–8 dienos.
• Rinovirusas (peršalimas): dažniausiai 2–3 dienos, gali būti iki 7 dienų.
• Rožinė (roseola): apie 9–10 dienų – būdinga kelių dienų karščiavimas ir bėrimas.
• Rotavirusas: 1–3 dienos.
• Salmoneliozė (viduriavimas, vėmimas): 6–72 valandos po užsikrėtimo.
• Niežai: 4–6 savaitės.
• Auksinis stafilokokas (Staphylococcus aureus): inkubacinis laikotarpis gali skirtis.
• Pneumokokinės infekcijos (Streptococcus pneumoniae): 1–3 dienos.
• Kokliušas (priepuolinis kosulys): 5–21 diena.

Ką verta žinoti apie inkubacinio periodo ribotumus?

Nors žinoti ligos inkubacinį laikotarpį naudinga, realybėje jis ne visada padeda tiksliai nustatyti užsikrėtimo dieną ar šaltinį. Vaikai dažnai patiria daugybę galimų kontaktų – ypač kolektyvuose, kaip mokyklose ar darželiuose.

Ilgai trunkantys inkubaciniai periodai taip pat gali suklaidinti – tėvai neretai galvoja, kad vaiką užkrėtė visai neseniai sutikta serganti pažįstama, tačiau iš tikrųjų liga galėjo būti perduota gerokai anksčiau. Todėl svarbu atsižvelgti tiek į ligos laiką nuo užsikrėtimo iki pirmųjų simptomų, tiek į galimų kontaktų platumą.